- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 1-100-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22427-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- A. K., N. V.
- Kaltinamasis
- D. M., S. R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnybos Panevėžio jaunimo užimtumo skyriuje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje;
S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. M. ir S. R. 2018 m. gegužės 13 d. apie 14 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. S. R. ir D. M. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį N. V. ir bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. V. sveikatą; nukentėjusiajam A. K. ginant N. V. ir dujų balionėliu papurškus dujų, S. R. atsinešė tyrimu nenustatytą pailgą medinį daiktą su metaline dalimi ir šiuo daiktu sudavė į nukentėjusiojo A. K. automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, dėl ko šis stiklas įskilo ir nukentėjusiajam A. K. buvo padaryta 100 eurų turtinė žala.
2.1. Kaltinamasis D. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 13 d. apie 14 val. kartu su kaltinamuoju S. R. automobiliu „Saab“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, link buvusios parduotuvės (duomenys neskelbtini). Automobilis yra jo, automobilį vairavo jis, o kaltinamasis S. R. sėdėjo šalia. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties prekybos centru (duomenys neskelbtini) sustojo praleisti pėsčiojo. Tuo metu juos aplenkė automobilis „BMW“. Jie pasivijo automobilį „BMW“ ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas. Automobilis „BMW“ stovėjo pirmoje eismo juostoje, o jie sustojo šalia minėto automobilio, antroje eismo juostoje. Automobilyje sėdėjo du jaunuoliai. Automobiliams susilyginus jis per atidarytą automobilio langą pasakė automobilyje „BMW“ buvusiems jaunuoliams, kad šie važinėtų atsargiau. Į tai automobilyje „BMW“ sėdėjęs keleivis (nukentėjusysis N. V.) jam atsakė nedraugiškai, keiksmažodžiais. Tarp jų (abiejų kaltinamųjų ir abiejų nukentėjusiųjų) įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis N. V. pasakė jiems sustoti už sankryžos ir išsiaiškinti. Sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis iš vietos išvažiavo pirmas, už sankryžos persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą ir sustojo kelkraštyje. Dėl ko sustojo paaiškinti negali. Už jo sustojo automobilis „BMW“. Minėtam automobiliui kelio neužstojo („neužkirto“) ir jo nesustabdė, automobilis „BMW“ sustojo pats. Sustojus iš jo automobilio „Saab“ išlipo kaltinamasis S. R., o jis pats išlipo antras. Matė, kad iš automobilio „BMW“ išlipo nukentėjusysis N. V., kuris ėjo link jo (kaltinamojo D. M.). Nukentėjusysis A. K. taip pat išlipo iš automobilio „BMW“, tačiau jis stovėjo šalia savo automobilio prasidaręs vairuotojo pusės dureles. Nukentėjusiajam N. V. priartėjus prie jo, jis spyrė pastarajam koja vieną kartą. Nukentėjusysis stabtelėjo, bet po to vėl ėmė eiti link jo, todėl jis antrą kartą spyrė nukentėjusiajam N. V. koja. Nukentėjusiajam N. V. spyrė tyčia, tokio savo poelgio priežasčių nurodyti negali. Po to kaltinamasis S. R. sudavė nukentėjusiajam N. V. ranka. Jis matė tik vieną kaltinamojo S. R. smūgį. Po kaltinamojo S. R. suduoto smūgio nukentėjusysis A. K. papurškė į juos ašarinių dujų. Jam nepataikė, tačiau pataikė į kaltinamąjį S. R.. Tada pastarasis atsidarė automobilio „Saab“ bagažinę, iš jos pasiėmė turistinį kastuvą ir sudavė juo į priekinį automobilio „BMW“ stiklą suskaldydamas jį. Po šio smūgio jiedu sėdo į automobilį „Saab“ ir išvažiavo. Įvykio metu viešoji tvarka buvo pažeista dėl jų veikos. Dėl tokio savo poelgio gailisi, pasižada ateityje nebenusikalti ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais.
2.1.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 14 d. vykusios apklausos metu kaltinamasis D. M. neigė, kad 2018 m. gegužės 13 d. įvykio metu buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius ir sudaužytas automobilio „BMW“ stiklas, teigė nepažįstantis kaltinamojo S. R. (1 t., 155–156 b. l.).
