Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, neištekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausta administracine tvarka, teista:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikusi;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųsta realiam bausmės atlikimui, bausmę atlikusi, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji E. S. 2019 m. birželio 10 d. apie 19 val. 10 min. adresu (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio trečiojo aukšto bendro naudojimo balkone, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš L. R., kuriai kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. R. sukėlė fizinį skausmą.

Apklausta įtariamąja, E. S. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 17 d. apklausoje paaiškino, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame socialiniame būste. Ten ji gyvena jau 14 ar 15 metų. Ji neneigia, kad yra linkusi vartoti alkoholį, tačiau kartas nuo karto alkoholį ji vartoja kartu su L. R. 2019 m. birželio 10 d. ji (kaltinamoji) su draugais vartojo alkoholį, po to nuėjo pagulėti ir maždaug apie 19 val. ėjo į balkoną parūkyti. Tuo metu ji buvo neblaivi ir dėl šios priežasties visko tiksliai bei nuosekliai paaiškinti ji negali. Prisimena, kad, įėjusi į balkoną, ji rūkė, tada žodis po žodžio ir sukonfliktavo su L. R., kuri tuo metu taip pat buvo balkone. Ji (kaltinamoji) neprisimena, ar konfliktas prasidėjo dėl jos kaltės. Konflikto metu jos abi vartojo necenzūrinius žodžius. Viskas įvyko labai greitai, jos išsikoliojo, tuomet L. R. atsistojo nuo bendrabučio bendrojo naudojimo balkone esančio suoliuko ir išėjo į savo kambarį. Ji (kaltinamoji) nesudavė L. R. jokių smūgių, jos tik koliojosi žodžiais, tarp jų buvo tik žodinis konfliktas, tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto. Anksčiau jos taip pat yra abi konfliktavę, kadangi, kai jos kartu vartoja alkoholį ir išsiskiria jų nuomonės, jos pradeda konfliktuoti. Yra buvęs atvejis, kai ji (kaltinamoji) buvo peiliu sužalojusi L. R. pirštą, tačiau tai įvyko dėl jos pačios kaltės. L. R. tą dieną taip pat buvo neblaivi, būtent dėl to ir įvyko jų konfliktas. Dėl šio įvykio ji labai gailisi, savo kaltę prisipažįsta iš dalies, kadangi ji nesudavė L. R. jokių smūgių. 2019 m. spalio 21 d. papildomos apklausos metu E. S. paaiškino, jog savo kaltę prisipažįsta pilnai. Nuo pat šio įvykusio konflikto ji nebendravo su L. R., stengėsi šios net nekalbinti. Jokie konfliktai tarp jų nuo to laiko daugiau nevyko. Ji prisipažįsta, jog konflikto su L. R. metu ji (kaltinamoji) buvo neblaivi, o būdama neblaivi, kartais elgiasi neadekvačiai. Paties šio konflikto ji nuosekliai neprisimena, nes tuo metu ji buvo neblaivi. Gali būti, jog ji be jokios priežasties sudavė L. R. vieną smūgį į veido sritį. Dėl to ji labai gailisi ir atsiprašė L. R., pažadėjo, kad daugiau tokie jų konfliktai nepasikartos. Ji (kaltinamoji) nėra priklausoma nuo alkoholio, tačiau savaitgaliais, neretai pati su draugais vartoja alkoholį. Ji (kaltinamoji) savanoriauja, todėl turi užsiėmimą ir nenori pyktis su L. R., nes jos gyvena tame pačiame bendrabutyje. Pirmojoje apklausoje ji nurodė, kad prisipažįsta tik iš dalies, tačiau, viską pergalvojusi ir žinodama savo būdą, suprato, kad ji tikrai galėjo sužaloti L. R. (bylos lapai (toliau – b. l.) 62 – 63, 66 – 67).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios E. S. prisipažinimo bei paaiškinimų, jos kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji L. R. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 10 d. apklausoje parodė, jog 2019 m. birželio 10 d. ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. 