Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-256-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-23
Bylos Nr.
1A-296-256-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ryšardas Skirtunas, Regina Pocienė
Nuteistasis
S. V.
Pranešėja V. Švedienė Baudž. byla Nr.1A –296-256-2011m.

Teisėjas A.Pažarskis 1-10-9-00217-2009-2 Proc. sprend. kat.: 2.4.6.4.1.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011m. kovo 23d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

pirmininkaujančios teisėjos V. Švedienės,teisėjų Ryšardo Skirtuno, Reginos Pocienės,sekretoriaujant J.Romančikienei,dalyvaujant prokurorui G.Tarasevičiui,gynėjui adv. I.Nekrošiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. (S. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-17 nuosprendžio, kuriuo S. V. nuteistas: pagal BK 228 str. 1 d. - 20 MGL (2600Lt ) dydžio bauda; pagal BK 300 str. 1d. - 10 MGL (1300 litų ) dydžio bauda. Bausmes subendrinus BK 63str. 2 d., 5 d. 1 p tvarka galutinė nustatyta 20 MGL (2600Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-08-26 iki 2009-09-22, savo darbovietėje - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patalpose, Birželio 23-iosios g. 10, Vilniuje, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė 2009-08-26 „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą'", kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-06-18 iki 2009-08-18 jis, vadovaudamasis BPK 154 str. nuostatomis pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos I. P. 2009-04-03 nutartį baudžiamojoje byloje Nr.10-1-00644-09, naudojantis sistema „Telepikas" kontroliavo mobilaus ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J.S., a.k. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei darė įrašus, kad J.S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu užfiksuoti pokalbiai ir trumposios SMS žinutės yra tyrimui nereikšmingi, šios kontrolės metu surinkti duomenys yra apie privatų asmenų gyvenimą ir nesusiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nors žinojo, kad šio tyrimo veiksmo neatliko, minėtu MRT numeriu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos nekontroliavo, nefiksavo ir nekaupė, įrašų nedarė, ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė ONTV 4-ojo poskyrio vyresniajai tyrėjai D. B. kaip ikiteisminio tyrimo Nr.10-1-00644-09 dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, S. V. laikotarpiu nuo 2009-08-26 iki 2009-09-22, savo darbovietėje - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g.10, Vilniuje, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė 2009-08-26 „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą", kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-06-18 iki 2009-08-18 jis, vadovaudamasis BPK 154 str. nuostatomis pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos I. P. 2009-04-03 nutartį baudžiamojoje byloje Nr.10-1-00644-09, naudojantis sistema „Telepikas" kontroliavo mobilaus ryšio telefono abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją bei darė įrašus, kad J. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu užfiksuoti pokalbiai ir trumposios SMS žinutės yra tyrimui nereikšmingi, šios kontrolės metu surinkti duomenys yra apie privatų asmenų gyvenimą ir nesusiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nors žinojo, kad šio tyrimo veiksmo neatliko, minėtu MRT numeriu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos nekontroliavo, nefiksavo ir nekaupė, įrašų nedarė, ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė ONTV 4-ojo poskyrio vyresniajai tyrėjai D. B. kaip ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00644-09 dokumentą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2009-08-26iki 2009-09-22 jis savo darbovietėje - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g. 10, Vilniuje, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), surašė ir pasirašė 2009-09-22 „Informacijos sunaikinimo aktą" Nr. 10-IL-799, kuriame nurodė, kad vykdant Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. M. 2009-09-03 nutarimą, 2009-09-22 dalyvaujant Vilniaus apskr. VPK ONTV vyr. tyrėjui S. V. bei vyr. tyrėjai D. B. ikiteisminio tyrimo bylos Nr.10-1- 00644-09 2009-04-03 Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo teisėjo I. P. sankcionuotos Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinkta informacija ir laikmenos dėl J.S., a.k. (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefono, abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolės, sunaikintos, nors žinojo, kad jokia informacija ir laikmenos naikinami nebuvo, kadangi nebuvo ką naikinti, nes minėtais MRT numeriais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos nekontroliavo, nefiksavo ir nekaupė, įrašų nedarė, ir šį žinomai netikrą dokumentą perdavė ONTV 4-ojo poskyrio vyresniajai tyrėjai D. B. kaip ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00644-09 dokumentą.

