Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-31 · Civilinė byla Nr. 2-2499/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-01-20Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-10-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-31
Bylos Nr.
2-2499/2013
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00914-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Aviakuras“
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Civilinė byla Nr. 2-2499/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00914-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 126.3.; 126.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 31 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Aviakuras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria išspręstas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga“ kreditorių susirinkimo nutarimo ir administratoriaus pakeitimo klausimų teisėtumas, uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-98-265/2013,bylos nagrinėjime dalyvaujantys suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Aviakuras“ kreipėsi į teismą prašydamas iškelti UAB „Jurtinga“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti V. L.. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi prašymus tenkino.

Bankroto procedūrų vykdymo metu kreditoriai buvo informuoti, jog Latvijos Respublikos Rygos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla tarp SIA „Latvijas propana gaze“ ir AB „Swedbank“, kuri gali turėti įtakos ir BUAB „Jurtinga“ teisėms ir pareigoms. SIA „Latvijas propana gaze“ ir AB „Swedbank“ pateikė pasiūlymą pasirašyti taikos sutartį, kurioje kaip šalis įtraukta ir BUAB „Jurtinga“. 2012 m. lapkričio 6 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu kreditoriai įpareigojo administratorę pasirašyti pateiktą taikos sutartį. Bankroto administratorė nesutiko vykdyti kreditorių susirinkimu jai nustatytą įpareigojimą ir pasirašyti taikos sutartį, kadangi ji, administratorės manymu, pažeidžia bankrutuojančios bendrovės ir jos mažųjų kreditorių interesus.

2013 m. liepos 10 d. teisme buvo gautas BUAB „Jurtinga“ bankroto administratorės V. L. prašymas pakeisti BUAB „Jurtinga“ bankroto administratorių, jai nebegalint teikti bankroto administratoriaus pareigų. V. L. pasiūlė svarstyti S. S. K. kandidatūrą keičiant BUAB „Jurtinga“ bankroto administratorių.

2013 m. liepos 22 d. įvyko BUAB „Jurtinga“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstytas bankroto administratoriaus kandidatūros suderinimo klausimas. Kreditorių susirinkime dalyvaujant kreditoriams, kurių reikalavimų suma sudaro 61,64 procentą nuo bendros teismo patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos, buvo pritarta S. S. K. paskyrimui BUAB „Jurtinga“ bankroto administratore (pritarė kreditoriai, turintys 60,20 procentus patvirtintų reikalavimų).

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Aviakuras“ nesutikdamas su 2013 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimu pateikė teismui skundą, kuriuo prašė neskirti bankroto administratoriumi susirinkimu parinktos kandidatūros ir BUAB „Jurtinga“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Atenergo“. Kreditoriaus teigimu, kreditorių susirinkimo metu buvo pritarta bankroto administratoriaus, neturinčio didelės patirties administruojant bankrutuojančias įmones kandidatūrai, be to, siekiant objektyvaus ir efektyvaus bankroto proceso, teismas turėtų paskirti administratoriumi asmenį, nesusijusį su didžiausiu įmonės kreditoriumi.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Swedbank“ su kreditoriaus UAB „Aviakuras“ reikalavimu nesutiko. Teigė, jog teismas, kuriam skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas tik patikrina, ar kreditorių nutarimas priimtas pagrįstai ir teisingai. Šiuo atveju už S. S. K. paskyrimą bankroto administratore balsavo kreditoriai, turintys 60,62 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, todėl šį kreditorių susirinkimo nutarimą pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo. Be to, kreditorius nenurodė nė vieno pagrįsto argumento, dėl ko būtų pagrindas nepritarti S. S. K. kandidatūrai.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ „Turto bankas“ pažymėjo, jog kreditorių susirinkimo metu balsavo už S. S. K. kandidatūrą, o duomenų apie UAB „Aviakuras“ siūlymą bankroto administratoriumi skirti kitą asmenį jam nebuvo žinoma.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius(toliau tekste - VSDFV Klaipėdos skyrius) prašė teismo savo nuožiūra spręsti UAB „Aviakuras“ skundo reikalavimus tik pažymėjo, jog bankroto administratoriaus darbo patirtis savaime nelemia administratoriaus prioritetiškumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi UAB „Aviakuras“ prašymą atmetė ir BUAB „Jurtinga“ bankroto administratoriumi skyrė S. S. K.