10 min. ji nuėjo į bendro naudojimo balkoną parūkyti. Ten atėjo ir jos kaimynė E. S., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi ir pradėjo rėkauti ant praeivių. Kai ji (nukentėjusioji) pastebėjo, jog E. S. yra neblaivi, bandė išeiti iš to balkono. Jai einant iš balkono, E. S. pradėjo rėkti „koks čia gyvenimas“ ir trenkė vieną kartą kumščiu jai į veido sritį, tas smūgis pataikė jai į viršutinės lūpos dešinę pusę. Dėl tokių E. S. veiksmų jai skaudėjo. Iš karto po šio suduoto smūgio jai jau būnant koridoriuje, E. S. sugriebė ją už drabužių ir pastūmė į sieną. Ji nieko nesakė E. S., išsilaisvinusi greitai nuėjo į savo kambarį ir ten užsirakino. Ji visiškai nebendrauja su E. S., šios vengia, nes ji yra konfliktiška asmenybė. E. S. nesutaria nei su ja, nei su kitais kaimynais. Visi kaimynai vengia E. S. 2019 m. birželio 12 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. R. parodė, jog ji laikosi savo anksčiau duotų parodymų. E. S. yra jos kaimynė, kuri viena gyvena socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini). E. S. nevengia vartoti alkoholio, ji dažnai būna irzli ir agresyvi, yra neprognozuojamo būdo. Būdama blaivi, E. S. elgiasi tinkamai, tačiau tai būna retai. E. S. jau yra ir anksčiau prieš ją smurtavusi, tąkart E. S. peiliu buvo sužalojusi jos pirštą. Maždaug prieš metus laiko E. S. grasino peiliu jų kaimynui. Visi kaimynai vengia E. S. 2019 m. birželio 10 d. apie 19 val. 10 min. ji (nukentėjusioji) buvo bendrabučio trečio aukšto bendro naudojimo balkone ir rūkė. Į balkoną atėjo ir E. S. Pamačiusi, kad E. S. yra neblaivi, ji (nukentėjusioji) pakilo nuo suoliuko ir norėjo eiti į savo kambarį, norėdama išvengti kontakto su E. S., tačiau tuo pat metu E. S. atsisuko į ją (nukentėjusiąją), ištiesė savo rankas į šalis, pasakė „koks čia gyvenimas“ ir iš karto sudavė kumščiu jai į veidą, pataikė į viršutinę lūpą. Tuo metu ji (nukentėjusioji) jautė stiprų skausmą, tačiau ji net nespėjo sušukti, kad jai skauda, nes viskas įvyko labai greitai ir netikėtai. Tas skausmas nebuvo momentinis. Ji pati (nukentėjusioji) iškvietė policijos pareigūnus, nes bijojo E. S. Ji nesikreipė į teismo medicinos ekspertus, nes ilgai dirbo ir neturėjo tam laiko. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš, kadangi jai padarytos žalos pinigine išraiška nevertina. Ji neturi jokių pretenzijų E. S., tik norėtų, kad ši daugiau taip nesielgtų ir nekibtų nei prie jos, nei prie kitų kaimynų. 2019 m. rugpjūčio 28 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. R. parodė, jog ji laikosi savo anksčiau duotų parodymų, juos tvirtina ir nori pridurti tai, jog ir po šio įvykio, kuris įvyko 2019 m. birželio 10 d., jai būnant bendro naudojimo balkone, E. S. vėl ją koliojo, įžeidinėjo. Dėl to ji bijo E. S., nes ši yra neprognozuojama. E. S. prie jos kimba, kai būna neblaivi, o neblaivi ši būna labai dažnai. Ji nori, kad E. S. būtų nubausta už savo veiksmus, nenori atleisti E. S. ir nenori su ja taikytis. Įvykį, kurio metu 2019 m. birželio 10 d. balkone prieš ją smurtavo E. S., tikrai matė jų kaimynas R., tačiau jis nuolat dirba, išvyksta labai anksti ryte ir grįžta tik vėlai vakare. Į teismo medicinos ekspertus ji nesikreipė, nes dirbo, o ir padaryti sužalojimai nebuvo dideli. E. S. prieš ją smurtavo jau ne pirmą kartą, todėl ji nenori šiai atleisti ir prašo ją nubausti. Jos ir E. S. konfliktą matė tik jų kaimynas R. 2019 m. spalio 21 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. R. parodė, jog ji laikosi savo ankstesnių parodymų. E. S. prieš ją smurtavo jau ne pirmą kartą. Po akistatos ji pamatė, kad E. S. tikrai gailisi ir savo kaltę pripažįsta, ši jos atsiprašė ir ji atleido E. S. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš. Ji neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų E. S. dėl šio įvykusio jų konflikto bei dėl jai suduoto smūgio (b. l. 1 – 4, 27 – 28, 29 – 32, 33 – 35).

