Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-1307-34/2008 pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sprendime nurodoma, kad Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2007 m. lapkričio 23 d. advokatui I. R. paskyrė drausmės nuobaudą – papeikimą, nes nustatė, kad advokatas I. R. nesilaikė imperatyvių Advokatūros įstatymo reikalavimų, pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 2.2 ir 2.3.1 punktų reikalavimus.

2004 m. spalio 6 d. advokatai D. R. ir I. R. sudarė advokatų profesinės bendrijos „Rhetor R&R“ steigimo sutartį. Ši bendrija 2004 m. lapkričio 11 d. įregistruota Juridinių asmenų registre. Tuo pat metu veikė ir nuo 1996 m. lapkričio 20 d. Advokatų taryboje buvo įregistruota advokatų D. R. ir I. R. advokatų kontora, kurios pavadinimas 2001 m. gegužės 29 d. Lietuvos advokatų tarybos sprendimu pakeistas į D. R. ir I. R. advokatų kontorą „Rhetor R&R“. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. galutiniu sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-3861-612/2006) iš D. R. ir I. R. advokatų kontoros „Rhetor R& R“ ieškovo UAB „Vevira“ naudai buvo priteista 20 931,74 Lt be pagrindo įgyto turto, 1 784 Lt bylinėjimosi išlaidų ir procesinės palūkanos. Šio teismo sprendimo vykdymo procese antstolis V. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą prašydamas išaiškinti, kas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimą yra skolininkas ir iš ko turi būti išieškota priteista skola. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. liepos 26 d. nutartimi išaiškino, kad teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimas turi būti vykdomas, išieškojimą nukreipiant tik į teismo sprendime nurodytą subjektą (skolininką) – advokatų kontorą „Rhetor R&R“, ir negali būti nukreipiamas į kitus subjektus. Teismo sprendimu priteista skola negali būti išieškoma nei iš advokatų profesinės bendrijos „Rhetor R&R“, nei iš advokato I. R. .

Teismo įsitikinimu, advokato veikimas individualiai advokatų kontoroje „Rhetor R&R“ ir vadovavimas advokatų profesinei bendrijai „Rhetor R&R“ sukėlė teisinės painiavos, kuri nesuderinama su advokato veikla. Tai matyti iš civilinės bylos Nr. 2-3861-612/2006 procesinių dokumentų. Pats I. R. , rašydamas apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-3861-612/2006, manipuliavo Advokatūros įstatyme nustatytomis advokato profesinės veiklos formomis ir nurodė, kad ieškovas UAB „Vevira“ galimai ketino pareikšti reikalavimus advokatų profesinei bendrijai „Rhetor R&R“. I. R. veiksmai, įsteigus bei vadovaujant advokatų profesinei bendrijai „Rhetor R&R“ ir apeliaciniame skunde nurodant šį juridinį asmenį, kaip galimą atsakovą, klaidino teismą, dalyvaujančius byloje asmenis ir sprendimą vykdantį antstolį. Tokie I. R. veiksmai nesuderinami su advokato profesine veikla ir pažeidžia Advokatūros įstatymo 21 straipsnio nuostatas.