Teismas įvertinęs, jog S. S. K. kandidatūrai pritarta kreditorių, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, procedūrinių pažeidimų, kurie leistų 2013 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti nenustatyta, o administratoriaus patirtis negali būti lemianti aplinkybė parenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą, skyrė administratoriumi S. S. K.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Aviakuras“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir BUAB „Jurtinga“ bankroto administratoriumi skirti UAB „Atenergo“.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skyrė bankroto administratorių visiškai neįvertinęs kitų administratorių kandidatūrų ir jų pranašumo paskirtojo administratoriaus atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą VSDFV Klaipėdos skyrius prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Trečiojo asmens teigimu, skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, įrodančių, jog teismo paskirta administratorė netinkamai vykdys atsakovo bankroto procedūrą, todėl pagrindo atmesti jos kandidatūrą nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria įvertintas 2013 m. liepos 22 d. kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo teisėtumas ir paskirtas BUAB „Jurtinga“ bankroto administratorius, tačiau nesutikimas su skundžiama nutartimi išsakomas tik dėl pasirinktos administratoriaus kandidatūros, bet ne dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ar nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimo, todėl šiuo aspektu atskirasis skundas nenagrinėjamas, vertinant tik argumentus dėl paskirtos bankroto administratoriaus kandidatūros.

Bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų priklauso visų kreditorių ir pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (ĮBĮ11 str. 1, 3 d.). Esminis šio asmens veiklos požymis yra tai, kad, organizuodamas ir atlikdamas būtinus bankroto proceso darbus, jis privalo ginti tiek visų kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės interesus. Dėl šios priežasties bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (ĮBĮ11 str. 1, 4 d.). Tuo atveju, kai administruoti įmonę pretenduoja keli asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus (ĮBĮ11 str. 1 d.), ir nėra priežasčių, dėl kurių jie negalėtų teikti konkrečios įmonės administravimo paslaugų (ĮBĮ11 str. 4 d.), teismui tenka pareiga iš konkuruojančių administratorių parinkti vieną, kuris administruos įmonę. Tiek skiriant administratorių, tiek nagrinėjant klausimą dėl jo pakeitimo teismui yra privalomos aukščiau nurodytos bankroto administratoriaus parinkimą reglamentuojančių aktų nuostatos.

ĮBĮ nepateikia kriterijų, į kuriuos turėtų atsižvelgti teismas parinkdamas bankrutuojančios įmonės administratorių, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2643/2012). Tarp kriterijų, kuriais remiantis vertinamos bankroto administratorių kandidatūros, nėra hierarchijos, todėl kuriam iš jų, konkrečiu atveju, bus suteiktas prioritetas, priklauso nuo bylos aplinkybių sąlygoto teismo požiūrio, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų.