S. V. nuteistas ir už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas–Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-o skyriaus 2-o poskyrio vyresnysis tyrėjas, tyčia pagamindamas netikrus dokumentus: dvejus 2009-08-26 „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus" apie abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi J.S., a.k. (duomenys neskelbtini) telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir įrašų darymą bei 2009-09-22 „Informacijos sunaikinimo aktą" Nr.10-IL-799, minėtus dokumentus panaudodamas ikiteisminiame tyrime Nr.10-1-00644-09 ir taip melagingai patvirtindamas tyrimo veiksmų atlikimo faktą, sąmoningai, t.y. tyčia, pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15str. 1d. 1p. ir 4p., įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, nesilaikė teisėtumo policijos veikloje principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo (2000m. spalio 17d. Nr.VIIl-2048) 4str. 2d., pažeidė Pareigybės aprašymo, patvirtinto 2006m. balandžio 21d. Vilniaus miesto VPK viršininko įsakymu Nr.l0-V-168, 6.4., 6.5. ir 6.8 p., įpareigojančius valstybės tarnautoją pavestas funkcijas bei užduotis atlikti kokybiškai ir laiku, užtikrinti, kad veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti kitus teisės aktų suteiktus įgaliojimus ir vadovų nurodymus; sąmoningai, t.y. tyčia, pagamindamas netikrus dokumentus ir taip pažeisdamas aukščiau išvardintų normų reikalavimus bei atlikdamas priešingus tarnybos interesams veiksmus, S. V. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažemino policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos - Vilniaus apskrities VPK autoritetą, pasitikėjimą šia institucija bei jos pareigūnais, dėl ko valstybė patyrė didelės neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą išreikalauti R. B. operatyvinio sekimo bylą, kurioje yra duomenų apie jo nekaltumą. Tai yra akivaizdus konstitucinių teisių pažeidimas. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, tam, kad inkriminuoti nusikaltimą pagal BK 300str. 1d., jis neturėjo klausytis J. S. bei R. B. telefoninių pokalbių, kurie buvo aktualūs ikiteisminio tyrimo metu ir priimant teisėjos I. P. nutartis. Atliekant operatyvinį tyrimą, į jį kreipėsi ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo. Iš pradžių protokolus surašyti jis atsisakė, teigdamas, kad neturi galimybės viešinti telefoninių pokalbių turinio, tačiau susipažinęs su teisėjos I. P. nutartimi, leidžiančia klausytis J. S. pokalbių, įsitikino kad tai yra procesinis leidimas tai daryti, todėl sutiko surašyti protokolus. Kadangi telefoninių pokalbių informacija nebuvo reikšminga, ją sunaikino, kaip to reikalauja įstatymas. Protokoluose užfiksuota informacija pilnai atitinka tikrovę, juose užfiksuota, kad J. S. ir R. B. pokalbių turinys nebuvo kriminalizuotas. Teisėjos I. P. nutarties įrašymas į protokolus turėtų būti traktuojamas ne kaip tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas, o kaip dokumento, leidžiančio panaudoti operatyvinio sekimo metu gautus duomenis, nurodymas. Dokumentus klastoti tyčios neturėjo, todėl ir negalima teigti, jog piktnaudžiavo tarnyba. Neaišku dėl kokių veiksmų patyrė neturtinę žalą valstybė. Teismo nutartis nebuvo perduota vykdymui, ikiteisminio tyrimo tyrėja inicijavo protokolų surašymą, pasirašė informacijos sunaikinimo aktą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, tačiau nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