Teismas negalėjo konstatuoti kitų „pažeidimų“, nei nurodoma drausmės teismo akte, keisti garbės teismo sprendimą ar jį pildyti, nurodant kitus ir naujus motyvus, negalėjo garbės teismo sprendimo aiškinti plečiamai ir tuo pagrindu netenkinti ieškinio.Profesinė bendrija buvo steigiama pasiruošti veikti organizaciniu požiūriu patogesne veiklos forma, tačiau šia forma nebuvo pradėta veikti. Atsakovas teismui nepateikė faktų, kad advokatų profesinės bendrijos vardu ieškovas sudarinėjo sandorius ar teikė teisines paslaugas, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo veikta šia forma. Vien pavadinimo sutapimas nėra pagrindas teigti, jog kažkurie asmenys buvo suklaidinti. Teismas nagrinėjo aplinkybes, kurių nebuvo prašoma vertinti – dėl nuobaudos griežtumo. Teismas nemotyvavo argumentų dėl termino drausminei nuobaudai skirti. Juridinių asmenų registre nėra nurodyta, kad subjektas yra veikiantis. Advokatų garbės teismas nesirėmė 2006 m. priimtomis advokato darbo vietos registravimo bei advokato veiklos tvarkos nuostatomis. Nei R. S. , nei UAB „Vevira“ neturėjo teisinių santykių su advokato profesine bendrija „Rhetor R&R“, niekada nebuvo šio subjekto klientai ar kontrahentai. Civilinėje byloje Nr. 2-3861-612 ieškovas nebuvo atsakovu ir skolininku. UAB „Vevira“ pareiškė ieškinį advokatų kontorai, o ne ieškovui. Ieškovas pasirinko tik vieną advokatų veiklos formą – veikia individualiai. Nors advokatų profesinė bendrija įsteigta kaip teisinis pagrindas galimam veiklos formos keitimui, tačiau ieškovas veikia ta pačia veiklos forma, kuria pradėjo veikti kaip praktikuojantis advokatas – individualia veiklos forma. Įsteigta profesinė bendrija nevykdo veiklos. Lietuvos advokatūroje įregistruota, kad ieškovas veiklą vykdo individualiai. Teismai ginčuose su UAB „Vevira“ konstatavo, jog ieškovas veikia individualiai. Advokatų garbės teismas negrindė savo išvadų tuo, kad pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio. Advokatų tarybai apie UAB „Vevira“ pretenzijas ieškovui buvo žinoma jau 2006 metais, tačiau drausmės byla tuomet nebuvo keliama. Kadangi drausmės byla nebuvo iškelta per 6 mėnesius nuo sužinojimo, terminas drausmės bylai iškelti pasibaigė 2006 m. gruodžio 22 d.Ginčo esmė - ne vien nustatymas, ar buvo padarytas garbės teismo sprendime nurodytas drausminis pažeidimas, bet ir garbės teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas (ar garbės teismo sprendime konstatuotas veiksmas sudaro pažeidimo sudėtį, ar sprendimas pagrįstas motyvais ir įrodymais, ar nesuėjo senatis nuobaudai skirti). Juridinio asmens – advokatų profesinės bendrijos steigimas ir jos įregistravimas juridinių asmenų registre nėra advokato veikla. Tol, kol paslaugos neteikiamos kita forma, nėra pagrindo teigti, jog advokatas veikia kita forma. Kadangi jis neveikia kita forma, nėra pagrindo apie tai pranešti advokatūrai. Kol advokatas teisinių paslaugų nepradeda teikti kita forma arba nepraneša, jog keičia veiklos formą, nėra pagrindo teigti, kad jis veiklos formą pakeitė. Teismas nenuginčijo fakto, kad profesinė bendrija buvo įsteigta, tačiau ji nepradėjo veikti. Steigiant 2004 metais profesinę bendriją ieškovas negalėjo vadovautis 2006 metais patvirtinta advokato darbo vietos reglamentavimo tvarka. Ieškovas teisines paslaugas teikė individualiai, todėl jis neturėjo pranešti apie veiklos formos pasikeitimą. Tvarka dėl veiklos formos keitimo nėra nustatyta.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1 d.). Juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas atsiranda tuo pačiu metu – įsteigus juridinį asmenį. CK 2.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre. Nuo šio momento juridinis asmuo tampa teisės subjektu, civilinių teisinių santykių dalyviu, turinčiu ir galinčiu savarankiškai įgyvendinti subjektines teises ir pareigas.