Liudytoja policijos pareigūnė L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. birželio 10 d. ji kartu su kolega V. L. patruliavo Alytaus mieste. Apie 19 val. 20 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) kaimynė ką tik sumušė pranešėją. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko L. R., kuri paaiškino, jog pati buvo bendro naudojimo koridoriuje ir ten rūkė, kai tuo metu į minėtą koridorių atėjo kaimynė E. S., kuri be priežasties pradėjo kibti prie L. R., ant jos šaukė ir sudavė vieną smūgį į veidą. Ant L. R. veido tuo metu matėsi nežymus paraudimas prie lūpos. Tuo metu E. S. elgėsi labai įžūliai, šūkavo, neleido niekam įsiterpti, nuolat dėstė savo versiją, buvo nerami ir neklausė policijos pareigūnų nurodymų. E. S. teigė, jog ji nesmurtavo prieš savo kaimynę, tik šiek tiek suėmė šią už drabužių ir patampė. E. S. buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, nes jos koordinacija buvo sutrikusi. Kadangi jie pastebėjo, jog su E. S. susikalbėti yra sudėtinga, o ši visiškai neklausė, ką jie jai sako, todėl jie išsivežė E. S. į policijos komisariatą, o į įvykio vietą iškvietė Operatyvinės grupės pareigūnus įvykio įforminimui. Būtent jie ir nustatinėjo E. S. neblaivumą. Įvykio vietoje, koridoriuje buvo ir daugiau kaimynų, kurie paties konflikto nematė, tačiau nurodė, jog E. S. yra konfliktiška asmenybė ir neretai ši kimba prie kaimynų be priežasties (b. l. 48 – 49).

Liudytojas R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog E. S. jis pažįsta jau daugiau kaip 20 metų. L. R. jis pažįsta taip pat jau ilgą laiką – maždaug 10 metų. Su šiomis moterimis jis gyvena tame pačiame bendrabučio aukšte. Tiek L. R., tiek E. S. yra linkusios vartoti alkoholį. Iki paskutinio jų konflikto neretai alkoholį jos vartodavo abi kartu. Kadangi L. R. ir E. S. kartu vartodavo alkoholį, dėl to tarp jų nuolat kildavo konfliktai. Taip pat nutiko ir tą kartą, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tikslios datos neprisimena, tačiau gali būti, kad konfliktas tarp E. S. ir L. R. įvyko 2019 m. birželio 10 d. Tuo metu jis buvo balkone ir rūkė, po kurio laiko į balkoną atėjo ir L. R., ji rūkė. Po kurio laiko į balkoną atėjo ir E. S. Jis nežino, ar E. S. tuo metu buvo vartojusi alkoholio, nes jis pats tuo metu jau buvo neblaivus. E. S. jį pasisveikino pamodama ranka ir sakydama „Zdarov“. E. S., kalbėdama, visada ryškiai gestikuliuoja rankomis. Tuomet jis kažką trumpai pakalbėjo su E. S., tačiau didelė diskusija neišsivystė. Jam bekalbant su E. S., L. R. išėjo iš balkono. Kiek jis prisimena, jo akivaizdoje E. S. nesmurtavo prieš L. R., nesudavė jokio smūgio L. R. į veidą. Jis neprisimena, ar būnant balkone, E. S. kalbėjo su L. R., kadangi jis pats tuo metu buvo neblaivus. Jis gali pasakyti, jog L. R. yra melagė ir intrigantė. Kiek jis žino, po šio įvykio pati L. R. davė sidro E. S. Pati L. R. eina per visą bendrabutį ir ieško, su kuo galėtų išgerti alkoholio. E. S. kai pavartoja alkoholio, neretai ji tampa piktybiška, tačiau neblaivi ji prie aplinkinių nekimba. Konflikto, įvykusio tarp L. R. ir E. S., jis nelabai prisimena, nes tuo metu pats buvo neblaivus ir nekreipė dėmesio į tai, kas vyksta aplinkui, kadangi L. R. nuolat konfliktuoja su E. S. L. R. jo prašė, jog šis nueitų į policiją ir paliudytų tai, kad E. S. sudavė jai smūgį, tačiau jis to netvirtina, nes pats to nematė ir prie jo E. S. tikrai nesudavė jokio smūgio L. R. (b. l. 52 – 55).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, L. R. pareiškė, jog 2019 m. birželio 10 d. apie 19 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio balkone kaimynė E. S. trenkė vieną smūgį kumščiu jai į veido sritį bei, sugriebusi už drabužių, ją pastūmė. Dėl tokių E. S. veiksmų ji jautė fizinį skausmą. L. R. prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šio protokolo taip pat matyti, jog pranešėja L. R. buvo blaivi, o E. S. buvo nustatytas 3,42 promilių neblaivumas (b. l. 1 – 4).

