- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-13
- Bylos Nr.
- 1-44-651/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31699-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Civilinis ieškovas
- L. V.
- Kaltinamasis
- M. M.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „S“, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:
2016-10-07 Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ str. 1 d. 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta 20 parų arešto bausmė,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M., 2016-07-06, apie 23.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su V. V. trenkė jam ne mažiau kaip tris kartus kumščiais į galvą, dėl to V. V. pargriuvo ant grindų, jį gulintį spardė kojomis, suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius kojomis į galvą ir į kitas kūno dalis, padarydamas kairio plaučio plyšimą, dėl kurio išsivystė kairės pusės pneumohemotoraksas ir poodinė krūtinės ląstos emfizema. Dėl patirtų sužalojimų V. V. 2016-07-09 ligoninėje mirė nuo plaučių arterijų tromboembolijos. Taip M. M. tyčia nužudė V. V..
Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-07-06 grįžo iš darbo, neatsimena, dėl ko įvyko konfliktas, toks agresijos protrūkis buvo pirmą kartą. Buvo atnešęs savo kates, V. dažnai prašydavo atsinešti kates, nes jam liūdna, tai atnešdavo V. pažaisti kates. Buvo labai girtas, galėjo supykti dėl kačių. Kai vyko konfliktas, bute buvo tik dviese. Nesuprato savo agresijos protrūkio. Sudavė kaire ranka, tada V. nuvirto, jis virto kartu su juo. Su keliu sudavė į ausį, gulėdamas ant žemės, kai buvo šalia jo nuvirtęs. V. galva buvo prie jo kojų. Du kartus spyrė, nepamena, kur pataikė, tyrėja užrašė teisingai. Visa tai įvyko iki to laiko, kai atbėgo buvusi V. sugyventinė I.. Dėl smūgių – vienas kartas galėjo būti, o dėl kitų kartų – neprisimena. Niekas kitas negalėjo jo sužaloti. Viską pradėjo atsiminti, kai reikėjo kalbėti su greitąja, kai V. pakėlė nuo grindų. Kai jį išvežė, jis iš karto pasakė policijai, kas įvyko, ir jį sulaikė. Po dviejų parų tyrėja pasakė, kad V. geriau, ir jį paleido. Nesitikėjo, kad jam bus taip blogai, jie buvo geriausi draugai. Tuo momentu buvo per daug išgėręs, nesuvokė, ką daro. Ieškiniuose nurodytas žalas sutinka atlyginti.
Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įtariamojo M. M. parodymų matyti, kad jis 2016-07-06, apie 17.00 val., nuėjo į svečius pas savo geriausią draugą kaimyną V. V.. Ten buvo R. ir S., kurių pavardžių nežino. Visi gėrė alų. Vėliau R. išėjo į namus, o S. nuėjo tvarkyti jo namų. Jis liko pas V. V. ir ten toliau gėrė alų, kalbėjosi, žiūrėjo televizorių. Kadangi buvo pakankamai išgėręs alaus, todėl visų aplinkybių gerai nepamena. Pamena tai, kad su V. V. susižodžiavo, pradėjo konfliktuoti, tačiau dėl ko – nepamena. Jis tuo metu sėdėjo ant kėdės, o V. V. ant lovos. Pamena, kad V. V. jam kažką sakydamas atsistojo nuo lovos ir ėjo link jo. Tada ir jis atsistojo nuo kėdės ir kairės rankos kumščiu sudavė į veidą ne mažiau kaip tris kartus. Po šių suduotų smūgių abu pargriuvo ant žemės. Pamena, kad jis dešinės kojos keliu būnant ant grindų spyrė ne mažiau kaip du kartus, tačiau kur pataikė, negali pasakyti, nes nežino. Po to jam praėjo pyktis, agresija ir pamatė, kad V. V. nesikelia nuo grindų, todėl jį pats įkėlė į lovą. V. V. suduodamas smūgius neketino jo nužudyti ir tokios tyčios net neturėjo. Jis nenorėjo V. taip sužaloti, kad dėl to jis mirtų. Anksčiau niekada nėra susimušęs su V. (t. 1, b. l. 189–192, 195–197, t. 2, b. l. 3–5).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis L. V. parodė, kad mirusysis V. V. – jo brolis. Jis dirba Vokietijos įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju ir tada buvo Hamburge. Apie 2.30 val. paskambino policijos pareigūnė ir pranešė, kad brolis yra komos būsenos ligoninėje. Tą pačią naktį paskambino savo sūnui Lietuvoje ir paprašė nueiti į ligoninę, sužinoti, kas atsitiko. Sūnus nuėjo į ligoninę, tačiau jam nesuteikė informacijos. Ryte paskambino į Klaipėdos ligoninę, pasakė, kad brolis jau atsigavo, kad yra stipriai sumuštas, kad plaučiuose yra skysčio su krauju. Jis I. B. nusiuntė per banką pinigų ir paprašė nupirkti maisto, visko, ko reikia ligoninėje. Nupirko broliui naują telefoną, kad galėtų su juo susisiekti. Ketvirtadienį vakare su broliu kalbėjosi telefonu, jis pasakė, kad jam sunku kalbėti, pasakė, kad jį sumušė M., nes jam užėjo, kad jam nuolat užeina. Penktadienį dar kartą su juo kalbėjo pietų laiku, brolis sakė, kad jam nėra geriau, kad jį dusina, kad daktarai nieko nedaro, kad turi išeiti skysčiai. Šeštadienį jam paskambino I. ir pasakė, kad V. mirė. Laidojimo namuose sumokėjo 720 eurų, ilgai neatidavė kūno, darė skrodimą. Pinigus reikėjo mokėti už nugrimavimą, grimuotojų nebuvo, atostogavo. Pačios laidotuvės kainavo beveik 1700 eurų. Paminklas kainuos 2380 eurų, paminklo nėra užsakęs, nes reikės imti paskolą, dokumento šią dieną pateikti neturi. Socialinę pašalpą gavo 300 eurų. Brolis nebuvo draustas. Neturtinę žalą vertina 3000 eurų. Brolį rėmė viskuo, kuo tik įmanoma, jis buvo vienintelis brolis. Žala, kurią patyrė, 1500 eurų laidotuvėms ir gavo 300 eurų pašalpą, šią dieną reali žala – 1200 eurų.
Liudytojas R. R. parodė, kad 2016-07-06 ryte grįžo iš darbo ir dieną V. V. bute su juo gėrė alų. Apie 16.00–17.00 val. grįžo iš darbo M. M. ir jie gėrė alų iki 20.00 val. Kartu alų gėrė S. A., kuris jam išeinant, liko bute. Visą dieną gėrė tik 7,5 laipsnių stiprumo alų. Kitą dieną I. B. jam pasakė, kad M. yra uždarytas policijoje, o V. reanimacijoje. Pasakė, kad ji matė, kaip M. M. V. V. spardė ir trypė kojomis. V. gyveno 5 aukšte, o ji gyvena 4 aukšte, tiesiai po juo, todėl ji išgirdo triukšmą ir nuėjo pažiūrėti. Nežino, dėl ko konfliktas įvyko, nes jie labai gerai sutardavo. M. M. išvirdavo V. V. valgyti, V. niekur nedirbo. Anksčiau konfliktų tarp jų nėra buvę. Kai gėrė alų, tarp M. M. ir V. V. jokio konflikto nebuvo. V. nekonfliktiškas žmogus. Buvo sutikęs M. M. po paleidimo iš policijos, jis negalėjo paaiškinti, dėl ko jie susimušė, labai išgyveno. L. V. rūpinosi broliu, kai grįždavo iš užsienio, jam atveždavo maisto.
Liudytojas S. A. parodė, kad 2016-07-06 V. V. paprašė sutvarkyti M. M. kambarį, nes M. laikė baltą katytę ir rainą katiną, katės priteršė, todėl ėjo tvarkyti kambario. Už tai gavo alaus. Abi kates nunešė pas V., jos ten ir liko. Jis baigė tvarkyti apie 20.00 val. ir gėrė alų V. V. bute su V., M. ir R. (R. R.). Kai grįžo, M. M. ir V. V. buvo labai girti. R. išėjo pirmas, jis vėliau, tikslaus laiko neprisimena. Buvo laiptinėje, kai laiptais į viršų bėgo I. B., jos brolis R. B. ir P. V.. Jis tą vakarą pas V. V. daugiau nėjo. Apie tai, kas įvyko, sužinojo ryte iš I. Ji sakė, kad M. M. sumušė V. V.. V. buvo ramaus būdo, o M. buvo karštesnio būdo. Nežino, dėl ko M. M. taip padarė.
Liudytoja I. B. parodė, kad V. V., buvęs jos sugyventinis, gyveno 5 aukšte, o ji 4 aukšte, jos butas po jo butu. 2016-07-06 žiūrėjo futbolą, nuėjo į tualetą ir išgirdo labai stiprius bildesius. Sušuko, kad V. blogai, ir nubėgo į viršų. Buto durys buvo atidarytos. Įbėgusi pamatė M. M., spardantį V. galvą. V. V. buvo parkritęs tarp stalo ir lovos. V. V. gulėjo ant grindų ir M. M. jam spyrė 3–4 kartus. Pribėgusį M. M. nustūmė, pasakė: „Ką tu darai?“, ir nubėgo į apačią pakviesti brolį ir savo sugyventinį. Sutiko juos atbėgančius į viršų. M. M. nenorėjo kviesti greitosios pagalbos, todėl ji mobiliuoju telefonu surinko greitosios numerį ir liepė kalbėti pačiam M. M., jis iškvietė greitąją pagalbą. Kol laukė greitosios pagalbos, V. V. labai sunkiai kvėpavo, M. M. V. nuo grindų pats perkėlė į lovą. Iki atvykstant greitajai ir kai jį nešė, V. V. buvo be sąmonės, iš jo burnos ėjo kraujo purslai. Nešti V. V. į greitąją padėjo jos brolis R. B. ir P. V.. Ji M. M. klausė, dėl ko sumušė, jis pasakė, kad dėl katinų. Jam pasirodė, kad V. V. išmetė pro langą jo kates. Paklausė, ar tikrai išmetė, jis pasakė, kad išmetė. Ji nuėjo į kitą kambarį ir ten rado kates. M. M. nebuvo visiškai girtas, jis vaikščiojo ir kalbėjo, paaiškino, kad jam atrodė, jog V. V. jo kates išmetė pro langą. Policiją iškvietė felčerė. Tą patį vakarą vyko į ligoninę, kalbėjosi su gydytoja, ji sakė, kad jam blogai, nes jis į nieką nereagavo. Į Klaipėdos ligoninę jį išvežė rytojaus dieną. Gydytojai sakė, kad jis gali likti protiškai neįgalus arba neišgyventi. Po to jį pervežė į Klaipėdos tuberkuliozės ligoninę. Ji ligoninėje kalbėjosi su V. V., jis sakė, kad neprisimena, kas įvyko, skundėsi skausmais, jam buvo prijungtas drenas, perlūžę šeši šonkauliai, pradurtas plautis. Jo galva buvo labai ištinusi. V. V. turėjo brolį ir tėvą. Tėvas gyvena Kėdainiuose, jis pas jį atvažiuodavo kelioms dienoms kartą per mėnesį. Su broliu buvo labai geri ryšiai, jis V. išlaikė, juo rūpinosi, pirko maistą, mokėjo už butą, nes V. V. nedirbo ir negaudavo pašalpų. Laidojo taip pat brolis.
Liudytojas R. B. parodė, kad viskas vyko 2016-07-06. Kaltinamasis M. M. yra kaimynas, o V. V. – buvęs sesers vyras, jo butas 5 aukšte, o jų butas – 4 aukšte. Jis, P. V. ir I. B. žiūrėjo futbolą. I. tuo metu buvo tualete, girdėjo bildesius, tačiau ten nuolat būdavo bildesių, todėl nekreipė dėmesio. I. pasakė, kad muša V., ji nubėgo pirma, o jie paskui. Durys buvo atidarytos. V. gulėjo kambaryje prie lovos ant dešinio šono. Jam kraujavo iš burnos. Bute buvo jie trys, kurie atėjo, V. V. ir M. M.. M. M. buvo neblaivus, atrodė pasimetęs, buvo keistos jo akys. Į klausimą, kas atsitiko, pasakė, kad dėl kačių. Kates matė, jos vaikščiojo po butą, jos buvo ne V.. Padėjo V. V. nešti į automobilį, jis nekalbėjo. Tuo metu, kai išnešė V. V., prisistatė policija ir išsivedė M.. Į ligoninę nuvyko tą pačią naktį. V. akis ir dešinė galvos pusė buvo mėlyna. Kitą dieną jį išvežė į Klaipėdą. Susiskambino su jo broliu L. V., jis tuo metu buvo užsienyje, jis prašė V. padėti, nupirkti maisto. Klaipėdoje lankė V. V., jis sunkiai kalbėjo, sunkiai vaikščiojo, buvo įstatytas drenas. Apie tą įvykį jis nieko nenorėjo kalbėti, jam buvo sunku kalbėti, jo būklė buvo sunki.