BK 300str. saugo tokią vertybę kaip dokumentuose esančių įrašų tikrumas, informacijos patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Baudžiamoji atsakomybė už dokumentų klastojimą nustatyta ne tiek dėl veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, dėl to ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą, ir kuris gali sukelti asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti asmenų teisių ar sukelti jiems ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika BK 300str. prasme ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Šioje byloje dokumento suklastojimas pasireiškė tuo, kad S. V. surašė du „Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus“, nors šio tyrimo veiksmų neatliko, ir vieną „Informacijos sunaikinimo aktą“, nors jokia informacija naikinama nebuvo, nes nebuvo ir kaupiama, ir šiuos dokumentus perdavė ONTV 4-jo skyriaus vyresniajai tyrėjai kaip ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00644-09 dokumentus. Policijos pareigūnų veikla atskleidžiant nusikaltimus susijusi su baudžiamojo proceso įstatymų taikymu. Netinkamas teisės akto taikymas tik išimtiniais atvejais gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Profesinė veikla gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę tik asmeniui suvokiant daromos veikos pavojingą pobūdį ir numatant galimą įstatyme numatytų padarinių kilimą. Teisės aktų taikymas, tame tarpe ir netinkamas taikymas, jei padarytoje veikoje nėra sąmoningo netinkamo teisės akto taikymo požymių, negali būti pagrindu traukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūną dėl priimto sprendimo.

Kolegija mano, kad apeliantas surašė du telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolus ir informacijos sunaikinimo aktą dėl to, kad įvertinęs susiklosčiusias aplinkybes nusprendė, kad turi teisę klausytis J. S. telefoninių pokalbių, tačiau tokie apelianto veiksmai vertintini kaip aplaidumas ir profesionalumo stoka, bet ne tiesioginė tyčia suklastoti dokumentą. Kadangi apeliantui inkriminuoti veiksmai nevertintini kaip dokumento suklastojimas BK 300 straipsnio prasme, darytina išvada, kad šių netikrų dokumentų perdavimas ONTV 4-jo poskyrio vyresniajai tyrėjai D. B. taip pat nesudaro BK 300str. numatyto nusikaltimo sudėties.

Piktnaudžiavimas BK 228str. prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Kadangi piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas.

Pirmosios instancijos teismas 2010m. gruodžio 17d. nuosprendžiu nuteisdamas S. V. pagal BK 228str. 1d. konstatavo, kad inkriminuotais veiksmais apeliantas atliko priešingus tarnybos interesams veiksmus, pažemino policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato autoritetą, pasitikėjimą šia institucija bei jos pareigūnais, dėl ko valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Padaryta neturtinė žala BK 228str. 1d. prasme gali pasireikšti labai įvairiai. Kiekvienu konkrečiu atveju ar padaryta žala laikytina didele ar ne, sprendžia teismas. Priimant sprendimą atsižvelgiama į tokias aplinkybes, kaip padarytos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių ir jiems padarytą žalą, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ar institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir drausminių pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei.

Didelės žalos požymis, inkriminuotas kaltininkui, kaip ir kiti nusikaltimo sudėties požymiai, turi būti nurodytas apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas didelės žalos padarymą, apsiribojo apelianto neteisėtų veiksmų išvardijimu, tačiau nedetalizavo kuo pasireiškė didelė neturtinė žala valstybei ir valstybinės institucijos interesams.

Iš bylos medžiagos nesimato, kad valstybei ar Vilniaus apskrities VPK interesams būtų padaryta didelė žala; komisariato veikla dėl S. V. padarytų veiksmų, kurie pripažinti piktnaudžiavimu, iš esmės nesutriko, nesukėlė V. S. ar kitiems asmenims neigiamo pareigūnų darbo ar elgesio vertinimo, visuomenės akyse nei pažemino policijos pareigūno vardą, nei sumenkino valstybinės institucijos – Vilniaus apskrities VPK autoritetą.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 326str.4d., 329str. 1p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010m. gruodžio 17d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. V. (S. V.) pagal Lietuvos Respublikos BK 228str. 1d. ir BK 300str. 1d. išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kolegijos pirmininkė V. ŠvedienėTeisėjai R.PocienėR.Skirtunas