2004 m. spalio 6 d. buvo sudaryta advokatų profesinės bendrijos „Rhetor R&R“ steigimo sutartis, juridinis asmuo įregistruotas juridinių asmenų registre 2004 m. lapkričio 11 d., bendrijos seniūnu paskirtas I. R. (profesinės bendrijos steigimo ir registravimo dokumentacija - Drausmės bylos Nr. 6 lapai 69-77). Vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK normomis, reguliuojančiomis juridinių asmenų steigimą, teisnumą ir veiksnumą, laikytina, kad advokatų profesinė bendrija „Rhetor R&R“ tapo veikiančiu juridiniu asmeniu nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre dienos – 2004 m. lapkričio 11 d. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto reiškiama pozicija, jog juridinio asmens įregistravimo faktas nereiškia (nepreziumuoja) to asmens veiklos vykdymo. Tokia ieškovo ir apelianto pozicija neatitinka teisės normų turinio. Kaip jau pažymėta aukščiau, teisine prasme veikiančiu juridiniu asmeniu įmonė, įstaiga ar organizacija tampa nuo įregistravimo juridinių asmenų registre momento. Ši išvada paremta CK nuostatų, reguliuojančių juridinių asmenų steigimą bei registravimą, jų teisnumo ir veiksnumo atsiradimą, turinio analize (CK 2.33 str. 1 d., 2.63 str. 1 d., 2.74 str.1 d.). Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, esą jis nepasirinko veiklos advokatų profesinės bendrijos forma, nes po bendrijos įsteigimo ir jos įregistravimo juridinių asmenų registre nebuvo ir nėra pradėjęs teikti teisinių paslaugų jos vardu. Toks aiškinimas neatitinka advokatų ir advokatūros veiklą reguliuojančio specialaus teisės akto – Advokatūros įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų norminių taisyklių. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatų profesinės bendrijos steigimo sutarties nuostatos, susijusios su profesinės bendrijos veikla, įsigalioja nuo advokatų profesinės bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre. Taigi, pagal įstatymą veikiančia advokatų profesine bendrija, kaip advokatų veiklos forma, bendrija laikoma nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre, bet ne nuo teisinių paslaugų jos vardu teikimo pradžios momento ar nuo kitokio bendrijos vardu atlikti jos narių veiksmo. Įsteigus ir įregistravus juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją, jos nariams taikomos įstatymo reglamentuotos veiklos sąlygos ir atsiranda su tuo susijusios pareigos (Advokatūros įstatymo 1 str. 1 d.). Advokatūros įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti tik vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiklos formų, t. y. advokatai gali veikti: 1) tik individualiai; 2) tik partnerystės pagrindais, neįsteigdami juridinio asmens; 3) tik įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją. Jeigu advokatai keičia buvusią veiklos formą į kitą formą, pavyzdžiui, įsteigdami advokatų profesinę bendriją, jie privalo nutraukti veiklą pagal ankstesnę formą ir apie veiklos formos pakeitimą pranešti Lietuvos advokatūrai. Tai imperatyvaus pobūdžio teisės norma, įtvirtinta Advokatūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje. Ieškovas, iki įsteigdamas advokatų profesinę bendriją „Rhetor R&R“, veikė kita advokato veiklos forma, todėl po profesinės bendrijos įregistravimo jis, vykdydamas Advokatūros įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, turėjo nustoti veikti ankstesne advokato veiklos forma bei pranešti Lietuvos advokatūrai apie savo veiklos formos pakeitimą. Šių imperatyvių įstatymo reikalavimų ieškovas nesilaikė, todėl pažeidė Advokatūros įstatymo 21 straipsnyje numatytas advokato veiklos sąlygas bei advokato pareigas. Nurodytos aplinkybės aiškiai išdėstytos Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendime skirti ieškovui drausminę nuobaudą. Pažeidęs imperatyvius įstatymo reikalavimus ieškovas tuo pačiu nusižengė ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatoms, įtvirtintoms šio kodekso 2.2 ir 2.3.1 punktuose (Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 p.). Teisiškai vertinant advokato veiksmus atsižvelgtina į specifinę advokatūros padėtį ir jos vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises bei teisėtus inte­re­sus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams yra taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai. Advokato ar advokato padėjėjo veiklai taikomi ne vien tik žmogiški elgesio standartai, bet ir specialūs reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įsta­tymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse. Profesinės etikos taisyklėse nustatyti reikalavimai advokato elgesiui yra objektyviai būtini: tik nepriekaištingo profesinio elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999).

Teisės normų numatytų draudimų ar ribojimų nepaisymas, taip pat teisės normų nustatytų pareigų nevykdymas yra teisės pažeidimas. Šiuo atveju ieškovo nesilaikymas jo veiklą reguliuojančių teisės normų reikalavimų turi drausminio nusižengimo požymius, todėl jam teisėtai buvo iškelta drausmės byla (Advokatūros įstatymo 52 str. 1 d.). Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu tinkamai nustatė ir kvalifikavo ieškovo padarytus Advokatūros įstatymo bei Advokatų etikos kodekso pažeidimus bei pagrįstai taikė ieškovui drausminio poveikio priemones paskirdamas vieną iš Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje numatytų nuobaudų – papeikimą. Advokatų garbės teismo sprendime aiškiai išdėstyta ieškovo padaryto teisės pažeidimo esmė, o drausminės atsakomybės taikymo pagrindas ir nuobaudos rūšies parinkimas – atitinkamai motyvuoti. Dėl nuobaudos griežtumo laipsnio ieškovas neapeliuoja.

Ieškovo įvykdytas teisės normų pažeidimas – profesinės veiklos vykdymas įregistravus daugiau kaip vieną veiklos formą, tęsėsi ne anksčiau kaip iki 2007 m. lapkričio 3 d., kada advokatų profesinės bendrijos „Rhetor R&R“ seniūnas ir vienintelis dalyvis I. R. priėmė sprendimą likviduoti šią bendriją (Drausmės bylos Nr. 6 lapas 17). Taigi, per visą laikotarpį nuo profesinės bendrijos įregistravimo dienos (2004 m. lapkričio 11 d.) iki sprendimo ją likviduoti priėmimo dienos (2007 m. lapkričio 3 d.) tęsėsi teisės aktų reikalavimų neatitinkanti ieškovo veika. Atsakovas išreiškė pagrįstą poziciją, kad esant tęstinio pobūdžio teisės pažeidimui drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas pradedamas skaičiuoti kiekvieną sekančią tęstinio pažeidimo dieną iki tos dienos, kada jis bus baigtas daryti. Tokiu atveju ieškovas drausminėn atsakomybėn patrauktas ir drausminė nuobauda 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimu jam buvo paskirta nepraleidus Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (patvirtintas 2007 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime) 20 punkte nustatyto drausminės atsakomybės taikymo senaties termino – šešių mėnesių nuo advokato veiksmų, kuriais padaromas profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas.

Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė pagrindų, kurie leistų konstatuoti, kad skundžiamu Advokatų garbės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu drausminė nuobauda ieškovui būtų paskirta nepagrįstai ar pažeidžiant drausminės atsakomybės taikymo ir nuobaudos skyrimo tvarką.

Drausminės atsakomybės už aukščiau nurodytus Advokatūros įstatymo 21 straipsnio pažeidimus taikymo galimybė nesiejama su pasekmėmis, atsiradusiomis ar galėjusiomis atsirasti dėl tokio pažeidimo padarymo. Dėl šios priežasties nepriimtini apeliacinės instancijos teisme ieškovo išsakyti teiginiai, kad dėl jo veiklos formų kiti asmenys nebuvo ir negalėjo būti suklaidinti. Kita vertus, nors drausminės atsakomybės taikymas dėl Advokatūros įstatymo 21 straipsnio normų pažeidimo nesiejamas su tokio pažeidimo pasekmėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad juridiškai veikimas dviem veiklos formomis kėlė painiavą ieškovo teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis. Advokato ir advokato padėjėjo pareigos būti sąžiningu sudėtinė dalis yra teisingos informacijos apie save atskleidimas savo klientams ir kitiems asmenims. Asmenys, turėdami reikalą su save advokatu ar advokato padėjėju įvardijančiu asmeniu, suvokia ir žino, kad juos konsultuoja ne bet koks teisininkas, o teisininkas, kuriam taikomi Advokatūros įsta­tymo ir advokato profesinės etikos reikalavimai. Tokia informacija kartu suponuoja kliento ar kito asmens pasitikėjimą advokatu ar advokato padėjėju, jo kvalifikacija ir atitinkama profesine etika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999). Ieškovo veikimas dviem veiklos formomis sudarė prielaidas sukurti ir faktiškai sukūrė tokias teisines situacijas, kada kiti asmenys galėjo klysti ar būti suklaidinti dėl informacijos apie ieškovą ir jo veiklos formą teisingumo. Teikdamas apeliacinį skundą Vilniaus 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3861-612/2006 dėl šio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. sprendimo, I. R. , be kita ko, nurodė, „... kad advokatūros įstatymas nustato, kad advokatas veikia individualiai arba įsteigiant juridinį asmenį. Galimai ieškovas ketino reikšti reikalavimus advokatų profesinei bendrijai „Rhetor&Rhetor (kodas 300066537). Iš teismo sprendimo ir ieškinio turinio neaišku, kam reiškiamas reikalavimas ir iš ko priteista piniginė suma UAB „Vevira“ naudai“ (Drausmės bylos Nr. 6 lapai 39-42). Taigi, ieškovas šiame dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente pats abejoja, ar priešinga ginčo šalis negalėjo suklysti dėl advokato veikimo advokatų kontoroje „Rhetor R&R“ arba advokatų profesinėje bendrijoje „Rhetor&Rhetor“. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas tvirtina nepardėjęs realiai veikti advokatų profesinės bendrijos „Rhetor&Rhetor“ vardu, tačiau šios profesinės bendrijos egzistavimo faktu pasinaudojo dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, keldamas klausimus dėl bylos iškėlimo galimai netinkamam atsakovui ir su tuo siedamas teismo sprendimo ydingumą.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3861-612/2006 turinio matyti, kad teismo sprendimą vykdančiam antstoliui iškilo neaiškumų dėl skolininko tinkamumo, t. y. ar skola turėtų būti išieškoma iš advokatų kontoros „Rhetor R&R“ , ar iš advokato I. R. , ar iš advokatų profesinės bendrijos „Rhetor R&R“ (Drausmės bylos Nr. 6 lapas 88). Minėtoje nutartyje spręsdamas, į kokį subjektą turi būti nukreiptas skolos išieškojimas, teismas taip pat aiškino ir aplinkybes, ar yra duomenų apie tai, kad advokatų profesinė bendrija „Rhetor R&R“ būtų perėmusi advokatų kontoros „Rhetor R&R“ teises ir pareigas. Minėti pavyzdžiai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo padaryti teisės normų pažeidimai dėl advokato veiklos formų ne tik galėjo kelti, bet ir kėlė teisinę painiavą, kas taip pat nesuderinama su advokato nepriekaištingai veiklai keliamais padidintais reikalavimais.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas turėjo pakankamą teisinį pagrindą skirti ieškovui drausminio poveikio priemonę. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo paskirti ieškovui drausminę nuobaudą panaikinimo, priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo I. R. į valstybės biudžetą 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.