2.1.2. 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu kaltinamasis D. M. parodė, kad 2018 m. gegužės 13 d. apie 14 val. jis savo automobiliu „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini), nes prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) turėjo susitikti su kaltinamuoju S. R.. Tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini) gatve važiavo BMW automobilis, kuris pavojingai manevravo ir vos nesukėlė eismo įvykio. Jis (kaltinamasis) pasignalizavo automobilio „BMW“ vairuotojui ir šio automobilio greitis sulėtėjo. Po to jis ir automobilis „BMW“ sustojo šalia vienas kito, jis paklausė „BMW“ vairuotojo, ką jis čia daro. Tada automobilio „BMW“ keleivis liepė jam sustoti ir ėmė grasinti jam. Jis sustojo prie kelkraščio, iš „BMW“ išlipo du vyrai. Vienas jų – keleivis, ėjo artyn ir sakė jam „ateik čia“, o „BMW“ vairuotojas stovėjo šalia automobilio. Jis traukėsi nuo „BMW“ keleivio. Tada iš kažkur atbėgo kaltinamasis S. R. ir paklausė „ką čia darot“, ar kažkaip panašiai, ir sudavė kumščiu „BMW“ keleiviui. Tada „BMW“ vairuotojas papurškė dujų kaltinamajam S. R., bet kliuvo ir jam (kaltinamajam D. M.). Nematė, ką tada darė kaltinamasis S. R.. Jis (kaltinamasis D. M.) įspyrė „BMW“ keleiviui du kartus į krūtinę. „BMW“ keleivis toliau ėjo link jo, todėl jis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Nematė, kas vyko po to su tais vaikinais. Jo automobilyje jokio kirvio nebuvo (1 t., 158–159, 162 b. l.).
2.1.3. 2018 m. lapkričio 5 d. pas ikiteisminio tyrimo tyrėją vykusios apklausos metu kaltinamasis D. M. papildomai paaiškino, kad 2018 m. gegužės 13 d. tarp jo ir „BMW“ vairuotojo įvyko žodinis konfliktas. Tada jis aplenkė „BMW“ ir sustojo kelkraštyje, „BMW“ sustojo už jo automobilio. Iš „BMW“ išlipo du vyrai, jis išlipo iš savo automobilio. „BMW“ keleivis ėjo link jo, kažką jam rėkė, todėl šiam priėjus jis (kaltinamasis D. M.) vieną kartą koją įremdamas į „BMW“ keleivio krūtinę atsistūmė nuo pastarojo. Tada įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Nematė, kada atėjo kaltinamasis S. R. ir kas vyko tarp kaltinamojo S. R. ir tų vaikinų (1 t., 167–168 b. l.).
2.2. Kaltinamasis S. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos taip pat pripažino. Parodė, kad 2018 m. gegužės 13 d. apie 14 val. kartu su kaltinamuoju D. M. jo automobiliu „Saab“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, link buvusios parduotuvės (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo kaltinamasis D. M., o jis sėdėjo keleivio sėdynėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pamatė pavojingai važiuojantį automobilį „BMW“, kurį jie pasivijo ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas. Automobilis „BMW“ stovėjo pirmoje eismo juostoje, o jie sustojo šalia minėto automobilio, antroje eismo juostoje. Automobilyje sėdėjo du jaunuoliai. Automobiliams susilyginus kaltinamasis D. M. pasakė automobilyje „BMW“ buvusiems jaunuoliams, kad šie važinėtų atsargiau. Į tai automobilyje „BMW“ sėdėjęs keleivis (nukentėjusysis N. V.) jam atsakė nedraugiškai, keiksmažodžiais ir parodė nepadorų gestą. Jį supykdė nukentėjusiojo N. V. žodžiai ir gestas. Tarp jų (abiejų kaltinamųjų ir abiejų nukentėjusiųjų) įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis N. V. parodė jiems nepadorų gestą ir pasakė jiems sustoti už sankryžos ir išsiaiškinti. Sankryžoje užsidegus žaliam šviesoforo signalui kaltinamasis D. M. išvažiavo pirmas, už sankryžos persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą ir sustojo kelkraštyje. Automobilis „BMW“ pats sustojo už jų, šio automobilio jie su kaltinamuoju D. M. nesustabdė. Sustoję automobiliai eismui netrukdė. Sustojus iš jų automobilio „Saab“ pirmas išlipo kaltinamasis D. M., kuris apėjo minėtą automobilį iš galo ir atsistojo ant pievutės. Tuo metu iš minėto automobilio išlipo jis (kaltinamasis S. R.) ir pamatė, kaip iš automobilio „BMW“ išlipęs nukentėjusysis N. V. artinasi prie kaltinamojo D. M.. Pastarasis spyrė nukentėjusiajam su koja vieną kartą, o jis (kaltinamasis S. R.) ranka sudavė nukentėjusiajam N. V. 2 kartus. Dėl ko sudavė nukentėjusiajam tikslai pasakyti negali, tiesiog neįvertino situacijos ir taip atsitiko. Po jo suduotų smūgių nukentėjusysis A. K. papurškė į juos ašarinių dujų. Suprato, kad jis dujas papurškė norėdamas apginti nukentėjusįjį N. V.. Dujomis pataikė jam (kaltinamajam S. R.), todėl jis supyko ir iš automobilio „Saab“ bagažinės pasiėmęs turistinį kastuvą sudavė juo į automobilio „BMW“ priekinį stiklą ir jį suskaldė. Minėtą stiklą suskaldė norėdamas pakenkti nukentėjusiesiems. Po to į jį dujomis antrąkart papurškė nukentėjusysis N. V.. Tada jie su kaltinamuoju D. M. įsėdo į automobilį „Saab“ ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Minėtą kastuvą jis pasiėmė su savimi į automobilio saloną. Nukentėjusysis N. V. nei jam, nei kaltinamajam D. M. jokių smūgių nesudavė. Viso įvykio kaltininkai yra jiedu su kaltinamuoju D. M., jų elgesys buvo netinkamas, ateityje taip nebesielgs, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais.
