- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- eI2-9606-983/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01814-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- I. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Girteka“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Girteka“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 24S104237 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodo, kad ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje „Trasis“ (toliau – ir Bendrovė), pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. 23S156334 išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kuris galiojo iki 2025 m. rugsėjo 27 d.
Teigia, jog su Bendrove buvo susitarta, kad pareiškėjui bus mokamas vieną kartą per mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas ir komandiruotpinigiai. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą ir dirbti Bendrovėje. Pareiškėjas skubos tvarka baigė motorinių transporto priemonių, kroviniams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei kvalifikacijai įgyti, turėjo reikiamos kvalifikacijos, vairuotojo pažymėjimą, todėl buvo pasirengęs dirbti Bendrovėje, tačiau atvykus į Bendrovę (pareiškėjas skunde nurodo UAB „Rubifa“, tačiau teismas laiko, jog tai yra techninė klaida), jam buvo pareikšta, kad darbo nėra. Dėl šios priežasties pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio ir šiuo metu jį yra susiradęs (UAB „Integre Trans“).
Tvirtina, jog pareiškėjas nežinojo, kad buvo neįdarbintas Bendrovėje, todėl dėl jos kaltės negavo atlyginimo. Kita vertus, pasak pareiškėjo, jį ir Bendrovę siejo darbo teisiniai santykiai, todėl pareiškėjas turi teisę į atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, jog jis pragyvenimui turi lėšų asmeninėje banko sąskaitoje.
Nurodo, jog jei skundžiamas Sprendimas bus paliktas galioti, pareiškėjas patirs neigiamas pasekmes, žalą, t. y. turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą bei asmeninį gyvenimą. Šiuo atveju atsakovas priimdamas Sprendimą neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Bendrovėje nedirbo ne dėl savo kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu. Vadovaujantis jo ir darbdavio pateiktais dokumentais buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, t. y. pareiškėjo tikslas - darbas Lietuvoje, o darbdavys įsipareigojo, kad jis bus įdarbintas ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Visgi, atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad gavęs leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, pareiškėjas ten dirbo tik nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 17 d., tačiau nei vieną mėnesį negavo prašyme ir tarpininkavimo rašte sulygto atlyginimo. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir nurodydamas, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Pažymi, jog užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte.
Tvirtina, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas konkrečiam darbui ir konkrečiam darbdaviui. Būtent pareiškėjui numatyta pareiga informuoti apie pasikeitusias aplinkybes (užsienietis atleidžiamas iš darbo), kuri įtvirtinta jo teiktame prašyme, t. y. „Žinote, kad turite informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Jūsų prašymo“ (pareiškėjas uždėjo varnelę, kad žino), nes leidimas laikinai gyventi išduotas darbo pagrindu. Šiuo atveju, atlikus tyrimą paaiškėjo ne tik faktas, kad pareiškėjas gavo ne visą atlyginimą nurodytą prašyme ir tarpininkavimo rašte, bet ir tai, kad minėto atlyginimo dydis nėra pakankamas ir reguliarius, be to, su užsieniečiu darbo sutartis buvo nutraukta. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad Migracijos departamentas vadovavosi duomenimis iš kitos valstybinės institucijos (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-794-756/2014 ir kt. laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas turi vadovautis iš kitų institucijų gautais duomenimis pagrindžiančiais leidimo gyventi panaikinimo pagrindus.
Teigia, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 24S104237 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. Migracijos departamentas priėmė asmens prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), kuriame jis nurodė, kad ketina dirbti Bendrovėje (UAB „Trasis“) vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus) ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus darbo užmokestis. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis buvo nurodytas 1 414,46 Eur.
Nustatyta, jog 2023 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760292346, kuris galiojo iki 2025 m. rugsėjo 27 d.
Migracijos departamentas vykdydamas užsieniečių kontrolę patikrino Sodros informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad užsienietis į Bendrovę buvo įdarbintas nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 17 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 414,46 Eur, už 2023 m. spalio mėn. išmokėta 67,84 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. lapkričio mėn. – 0 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 678,40 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 120,21 Eur.
Bendrovė 2024 m. sausio 18 d. Migracijos departamentui pateikė pranešimą Nr. 2401-PRNŠ-2542 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame nurodė, kad 2024 m. sausio 17 d. darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta.
Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 31 d. vykdo individualią veiklą. Tačiau patikrinus Licencijų informacinę sistemą, nenustatyta, kad asmeniui būtų išduota licencija.
Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad 2024 m. sausio 17 d. darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta, nuo 2024 m. sausio 31 d. jis vykdo individualią veiklą, Migracijos departamentas konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokiu būdu, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad išduoti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kadangi pareiškėjas 2023 m. spalio 27 d. įsidarbino UAB „Trasis“. Iš byloje pateiktos VSDFV 2024 m. balandžio 19 d. pažymos matyti, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 17 d. Tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Bendrovė 2024 m. sausio 18 d. pateikė pranešimą Nr. 2401-PRNŠ-2542, kuriame nurodyta, jog 2024 m. sausio 17 d. darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas). Kitaip tariant, bylos duomenys patvirtina, jog Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas šioje Bendrovėje nebedirbo ir apie tai, kad darbo sutartis nutraukta, pareiškėjas atsakovo neinformavo, nors Įstatyme būtent pareiškėjui numatyta pareiga informuoti atsakovą apie pasikeitusias aplinkybes. Taigi, pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ginčijamo Sprendimo metu pareiškėjas faktiškai dirbo Bendrovėje, ar jo darbo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu. Šiuo atveju nustatyta priešingai, t. y., jog darbo sutartis buvo nutraukta dėl pareiškėjo kaltės (šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo).
Pastebėtina, kad pareiškėjas kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 1 414,46 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 punktą, nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena minimali mėnesinė alga. Nustatyta, jog 2023 m. minimalus atlyginimas buvo 840 Eur, o 2024 m. minimalus atlyginimas yra 923 Eur. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Tačiau patikrinimo metu atsakovas remdamasis Sodros duomenimis nustatė, kad tuo metu kai pareiškėjas Bendrovėje dirbo, jam nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtas mėnesinis darbo užmokestis (1 414,46 Eur), o buvo mokama mažiau arba nemokama visai, t. y. už 2023 m. spalio mėn. išmokėta 67,84 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. lapkričio mėn. – 0 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 678,40 Eur, už 2024 m. sausio mėn. – 120,21 Eur.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog jis vykdo individualią veiklą ir pragyvenimui turi lėšų asmeninėje banko sąskaitoje, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos jo teiginius, nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su juo yra nutraukta.
Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Šiuo aspektu paminėtina, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant joje nurodytam leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog Sprendimas jam sukels neigiamas pasekmes, tačiau pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024).
Tai, kad pareiškėjas, kaip nurodo skunde, šiuo metu yra susiradęs darbą UAB „Integre Trans“, nekeičia teismo padarytos išvados dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo aspektu paminėtina, jog Įstatyme būtent pareiškėjui numatyta pareiga informuoti atsakovą apie pasikeitusias faktines aplinkybes arba, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į atsakovą dėl naujo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 24S104237 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. A. (I. A.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.