Liudytojas P. V. parodė, kad viskas vyko 2016-07-06. Jis gyvena su I. B., buvo atėjęs R. B., jie tą vakarą žiūrėjo futbolą. I. buvo tualete, išgirdo triukšmą, išbėgo sakydama, kad kažkas atsitiko V.. Jie nuėjo iš paskos ir pamatė ant žemės gulintį V., paskui padėjo nunešti į greitosios pagalbos automobilį. Ten dažnai būdavo girtaujama. Bėgdamas į viršų sutiko kažkokį vyrą laiptinėje, tai galėjo būti S. A., buvo tamsu.
Iš tarnybinių pranešimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2016-07-26, apie 23.51 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), per išgertuves sužalotas V. V., gim. (duomenys neskelbtini). Jis dėl galvos traumos hospitalizuotas Tauragės ligoninės Nervų ligų skyriuje. Dėl V. V. sužalojimo sulaikytas ir uždarytas į Tauragės AVPK areštinę M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Kitą dieną V. V. pervežtas į Klaipėdos ligoninę. 2016-07-09, apie 11.00 val., V. V. mirė (t. 1, b. l. 1, 9).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22–32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M390/2016( 03 ) nustatyta, kad V. V. mirė VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės filiale 2016 m. liepos 9 d. 12.00 val. nuo plaučių tromboembolijos, kuri susijusi su patirta sunkia krūtinės ląstos trauma. Dėl patirto kairio plaučio plyšimo išsivystė kairės pusės pneumohemotoraksas (oras krūtinplėvės ertmėje) ir poodinė krūtinės ląstos emfizema. Kairiojo plaučio plyšimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.11.) – tarp V. V. sunkios krūtinės ląstos traumos ir mirties yra priežastinis ryšys. V. V. nustatyti kūno sužalojimai. Pagrindinis sužalojimas: kairės pusės VII–VIII–IX–X–XI šonkaulių lūžiai (IX šonkaulio lūžis dvigubas), kairiojo plaučio plyšimas. Kiti liemens, krūtinės ląstos sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos ir pilvo kairiame šoniniame paviršiuje, krūtinės ląstos priekinės sienos viršutinėje vidurinėje dalyje ir kairėje pusėje I–II šonkaulių srityje. Galvos, veido sužalojimai: poodinės veido kraujosruvos abiejų akiduobių srityje, ant skruostų ir kaktos, paviršinė muštinė dešinio antakio žaizda, poodinė kraujosruva ant kairės ausies kaušelio ir odos nubrozdinimas, kraujosruva ant viršutinės lūpos kairės pusės krašto ir gleivinės įtrūkimas, kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose dešiniojo smilkininio raumens ir kaktos dešinės pusės, kairiojo smilkininio raumens ir kaktos kairės pusės srityje. Kliniškai V. V. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas (t. 1, b. l. 96–99).
Bendrojo pagalbos centro raštu Nr. 41D(K)-1247 nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė tyrimui pokalbio, įvykusio 2016-07-06 23.26 val., tarp M. M. ir BPC operatorės, garso įrašą (t. 1, b. l. 125).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad išklausytas 2016-07-06 pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir M. M., M. M. praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini) 42 m. vyrui reikalinga pagalba, jam kraujuoja iš burnos, jis sunkiai kvėpuoja, nurodo, kad vyras nugriuvo nuo laiptų, o jis jį rado ir partempė namo, pasako ligonio pavardę – V. (t. 1, b. l. 126–129).
Specialisto išvada Nr. T-A 4984/2016(01) nustatyta, kad V. V. kraujyje rasta 3,52 promilių etilo alkoholio (t. 1, b. l. 132).
Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint M. M. plaštakas matyti, kad kairės rankos plaštaka patinusi, kairės plaštakos pirštų – smiliaus, didžiojo ir mažojo – nugarėlės yra patinusios (t. 1, b. l. 134–139).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad M. M. rūbai: šortai, palaidinė, sportinis švarkelis – buvo apžiūrėti, kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nustatyta, kad šortai, sportinis švarkelis yra sutepti krauju (t. 1, b. l. 140–149).
Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 95TPK-490 nustatyta, kad M. M. nėra užfiksuotos psichopatologijos ar psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, ir duoti parodymus. Jam teismo psichiatrijos ekspertizė netikslinga (t. 1, b. l. 162).