Šiuo atveju bankroto administratoriumi buvo paskirtas asmuo įvertinus tai, jog jo kandidatūrai pritaria dauguma įmonės kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti teismo. Apeliacinio teismo vertinimu nors bankroto administratorius turi veikti ne daugumos, bet visų kreditorių labui, tačiau siekiant pašalinti abejones būsimų bankroto procedūrų skaidrumu, bei užtikrinti sklandžią bankroto procedūrų eigą ir užkirsti kelią galimoms konfliktinėms situacijoms ateityje, tikslinga bankroto administratoriumi skirti asmenį, kuriam pritaria dauguma kreditorių. Be to, duomenų ir įrodymų, dėl ko paskirta bankroto administratoriaus kandidatūra būtų netinkama ĮBĮ 11 straipsnio prasme, nepateikta. Apelianto argumentai, jog jo siūlomo skirti bankroto administratoriaus darbo patirtis rodo, jog jis yra pranašesnis už paskirtą bankroto administratorių, atmestini, kadangi patirties ir užimtumo kriterijai, nėra lemiantys parenkant bankroto administratoriaus kandidatūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010), tačiau vertintini kartu su įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito kandidato tinkamumą eiti administratorius pareigas, visuma. Administratoriaus patirtis negali būti lemiamu kriterijumi dar ir dėl to, kad priešingu atveju neturintys pakankamai profesinės patirties bankroto administratoriai niekuomet jos ir neįgytų, jei bankroto procedūras būtų pavedama vykdyti tokią patirtį turintiems bankroto administratoriams, kurių profesinė patirtis tik dar labiau didėtų, o mažesnę profesinę patirtį turintis bankroto administratorius ilgainiui niekuomet negalėtų administruoti įmonių, nes visuomet didesnę profesinę patirtį įgyjantys bankroto administratoriai jį visuomet nukonkuruotų. Tai pažeistų bankroto administratorių lygiateisiškumą, iškreiptų sąžiningos konkurencijos principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010, 2010 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1204/2010, 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1514/2010).

Apeliantas taip pat teigia, jog teismas šiuo atveju skyrė bankroto administratoriumi asmenį net neįvertinęs apelianto siūlomos administratoriaus kandidatūros ir nepalyginęs jos su apelianto teikiama kandidatūra. Apeliacinis teismas pažymi, jog tai, kad kiekviena iš siūlytų bankroto administratorių kandidatūrų nebuvo skundžiama nutartimi vertinama atskirai ar lyginama tarpusavyje, nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko. Be to, net ir įvertinus paskirtos administratorės darbo patirtį (kaip, apelianto teigimu, vieną iš pagrindinių kriterijų, turėjusių nulemti teismo apsisprendimą), negalima sutikti su apeliantu, jog paskirtojo administratoriaus patirtis neleis jam tinkamai atlikti bankroto procedūrų. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis bankroto administratorė S. S. K. yra baigusi vykdyti 16 ir šiuo metu dar vykdo 12 bankroto procedūrų, įskaitant BUAB „Jurtinga“ bankroto procesą, tuo tarpu apelianto siūlomas bankroto administratorius UAB „Atenergo“ baigęs 24, o vykdo 54 procedūras. Paskirtasis bankroto administratorius veiklą vykdo nuo 2009 m. balandžio 27 d., o UAB Atenergo“ veikia nuo 2010 m. kovo 1 d., joje dirba 2 asmenys, tačiau šiuo metu bankroto procedūras vykdo vienas asmuo, kuris iš esmės ir vykdo visas 54 bankroto procedūras. Todėl net ir detaliai įvertinus siūlomų skirti administratorių kandidatūras, jų veiklos pradžią, darbuotojų skaičių, vykdomų ir įvykdytų procedūrų skaičių, pagrindo teigti, jog paskirtasis bankroto administratorius negalės tinkamai atlikti ĮBĮ jam pavestas funkcijas, nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paskirti bankrutuojančios įmonės administratorių gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-963/2011; 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-585/2011 ir kt.) arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtasis administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų. Nagrinėjamoje byloje abu pretendentai administruoti įmonę atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Nėra duomenų apie tai, kad egzistuotų ĮBĮ11 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių vienas ar kitas pretendentas negalėjo būti paskirtas administratoriumi, taip pat nėra duomenų apie galimą jų šališkumą. Esant išdėstytoms aplinkybėms Lietuvos apeliacinio teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus, bankroto administratoriaus paskyrimo procedūra nebuvo pažeista, kreditorių susirinkimas pritarė S. S. K. kandidatūrai, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl paskirto bankroto administratoriaus, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Netenkinti atskirojo skundo.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė