- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- A-662-1237-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01334-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- V. F.
- Atsakovas
- Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. F. skundu (b. l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 3R-132(AG-110/04-2011) (toliau – ir Sprendimas) vykdymą. Paaiškino, kad iki skundo padavimo teismui dienos iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) nėra gavęs jokios informacijos apie Komisijos priimto sprendimo vykdymą arba įvykdymą. Nurodė, kad sutinka su Komisijos sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Prašė įpareigoti Inspekciją pateikti jam motyvuotus, tinkamus, atitinkančius Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnį administracinius sprendimus dėl prašymuose išdėstytų problemų.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 18-19) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Komisija 2011 m. gegužės 23 d. išnagrinėjo V. F. 2011 m. gegužės 5 d. skundą ir 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 3R-132(AG-110/04-2011) įpareigojo Inspekciją 2010 m. gruodžio 27 d. V. F. skundo dalį (dėl prašymų priimti motyvuotus sprendimus dėl vamzdynais, praeinančiais pro apskaitos tašką (butą), išskiriamos šilumos diskriminacinės apskaitos bei dėl diskriminacinio mokesčio už šilumos nešėjo temperatūras, taip pat dėl prašymo įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ pateikti visą informaciją pagal 2010 m. lapkričio 30 d. sąskaitą padarytą perskaičiavimą už šilumą Šeškinės g. 13-20, Vilniuje) nagrinėti pakartotinai ir pateikti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad pridedama Inspekcijos Gautų dokumentų registro kopija (1R-2011 m.) patvirtina, jog Inspekcija minėtą Komisijos sprendimą gavo 2011 m. gegužės 26 d., t. y. nuo gegužės 26 d. Inspekcijai atsirado teisė per 20 dienų Komisijos Sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodė, kad sprendimo apskundimo terminas baigėsi birželio 15 d. Pažymėjo, kad 2011 m. birželio 16 d., įsiteisėjus Komisijos Sprendimui, Inspekcija pradėjo jį vykdyti. Teigė, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, Komisijos Sprendimą įvykdys ir pateiks pareiškėjui teisės aktus atitinkantį sprendimą per 20 darbo dienų. Atkreipė dėmesį į tai, kad V. F. dėl Komisijos Sprendimo įvykdymo į Inspekciją nesikreipė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė ABTĮ 91 straipsnio 1, 2 dalis ir pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su tam tikrais Inspekcijos 2011 m. liepos 11 d. rašte (atsakyme) Nr. (07)2R-717 (toliau – ir Raštas) pateiktais motyvais, turėjo teisę jį skųsti ABTĮ nustatytais terminais ir tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo ir jo neskundė. Nurodė Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį, pažymėjo, kad Komisija savo sprendime nebuvo nustačiusi termino, per kurį atsakovas turėjo išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį ir pateikti sprendimą, todėl darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pagal analogiją taikė Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio nuostatas. Pripažinęs, kad Komisijos Sprendimą atsakovas įvykdė, pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas V. F. apeliaciniu skundu (b. l. 49-52) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Inspekciją pateikti pareiškėjui tinkamus, atitinkančius Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnį, administracinius sprendimus dėl prašymuose bei Sprendime išdėstytų problemų: dėl vamzdynais, praeinančiais pro apskaitos tašką (butą), išskiriamos šilumos diskriminacinės apskaitos; dėl diskriminacinio mokesčio už šilumos nešėjo temperatūras, pažeidžiant LST EN 834:2000 standartą; dėl pagal 2010 m. lapkričio 30 d. sąskaitoje pateikto perskaičiavimo už šilumą (įpareigoti Inspekciją pareikalauti iš UAB „Vilniaus energija“ pateikti motyvuotus atsakymus su nuorodomis į dokumentus, teisines normas, pateikiant jo pagrindimą ir įrodant teisėtumą).
Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti atsakovo rašto, kuriuo įvykdytas Komisijos Sprendimas, tinkamumą, ar nepagrįstai neįspėjo pareiškėjo, kad šis klausimas nebus nagrinėjimas, nenurodė priežasčių. Teigia, kad 2011 m. rugsėjo 6 d., t. y. iki teismo posėdžio pradžios pateiktas 2011 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimas turėjo būti vertinamas kaip Inspekcijos Rašto apskundimas. Paaiškina, kad Inspekcija pateikė įvykdymus visai ne tų problemų, kurios nurodytos Komisijos Sprendime. Pažymi, kad skundą teismui padavė 2011 m. birželio 17 d., t. y. po to, kai iš atsakovo nebuvo gautas joks prašymas pratęsti sprendimo įvykdymo terminą, pasibaigus 20 dienų nuo Komisijos Sprendimo gavimo dienos. Pabrėžia, kad Inspekcijos Raštas neatitinka Inspekcijos išankstinio skundų ne teisme dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimo, eksploatavimo, energijos nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo nagrinėjimo taisyklių 18 punkto arba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio, arba kitų teisės aktų nuostatų, arba tai nėra sprendimas vykdant Komisijos Sprendimą. Pabrėžia, kad 2011 m. birželio 16 d. skunde teismui pateikė reikalavimus ne tik užtikrinti Komisijos Sprendimo vykdymą, bet ir tinkamai išspręsti problemas. Teigia, kad informavo Energetikos ministeriją, 2011 m. liepos 15 d. raštu prašydamas pateikti tinkamą problemų sprendimą. Šis raštas iš Energetikos ministerijos buvo persiųstas Inspekcijai su nurodymu Inspekcijai pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo ir iš esmės, apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėją. Nurodo, kad apie tokį Energetikos ministerijos sprendimą informavo teismą 2011 m. rugpjūčio 23 d. atsiliepime, kuriuo taip pat apskundė Inspekcijos raštą. Daro išvadą, kad teismui buvo pateikta informacija apie netinkamą Sprendimo įvykdymą 2011 m. rugpjūčio 23 d., kai tik 2011 m. liepos 27 d. Energetikos ministerija nurodė Inspekcijai sprendimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. (03)2R-834 