Alkotesterio rodmenų šaknele nustatyta, kad patikrinus M. M. 2016-07-07 00.52 val. jam nustatytas 2,56 promilių girtumas (t. 2, b. l. 8).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas M. M. kaltės klausimą, teismas remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo L. V., liudytojų R. R., S. A., I. B., R. B., P. V. parodymais, specialisto išvada, kitais nuosprendyje nurodytais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais. M. M. visiškai pripažįsta savo kaltę, parodė, kad tarpusavio konflikto metu bute buvo tik jis ir nukentėjusysis V. V., kad jis iki I. B. atėjimo sudavė ne mažiau kaip tris kartus V. V. į galvą, o jam nuo smūgių pargriuvus, spyrė ne mažiau kaip du kartus, bet neprisimena, kur pataikė. I. B. parodė, kad matė, kaip kaltinamasis M. M. spyrė gulinčiam ant grindų V. V. ne mažiau kaip tris kartus į galvą, ji M. M. nuo V. V. nustūmė. Liudytojai I. B., R. B. parodė, kad V. V. po sumušimo buvo be sąmonės, sunkiai kvėpavo, jam kraujavo iš burnos. M. M. ir liudytojos I. B. parodymus patvirtina specialisto išvada, kad V. V. nustatyti kūno sužalojimai atsirado sumušus bukais daiktais, kad sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą laiką ir aplinkybes.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad M. M. ir V. V. įvykio dieną V. V. bute girtavo ir buvo apsvaigę nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. M. M. tarpusavio konflikto su V. V. metu sudavė kumščiais V. V. ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, o jam nuo smūgių pargriuvus ant grindų, jį gulintį spardė kojomis, suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius kojomis į galvą ir į kitas kūno dalis, ir tuo padarė jam kairės pusės VII–VIII–IX–X–XI šonkaulių lūžius, kairiojo plaučio plyšimą, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos ir pilvo kairiame šoniniame paviršiuje, krūtinės ląstos priekinės sienos viršutinėje vidurinėje dalyje ir kairėje pusėje I–II šonkaulių srityje, poodines veido kraujosruvas abiejų akiduobių srityje, ant skruostų ir kaktos, paviršutinę muštinę dešinio antakio žaizdą, poodinę kraujosruvą ant kairės ausies kaušelio ir odos nubrozdinimą, kraujosruvą ant viršutinės lūpos kairės pusės krašto ir gleivinės įtrūkimą, kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose dešiniojo smilkininio raumens ir kaktos dešinės pusės, kairiojo smilkininio raumens ir kaktos kairės pusės srityje.
Pagal nustatytas bylos aplinkybes teismas patikslina kaltinime nurodytų smūgių skaičių ir nustato, kad M. M. 2016-07-06, apie 23.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su V. V. trenkė jam ne mažiau kaip tris kartus kumščiais į galvą, dėl to V. V. pargriuvo ant grindų, jį gulintį spardė kojomis, suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius kojomis į galvą ir į kitas kūno dalis, padarydamas kairio plaučio plyšimą, dėl kurio išsivystė kairės pusės pneumohemotoraksas ir poodinė krūtinės ląstos emfizema. Toks patikslinimas kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo nekeičia, todėl kaltinamojo teisių nepažeidžia, jo padėties nesunkina (BPK 256 straipsnis).
Tarp M. M. smurtinių veiksmų ir V. V. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys, nes kairiojo plaučio plyšimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.11) ir V. V. mirė VšĮ Klaipėdos tuberkuliozės filiale 2016 m. liepos 9 d. 12.00 val. nuo plaučių tromboembolijos, kuri susijusi su patirta sunkia krūtinės ląstos trauma. M. M., smūgiuodamas kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam V. V. į galvą ir krūtinės ląstą, suvokė, kad taip pažeidžia gyvybiškai svarbius organus, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti sunkūs sveikatos sutrikimai ar mirtis, ir nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti.
Taigi byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl tyčinių smurtinių M. M. veiksmų įvyko V. V. mirtis, M. M. veikė netiesiogine tyčia, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis L. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur žalos atlyginimo, nurodo, kad brolio laidotuvės kainavo 1500 Eur, paminklo pastatymui jam reikalingi 1500 Eur (t. 1, b. l. 45). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino patirtos turtinės žalos dydį iki 1200 Eur, kadangi jam buvo išmokėta 300 Eur socialinė pašalpa. Neturtinę žalą dėl vienintelio brolio mirties vertino 3000 Eur suma.
BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusiojo L. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Nors nukentėjusysis L. V. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių turėtas laidotuvių išlaidas, tačiau tai, kad būtent jis rūpinosi broliu iki jo mirties ir jį palaidojo, patvirtino liudytojai R. R., I. B., R. B., teismui nėra pagrindo netikėti jų parodymais, be to, nukentėjusiojo nurodyta laidotuvių kaštų suma yra reali ir atitinkanti vidutines ritualinių paslaugų kainas. Kadangi išlaidų dėl paminklo pastatymo L. V. neturėjo, pareikšto ieškinio suma dėl 3000 Eur turtinės žalos priteisimo mažintina iki realiai patirtų išlaidų dydžio, priteisiant iš kaltinamojo M. M. 1200 Eur sumą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai nusikaltimu atimta asmens gyvybė. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Kadangi neteisėto gyvybės atėmimo atveju neturtinė žala kompensuojama ne nusikaltimo aukai, o netiesiogiai nuo neteisėtos veikos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, dėl to būtina tinkamai įvertinti ieškovo bei nukentėjusiojo (iki mirties) tarpusavio ryšio pobūdį, kokybę, nuoširdumą, pastovumą, juos apibūdinantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis L. V. palaikė glaudžius ryšius su broliu V. V. iki pat jo mirties, rėmė materialiai, todėl akivaizdu, kad jis kenčia dėl beprasmės brolio žūties, patiria dvasinius išgyvenimus dėl artimo žmogaus netekties. Teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma atitinka nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą, kadangi kaltinamasis yra darbingas ir pagal prašomos priteisti sumos dydį turi visas galimybes ją atlyginti, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo M. M. priteistina nukentėjusiajam L. V. 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 113–115) už V. V. suteiktas gydymo paslaugas medicinos įstaigose įrodytas, pagrįstas suteiktų gydymo paslaugų išrašu, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo M. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 809,21 Eur sumą.
M. M. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas bankų sąskaitose paliktinas, iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių (t. 2, b. l. 37).
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Vadovaudamasis minėto įstatymo nuostatomis, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, ir į tai, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, užtikrinančią teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
M. M. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, jis nusikaltimo padarymo metu laikomas neteistu, jo teistumas buvo išnykęs (t. 1, b. l. 174) , bet po nusikalstamos veikos padarymo 2016-10-07 Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už apysunkio nusikaltimo, buvusio iki nužudymo, padarymą arešto bausme, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra įrašytas į Psichikos sveikatos centro įskaitą, bet psichiškai sveikas (t. 1, b. l. 162), ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą už girto pasirodymą viešoje vietoje (t. 1, b. l. 173). M. M. asmenybę teigiamai apibūdina tai, kad jis iki sulaikymo dirbo UAB „S.“ (t. 2, b. l. 106), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 165), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir jis pripažino ir sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. M. M. padarytas nusikaltimas nebuvo iš anksto apgalvotas, o padarytas dėl staiga kilusio konflikto dėl asmeninių priežasčių, dėl galimo įsivaizdavimo, jog buvo nuskriaustos jo katės, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Nusikaltimas padarytas iki 2016-10-07 Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo M. M. nuteistas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, priėmimo, todėl paskirta bausmė subendrintina su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taikant bausmių apėmimą, kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti 101,33 Eur dydžio advokato užmokesčio išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą kaltinamajam M. M. (t. 2, b. l. 132).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, bet šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardyti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali nuspręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).
M. M. dėl įtarimo labai sunkaus nusikaltimo padarymu buvo sulaikytas, jam ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl pagal Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali nuspręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. M. nepriteistinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio nuostatomis – menkaverčiai daiktai, saugomi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikintini. Kompaktinis diskas, gautas iš BPC su skambučio garso įrašu, saugomas prie bylos medžiagos, paliktinas baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su 2016-10-07 Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta dvidešimties parų arešto bausme, ir paskirti M. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. M. kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-07-07 iki 2016-07-08 ir nuo 2016-07-13 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. M. 809,21 Eur (aštuonis šimtus devynis eurus 21 ct) išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM atsiskaitomąją sąskaitą AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiojo L. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. M. L. V. 1200 (tūkstantį du šimtus) Eur turtinei žalai ir 3000 (tris tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.
M. M. palikti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausančias pinigines lėšas bankų sąskaitose: AB „Swedbank“ sąskaitai (duomenys neskelbtini) ir AB SEB sąskaitai (duomenys neskelbtini), iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. M. nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – sportinį švarkelį, šortus, trikotažinę palaidinę, penkis vokus su tyrimo objektais, saugomus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kompaktinį diską, gautą iš BPC su skambučio garso įrašu, saugomą prie bylos medžiagos, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.