- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-1187-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Aušra Baubienė, Algirdas Remeika
- Kreditorius
- UAB „Mindtransa“
- Skolininkas
- UAB „Tranzito paslaugų centras“
Procesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5, 110.1 (S)
NUTARTIS
2008 m. rugsėjo 18 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB” Tranzito paslaugų centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nutarties, kuria skolininko atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-12763-480/2008 pagal kreditoriaus UAB „Mindtransa“ pareiškimą skolininkui UAB „Tranzito paslaugų centras“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartimi iš dalies tenkino kreditoriaus UAB „Mindtransa“ prašymą, kreditoriaus UAB „Mindtransa“ pareiškimo reikalavimų užtikrinimui areštavo skolininko UAB „Tranzito paslaugų centras“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 16 797,87 Lt sumai, uždraudžiant skolininkui areštuotu turtu disponuoti.
Teismas nustatė, kad kreditorius UAB „Mindtransa“ prašė sprendimo įvykdymo užtikrinimui 16 797,87 Lt sumai areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias jam priklausančiose banko sąskaitose, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.
Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl kreditorius turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko turtui. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis CPK 145 str. 2 d. ekonomiškumo ir proporcingumo principais taip, kad maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų skolininkui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Skolos suma vertintina kaip pakankamai didelė, skolininkas neatsiskaito ilgą laiką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas (CPK 144 str. 1 d.; 185 str. 1 d.). Taikytinas areštas skolininko nekilnojamiesiems ir kilnojamiesiems daiktams, ne didesnei kaip 16 797,87 Lt sumai. Skolininko piniginėms lėšoms teismas arešto netaikė, kadangi laikė, jog areštavus skolininko atsiskaitomąją sąskaitą, būtų sutrikdyta normali bendrovės ūkinė-finansinė veikla atsiskaitant su valstybės biudžetu ir įmonės dirbančiaisiais, kas savaime prieštarauja asmenų lygybės įstatymui principui (CPK 6 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Tranzito paslaugų centras“ prašo teismo nutartį panaikinti, taip pat panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai pritaikė CPK 144 str., nepagrįstai sureikšmino kreditoriaus interesus, tuo pažeisdamas teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principus, nebuvo ištirtos aplinkybės;
2) laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant ne tik į kreditoriaus, o bet ir į skolininko interesus, jo turtinę padėtį, jos turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia tikslams pasiekti, turi būti užtikrinta interesų pusiausvyra. Laikinųjų apsaugos priemonių panaudojimas neturi įtakoti šalių finansinės padėties ir trikdyti normalią ūkinę komercinę veiklą;
3) pagal 2006-12-11 Sutartį - paraišką transportui Nr. 06/12/E370 kreditorius turėjo krovinį (vilnos pašukos) pasikrauti Bremene (Vokietija) ir nuvežti iki Troick (Rusijos federacija). Automobiliui Kaune buvo atidarytas TIR Carnet Nr.XE52961883 vairuotojas į gavėjo nurodytą muitinę Maskvoje nepristatė originalaus Fito sertifikato su Rusijos pasienio muitinės ir augalų karantino tarnybų antspaudais. Dėl to krovinys buvo iškrautas į muitinės sandėlius (nes nebuvo galimybių jį išmuitinti), o ne į pristatymo vietą pagal sutartį adresu Fabričnaja pl. 1, Troick. Dėl krovinio neišmuitinimo, UAB „Tranzito paslaugų centras“ patyrė nuostolius, kadangi negavus žaliavos UAB „Tranzito paslaugų centras“ klientas buvo priverstas stabdyti gamybą, taip pavesdamas savo kitus klientus. Krovinys pagal sutarties sąlygas nebuvo pristatytas į sutartyje nurodytą vietą. Remiantis CMR konvencija vežėjas yra atsakingas už dokumentų pametimą ar neteisingą jų panaudojimą;
4) teismas nepagrįstai skolos sumą vertino kaip pakankamai didelę, nepagrįstai nustatė, jog skolininkas neatsiskaito ilgą laiką nuo 2007-01-05. Skolininkas UAB „Tranzito paslaugų centras” savo apskaitoje (sąskaitų registre) neturi PVM sąskaitos faktūros 2007-01-05 MIN Nr.001. Nėra užfiksuota jokių operacijų su šia suma, todėl teiginys, kad tai yra sena skola, visiškai neturi jokio realaus pagrindo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų šioje konkrečioje situacijoje, kadangi net pats skolos atsiradimo faktas yra ginčytinas;
5) teismas neatkreipė dėmesio, kad skolininko pagrindinė veiklos sritis yra transporto paslaugos bei ekspedijavimas. Todėl visas skolininkui priklausantis kilnojamas turtas yra skirtas savo tiesioginei veiklai vykdyti. Šiuo metu transporto sektoriuje išties yra susidariusi įtempta situacija, kadangi brangsta degalai, mažėja užsakymų, todėl šiuo atveju, skolininkas kiek įmanoma bando saugoti savo reputaciją prieš partnerius, todėl jokių kalbų apie uždelstus apmokėjimus būti negali. Skolininko atžvilgiu nėra vykdoma teisminių procesų ar vykdomųjų bylų pas antstolius. Skolininkas turi daug kilnojamojo turto, kuriuo galėtu padengti įsiskolinimus. Skolininko įstatinis kapitalas yra 100 000 Lt, tokio dydžio įstatinis kapitalas įrodo įmonės patikimumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirtąjį skundą kreditorius UAB”Mindtransa” su atskirtuoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant ne tik į kreditoriaus bet ir į skolininko interesus, jo turtinę padėtį. Skolininko turtinė padėtis bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali pasikeisti, jam priklausantį turtą skolininkas gali perleisti kitiems asmenims. Skolininkas nurodė, jog jo įstatinis kapitalas 100 000 Lt. Skolininko teiginys, jog nekilnojamo ir kilnojamo turto 16 797,87 Lt sumai areštas gali sutrikdyti jo veiklą suponuoja, kad jo finansinė padėtis nėra labai gera ir jis gali tapti nemokiu. Be to, skolininkui išlieka teisė teismui pateikti pagrįstą prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita;
2) teismų praktikoje didelė pinigų suma preziumuojama kaip pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Iš skolininko priteistina suma vertintina kaip pakankamai didelė. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo gerą finansinę būklę;
Šalies argumentai
3) apelianto teiginys, jog nebuvo ištirtos aplinkybės yra nepagrįstas. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, jog egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo galimybė;
4) apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis patyrė daug nuostolių, kad būtų atstatyti dokumentai bei krovinys pristatytas galutiniam gavėjui, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikšmės neturi. Teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, nevertina ieškinio pagrįstumo, nes tai svarstytina bylą nagrinėjant iš esmės. Vertinamas tik laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumas ir jų teisėtumas (CPK 338 str., 263 str. 1 d.);
5) apelianto teiginys, kad teismo taikytas areštas jo kilnojamiesiems ir nekilnojamiesiems daiktams gali pakenkti jo pagrindinei veiklos sričiai: transporto paslaugoms bei ekspedijavimui, yra nepagrįstas. Skolininko nekilnojamo bei kilnojamo turto areštas neatima iš jo teisės minėtais daiktais naudotis, atimama tik teisė disponuoti. Tai reiškia, kad skolininkas ir toliau gali naudoti jam priklausantį kilnojamą turtą savo tiesioginei veiklai vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad kreditoriaus reikalaujama priteisti suma 16 797,87 Lt, neturint duomenų apie skolininko turtą, yra pakankamai didelė, objektyviai padidinanti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką ir sąlygojanti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė turto, kuris gali būti areštuojamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, tvarką ir jo eiliškumą. Teismas pagrįstai iš viso netaikė arešto skolininko piniginėms lėšoms, tinkamai įvertino, jog areštavus skolininko atsiskaitomąją sąskaitą, būtų sutrikdyta normali bendrovės ūkinė-finansinė veikla atsiskaitant su valstybės biudžetu ir įmonės dirbančiaisiais. Iš byloje esančio Pažymėjimo apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą turto areštų aktų registre (b.l.17-19) matyti, kad vykdant ginčijamą teismo nutartį antstolio areštuotas skolininkui priklausantis automobilis VW Beetle (2001 m. laidos). Įvertinus tai, kad skolininkui yra draudžiama areštuotu automobiliu disponuoti, bet nedraudžiama juo naudotis, laikytina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų. Atsižvelgiant, kad skolininkas užsiima krovinių ekspedijavimu, skolininkui priklausančio lengvojo automobilio areštas taip pat negali sutrukdyti jo veiklos.
Atskirojo skundo argumentai, jog teismas neįvertino, kad dėl kreditoriaus kaltės krovinys pagal sutarties sąlygas nebuvo pristatytas į sutartyje nurodytą vietą ir tokiu būdu skolininkas patyrė didesnius nuostoliusnei reikalauja priteisti kreditorius bei tai, kad skolininkas nėra gavęs sąskaitos faktūros, kurios pagrindu kreditorius reikalauja priteisti skolą, vertintini nagrinėjant ginčą iš esmės. Kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo klausimas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu. Tačiau šios skolininko nurodytos aplinkybės patvirtina tarp šalių esant prieštaravimus.
Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo atsiliepime nurodytais argumentais, kad skolininko turtinė padėtis bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali pasikeisti. Vien tik skolininko nurodytas įstatinis kapitalas (100 000 Lt), neturint jo visų įsipareigojimų kreditoriams sumos neduoda pagrindo tvirtinti, jog tokio dydžio įstatinis kapitalas rodo įmonės patikimumą.
Kitus atskirojo skundo argumentus teisėjų kolegija laiko teisiškai nereikšmingais.
Išaiškintina, kad skolininkas turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK 146 str. 1 d. teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu skolininkas pats įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už jį yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Taip pat skolininkas, manydamas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai areštavo atsakovo turtą, nepažeidė laikinų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir paskirties, nepagrįstai neapribojo atsakovo teisių. Todėl atsakovo skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nutarties nekeisti.