Iš policijoje gautų pranešimų registro išrašo matyti, jog 2019 m. birželio 10 d. 19 val. 20 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos L. R. pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėją ką tik sumušė jos kaimynė. Prie šio pranešimo esančioje papildomoje informacijoje nurodyta, jog šis pranešimas pasitvirtino, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 17 – 20).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiosios patrulės L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. birželio 10 d. ji dirbo policijos ekipaže „Punia-1821“ kartu su vyriausiuoju patruliu V. L. Apie 19 val. 20 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo jie gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra sumuštas asmuo. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko L. R., kuri paaiškino, jog ji išėjo į balkoną parūkyti, į tą balkoną atėjo E. S., kuri trenkė jai į veidą. Bendraujant su E. S., ši elgėsi itin įžūliai, rėkė, buvo agresyviai nusiteikusi, todėl E. S. buvo uždėti antrankiai. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510, Nr. ARDN-0135“ E. S. buvo nustatytas 3,42 promilių neblaivumas. E. S. buvo pristatyta į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 21).

Iš akistatos protokolo matyti, jog 2019 m. spalio 21 d. nuo 8 val. 35 min. iki 8 val. 59 min. buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiosios L. R. ir kaltinamosios E. S. Akistatos metu nukentėjusioji L. R. nurodė, jog 2019 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio balkone neblaivi E. S. sudavė kumščiu jai vieną smūgį į viršutinę lūpą. Akistatos metu E. S. patvirtino visus nukentėjusiosios L. R. parodymus ir pripažino, jog ji galėjo suduoti smūgį L. R., tačiau šio įvykio detalių ji neprisimena, nes tuo metu buvo stipriai neblaivi (b. l. 106 – 108).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamoji E. S. mušdama sukėlė L. R. fizinį skausmą ir tuo ji padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji E. S., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji E. S. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 110).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamoji E. S. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). E. S. iki šiol teista jau 2 kartus, paskirtas bausmes ji yra atlikusi, tačiau dar tebeturi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 72 – 74, 75 – 76, 77 – 80; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a, b papunkčiai). Kadangi E. S., būdama jau teista už tyčinius nusikaltimus ir turėdama už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, baudžiamojo įstatymo prasme ji yra laikoma recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis). E. S. bausta ir administracine tvarka, paskirtų baudų ji nemoka (b. l. 81 – 85, 86, 87). Kaltinamoji netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 71, 88, 89). Kaltinamoji E. S. turi tam tikrų sveikatos problemų, susijusių su psichika ir priklausomybėmis, tačiau baudžiamojo įstatymo prasme ji yra visiškai pakaltinama (b. l. 92, 97). Ankstesnę bausmę E. S. vykdžiusi pataisos įstaiga E. S. charakterizavo teigiamai (b. l. 103). Byloje daugiau nėra kitų E. S. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios E. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 62 – 63, 66 – 67). E. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 1 – 4, 21).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, labai svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamoji E. S. anksčiau jau buvo du kartus teista būtent už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 72 – 74, 75 – 76, 77 – 80). Tokia aplinkybė leidžia teigti, jog kaltinamajai yra būdingas nusikaltimų modelis, ji yra linkusi smurtauti. Akivaizdu, jog ankstesnių bausmių tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamoji ir vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą. Taigi, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamosios E. S. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajai prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kadangi kaltinamosios E. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir ji pilnai pripažino savo kaltę, jos atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinama E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis; b. l. 68 – 69).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę E. S. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistosios E. S. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskirtą bausmę.

Išaiškinti E. S., jog ji ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Panevėžio pataisos namus atlikti jai paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti E. S., jog jeigu ji dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Panevėžio pataisos namus, ji privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Panevėžio pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajai E. S., jog ji per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdama su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistosios prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajai E. S.