neatitinka Komisijos Sprendime nurodytų problemų sprendimo. Jei bus nustatyta, kad Inspekcijos Rašto apskundimo terminas praleistas, prašo laikyti jį praleistu dėl svarbios priežasties, t. y. netinkamo (klaidingo) atsakovo atsakymo pateikimo, dėl kurios pareiškėjas bandė papildomais raštais sureguliuoti netinkamą šilumos apskaitą Lietuvoje, kreipėsi į kitas valstybines įstaigas su raštais, prašydamas išspręsti problemas. Pažymi, kad svarbi priežastis yra ir tai, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo. Nurodo, kad iš Rašto nesimato, jog pareiškėjo prašymai būtų patenkinti bent iš dalies, nepateikta jokios informacijos, įvardintos pareiškėjo 2010 m. gruodžio 27 d. prašymuose, neišaiškinta, kodėl pareiškėjas privalėjo permokėti už karštą vandenį. Pažymi, kad iki šiol Inspekcija tinkamai neišaiškino pareiškėjui tokios netinkamos UAB „Vilniaus energija“ apskaitos esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 57-59) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir teigia, kad Inspekcija pagrįstai pagal teisės analogiją Komisijos Sprendimą pradėjo vykdyti tik tada, kai jis įsiteisėjo. Pažymi, kad pareiškėjas skunde išvardijo teisės aktus, tačiau konkrečiai nenurodė, kokie Rašto teiginiai ir kokioms teisės normoms jie prieštarauja. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 17 d. skundo pirmosios instancijos teismui netikslino. Mano, kad pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 23 d. rašto-atsiliepimo pateikimas teismo posėdžio metu negali būti laikomas 2011 m. birželio 17 d. skundo patikslinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas įpareigoti Valstybinės energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos įvykdyti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3R-132(AG-110/04-2011).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija priėmė Sprendimą 2011 m. gegužės 23 d. Sprendimu įpareigojo Inspekciją nagrinėti pareiškėjo skundo dalį pakartotinai ir pateikti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Komisijos Sprendime nenurodytas šio įpareigojimo įvykdymo laikas.
Administracinių ginčų komisijų įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos sprendimas išsiunčiamas vykdyti kitą dieną po priėmimo. Viešojo administravimo subjektas privalo sprendimą įvykdyti per jame nurodytą laiką, o jeigu laikas nenurodytas, – per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė skundo dėl Komisijos Sprendimo. Todėl, vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Komisijos Sprendimą Inspekcija turėjo įvykdyti per 20 dienų nuo jo gavimo dienos. Inspekcijos Gautų dokumentų registras (b. l. 22) patvirtina, kad Inspekcija Komisijos Sprendimą gavo 2011 m. gegužės 26 d., todėl tiek Sprendimo apskundimo terminas, tiek Sprendimo įvykdymo terminas šiuo atveju baigėsi 2011 m. birželio 15 d. Jeigu viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą neįvykdo administracinių ginčų komisijos sprendimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į atitinkamą administracinį teismą su prašymu užtikrinti sprendimo vykdymą (Administracinių ginčų komisijų įstatymo 16 straipsnis). Pareiškėjas dėl Komisijos Sprendimo vykdymo skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą 2011 m. birželio 17 d., t. y. jau pasibaigus Komisijos Sprendimo įvykdymo terminui.
Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Atsakovas pripažįsta, kad Komisijos Sprendimą, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, pradėjo vykdyti nuo 2011 m. birželio 16 d., t. y. jau įsiteisėjus Komisijos Sprendimui. Inspekcija 2011 m. liepos 11 d. raštu Nr. (07)2R-717 „Dėl V. F. skundų“, atsižvelgdama į Komisijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą, pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriuo pareiškėjo prašymus tenkino iš dalies (dalyje dėl 2010 m. lapkričio mėnesį atlikto perskaičiavimo) ir įpareigojo uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus energija“ pateikti išsamią mokesčių daugiabučiame name Šeškinės g. 13-20, Vilniuje, už šilumą ir karštą vandenį 2010 m. lapkričio mėnesį perskaičiavimo informaciją. Taigi atsakovas, nors ir pasibaigus Sprendimo vykdymo terminui, atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su Komisijos Sprendimo vykdymu, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinai nurodytus veiksmus.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus – nurodo 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikęs pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą (b. l. 25-28), kuris, jo manymu, rodo, kad pareiškėjas skundė Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. (03)2R-834. Pagal ABTĮ 22, 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Kolegija pažymi, kad pareiškėjas nei skunde (b. l. 1), nei atsiliepime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 25-28) nesuformulavo prašymo panaikinti Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. (03)2R-834. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjas neginčijo savo galimai pažeistų teisių, kiek tai susiję su Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (03)2R-834, šio rašto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti šios bylos ginčo dalyku. Vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 5 dalimi, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pirmiau minėtų pareiškėjo reikalavimų teisėjų kolegija nenagrinės.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus ir pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti jau atliktus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos 2011 m. liepos 11 d. rašte Nr. (07)2R-717 pateiktais motyvais turėjo teisę jį skųsti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą), todėl atsiliepime išreikštas nesutikimas su Inspekcijos 2011 m. liepos 11 d. rašto Nr. (07)2R-717 motyvais nelaikytinas skundu ABTĮ prasme.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo V. F. (V. F.) apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėjo V. F. (V. F.) apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.