Utenos apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokuroro Ramūno Bačiulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis (slaugo motiną), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1997 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 2 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant atlikti 50 valandų nemokamų darbų;

3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos;

4. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu;

5. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 4 metų laisvės atėmimu;

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 38 MGL bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą, uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams;

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 243 straipsnį, 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, skiriant baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą, uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis D. S. 2024 m. pavasarį, tiksli data, laikas ir vieta nenustatyta, nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ir iki 2024 m. liepos 20 d., apie 2.45 val., nešiojo su savimi Panevėžio ir Anykščių r. pramoninės gamybos turistinį peilį – nešaunamąjį ginklą, turintį automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymą (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) priskiriamą prie civilinėje apyvartoje draudžiamųjų šaltųjų nešaunamųjų ginklų.

2. Pranešimas apie įtarimą D. S. įteiktas pasirašytinai. Kaltinamasis D. S. kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. pavasarį, (duomenys neskelbtini), esančioje žūklės, dviračių detalių parduotuvėje už 6 Eur savo reikmėms žvejyboje nusipirko peilį, kurio pirkimo kvito neturi. Parodė, kad perkant peilį jokio leidimo pardavėjas jo neprašė, jis neturi ir niekada neturėjo leidimo ginklams. Parodė, kad peilį laikė savo žvejo reikmenų dėžėje ir naudodavo žvejyboje iki 2024 m. liepos 20 d., kol peilį paėmė policijos pareigūnai. Kaltinamasis pripažino, kad peilį įsigijo, laikė namuose ir su savimi nešiojosi, bet nežinojo, kad tai daryti yra draudžiama, nes peilį įsigijo be jokių apribojimų.

3. Liudytoja S. M. parodė, kad 2024 m. liepos 20 d., apie 1.50 val., (duomenys neskelbtini), ežero pakrantėje esančioje pavėsinėje, ji matė kaip D. S., keikdamasis necenzūriniais žodžiais, paėmęs į ranką peilį juo mosikavosi.

4. Analogiškus parodymus kaip liudytoja S. M., davė liudytojos A. O. ir I. V..

5. Iš 2024 m. liepos 20 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. S. turėtą peilį (sulankstomas, metalinis, ašmenų ilgis 10 cm, bendras ilgis 24 cm) pateikė policijos pareigūnams.

6. 2024 m. rugpjūčio 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę. Šis peilis atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), dėl ko, vadovaujantis minėtu įstatymu, bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

7. Iš 2024 m. rugsėjo 19 d. Nutarimo perduoti saugoti daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti matyti, kad peilis, kuris priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, supakuotas į voką Nr. 1, užantspauduotas antspaudu „LP Kriminalistinių tyrimų centras (duomenys neskelbtini)“, perduotas saugoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui.???

8. 2024 m lapkričio 5 d. individualios (duomenys neskelbtini) įmonės rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įmonei priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ peiliais, turinčiais automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, neprekiaujama.

9. Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. Z. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kur ir kada D. S. įsigijo peilį, priskiriamą civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

Motyvuojamoji dalis

D. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

10. BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio baudžiamojo nusižengimo objektyviąją pusę sudaro du alternatyvūs veiksmai, t. y. neteisėtas nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimas ar nešiojimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik objektyvųjį nešaunamojo ginklo įsigijimo bei nešiojimo neteisėtumą, bet ir šiam baudžiamajam nusižengimui būdingą tyčią, t. y. kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-788/2018).

11. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, nusprendžia, kad kaltinamasis suvokė, jog jo įsigytas ir nešiotas peilis yra priskiriamas nešaunamiesiems ginklams. Byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2024 m. liepos 20 d. naktį, (duomenys neskelbtini), ežero pakrantėje esančioje pavėsinėje, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, rankoje laikydamas peilį juo mosikavo. Tokie kaltinamojo veiksmai, teismo vertinimu, kėlė pagrįstą pavojų, kad konfliktinėje situacijoje, peilis gali būti panaudotas. Pažymėtina, kad nurodytas peilio naudojimo būdas, t. y. švaistymasis šiuo nešaunamuoju ginklu keikiantis, leidžia teismui nuspręsti, jog peilis kaltinamojo nurodytu laiku ir vietoje buvo naudojamas kaip bauginimo, o ne, kaip duodant parodymus teigė kaltinamasis, žvejybos įrankis. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą. Taigi aptarti ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 258 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl D. S. skirtinos bausmės

12. Prokuroras siūlo už nusikalstamos veikos pagal BK 258 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 24 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdalius ir paskirti 16 MGL dydžio baudą.

13. Informuotas apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tačiau dėl sunkios turtinės padėties prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis.

14. BK 54 straipsnis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas, be kita ko, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

15. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą skiriamos bausmės yra bauda arba areštas.

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Vertinant kaltinamojo asmenybę aktualu tai, kad jis anksčiau yra teistas, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas tris kartus už mėgėjišką žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), vieną kartą už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą (ANK 150 straipsnio 1 dalis). Nustatyta ir tai, kad kaltinamasis išsituokęs, nedirbantis, tačiau slaugo mamą, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl D. S. jokių nusiskundimų nėra gavusi.

18. Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – baudą, kurios dydis – 24 MGL, artimas minimaliam įstatyme nustatytam šios bausmės dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nustatomas atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nekonstatuota pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nustatytas baudos bausmės dydis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinamas 1/3. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmė, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

19. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam įsiteisėjusiu nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis. Baudos kaip bausmės vykdymas yra savanoriškas veiksmas, teismas, esant prašymui, gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, t. y. nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas.

20. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms bei atsižvelgiant į D. S. prašymą, skirtinos bausmės dydį (galutinis baudos dydis – 800 Eur), įvertinus, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailisi dėl savo poelgio, yra nedirbantis (slaugo motiną), kaltinamajam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 3 (trys) mėnesiai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, kardomosios priemonės ir kitų klausimų

21. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo daiktus, turinčius reikšmės tyrimui ir nagrinėjimui – sulankstomą peilį, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, Panevėžyje, Beržų g. 46, – sunaikinti.

22. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veiklos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, įrankis yra priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamųjų šaltųjų nešaunamųjų ginklų, t. y. uždraustas civilinėje apyvartoje daiktas. Remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priimant nuosprendį, daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas prokuroro prašymas dėl sulankstomo peilio sunaikinimo.

23. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

24. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. liepos 20 d. 2:45 val. iki 2024 m. liepos 20 d. 13.09 val., šis laikino sulaikymo laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

25. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikomas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 24 MGL (1 200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. 16 MGL (800 Eur (aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 puntu, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaityti D. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. liepos 20 d. 2.45 val. iki 2024 m. liepos 20 d. 13.09 val. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sulankstomą peilį, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, Panevėžyje, Beržų g. 46, – sunaikinti.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas;

5. tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją (baudą) išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti D. S., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.