2.2.1. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. R. parodė, kad 2018 m. gegužės 13 d. apie 14 val. jis buvo (duomenys neskelbtini), laukė kaltinamojo D. M., atvažiuojančio pas jį savo automobiliu „Saab 9-3“. Pamatė netoliese sustojusį kaltinamojo D. M. automobilį, o už jo sustojo automobilis „BMW“. Kaltinamasis D. M. išlipo iš savo automobilio, o iš „BMW“ išlipo du jam nepažįstami vaikinai. „BMW“ keleivis pradėjo eiti link kaltinamojo D. M.. Automobilio „BMW“ keleivis ir kaltinamasis D. M. susitiko ant šaligatvio. Negirdėjo, ką jie vienas kitam sakė. Matė, kad kaltinamasis D. M. pradėjo trauktis atgal. Tada jis pribėgo prie „BMW“ keleivio ir kumščiu trenkė jam vieną smūgį į dešinės pusės skruostą, po to vieną smūgį jam į lūpą. Po to „BMW“ vairuotojas, kuris prieš tai stovėjo prie „BMW“ automobilio, pradėjo purkšti dujas iš dujų balionėlio. Jam ėmė perštėti akis, todėl jis atsistojo ant žolės. Nematė, ar kaltinamasis D. M. spyrė „BMW“ keleiviui. Matė, kaip kaltinamasis D. M. įsėdo į savo automobilį, o tie du vaikinai įsėdo į „BMW“. Jis buvo supykęs, nes jam perštėjo veidą nuo dujų, todėl jis pasiėmė ant pievos gulėjusį pagalį ir trenkė juo į „BMW“ priekinį stiklą, kuris nuo jo smūgio suskilo. Tada „BMW“ keleivis jam dar papurškė dujų balionėliu. Jis atsitraukė, o vaikinai su „BMW“ nuvažiavo. Jis nubėgo link Margirio gatvės ir tų vaikinų daugiau nematė. Įvykio metu jis jokio kirvio neturėjo, o „BMW“ stiklą išdaužė pagaliu, panašiu į nulaužtą kastuvo kotą. Ant to pagalio koto galėjo būti koks nors metaliukas. Minėtą pagalį kažkur išmetė, nurodyti kur negali. Dėl šio konflikto gailisi (2 t., 14–15, 18, 22–23 b. l.)
2.3. Nukentėjusysis N. V. parodė, kad 2018 m. gegužės 13 d., apie 14 val., su nukentėjusiuoju A. K. važinėjo po miestą pastarojo automobiliu „BMW“. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą jiems iš nugaros kažkas pasignalizavo. Sankryžoje degė draudžiamas šviesoforo signalas, todėl jie sustojo prie sankryžos. Jiems sustojus, šalia jų sustojo kaltinamieji. Kaltinamųjų automobilis „Saab“ sustojo antroje eismo juostoje, o jie su automobiliu „BMW“ stovėjo pirmoje eismo juostoje. Automobilį „Saab“ vairavo kaltinamasis D. M., o priekinėje keleivio vietoje sėdėjo kaltinamasis S. R.. Automobiliams susilyginus kaltinamasis S. R. pradėjo koliotis, jis buvo nusiteikęs priešiškai, todėl jis jam atsakė tuo pačiu ir parodė rankos gestą su viduriniu rankos pirštu. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jie pajudėjo. Kaltinamieji iš vietos pajudėjo greičiau, būdami priekyje jų, ties autobusų sustojimo aikštele, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir staigiai stabdė, t. y. užkirto jiems kelią. Dėl tokio automobilio „Saab“ vairuotojo elgesio nukentėjusysis A. K. sustabdė savo automobilį „BMW“. Jie sustojo pirmoje eismo juostoje, dėl to buvo sutrikdytas kitų automobilių eismas, kiti automobiliai turėjo juos apvažiuoti. Sustojus jis pirmas išlipo iš automobilio keleivio vietos ir ėjo link kaltinamųjų automobilio „Saab“ keleivio pusės, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl juos sustabdė. Tuomet iš automobilio „Saab“ išlipo kaltinamasis S. R. ir priėjęs prie jo nieko nesakęs sudavė jam smūgius į veidą. Po šių smūgių iš automobilio „Saab“ išlipo kaltinamasis D. M. (jo ranka buvo sugipsuota). Jis atsitraukė ant pievutės, o kaltinamasis D. M. du kartus spyrė jam į krūtinę. Po šių smūgių jis pargriuvo, bet greitai atsistojo. Tuo metu nukentėjusysis A. K. buvo prie savo automobilio, išlipęs iš jo. Tada visi pasitraukė prie savo automobilių. Jis su A. K. įsėdo į automobilį „BMW“. Tuo metu kaltinamasis S. R. iš automobilio „Saab“ bagažinės išsitraukė medinį pagalį su kažkokiu metaliniu daiktu, panašų į kirvuką ir sudavė juo į automobilio „BMW“ priekinį stiklą, suskaldė jį. Tada kaltinamasis S. R. pasisuko eiti link jo pusės keleivio lango. Supratęs, kad kaltinamieji gali nenurimti, nukentėjusiojo A. K. perduotu ašarinių dujų balionėliu papurškė kaltinamajam S. R. dujų. Tada kaltinamasis S. R. atsitraukė, rankose turėtą daiktą įdėjo į automobilio „Saab“ bagažinę, abu kaltinamieji įsėdo į automobilį „Saab“ ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jie su nukentėjusiuoju A. K. vijosi kaltinamuosius, bet kitoje sankryžoje jiems užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir kaltinamieji pabėgo. Mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamiesiems nepatiko nukentėjusiojo A. K. vairavimas. Dėl kaltinamųjų suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio jie su nukentėjusiuoju A. K. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie buvusios gamyklos (duomenys neskelbtini), susitiko su abiem kaltinamaisiais. Kaltinamieji atsiprašė jų, jis kaltinamiesiems pretenzijų neturi, piniginio atlyginimo iš jų nereikalauja ir civilinio ieškinio nereiškia, kaltinamiesiems atleido ir jie susitaikė.
2.4. Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2018 m. gegužės 13 d., apie 14 val., su nukentėjusiuoju N. V. savo automobiliu „BMW“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link buvusios parduotuvės (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, o N. V. sėdėjo keleivio vietoje. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje degant draudžiamam šviesoforo signalui šalia jų automobilio sustojo abu kaltinamieji. Pastarieji buvo automobilyje „Saab“. Kaltinamieji sustojo antroje eismo juostoje, o jie su nukentėjusiuoju N. V. stovėjo pirmoje eismo juostoje. Kaltinamiesiems sustojus šalia jų, keleivio vietoje sėdėjęs kaltinamasis S. R. pradėjo šūkauti. Jo automobilyje sėdėjęs nukentėjusysis N. V. į kaltinamojo S. R. replikas sureagavo nedraugiškai, atsakė į jas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui kaltinamieji sankryžoje staigiai pajudėjo iš vietos, o jie su N. V. pajudėjo neskubėdami. Būdami priekyje jų, ties autobusų sustojimo aikštele, kaltinamieji persirikiavo į pirmą eismo juostą ir staigiai sustabdė savo automobilį, užblokavo jiems kelią. Abu automobiliai sustojo pirmoje eismo juostoje, todėl jie trukdė eismui ir kitiems automobiliams, kiti automobiliai turėjo apvažiuoti juos. Sustojus iš jų automobilio „BMW“ išlipo nukentėjusysis N. V., kuris ėjo link automobilio „Saab“ pasiteirauti, dėl ko jie sustabdė juos. N. V. eisena buvo normali, ji nebuvo agresyvi. Tuomet iš automobilio „Saab“ keleivio vietos išlipo kaltinamasis S. R. ir priėjęs sudavė N. V. ranka 2–3 smūgius. Tada jis išlipo iš automobilio „BMW“ ir turėtu dujų balionėlių papurškė dujų į kaltinamąjį S. R.. S. R. atsitraukus nuo N. V., prie pastarojo pribėgo kaltinamasis D. M. ir spyrė jam 2 kartus į krūtinę. N. V. po spyrių nugriuvo, bet iškart atsistojo ir atsisėdo į automobilį „BMW“. Jis (nukentėjusysis A. K.) taip pat atsisėdo į automobilį. Jie norėjo pabėgti. Bet kaltinamasis S. R. iš automobilio „Saab“ bagažinės išsitraukė kirvį (apie 60 cm ilgio) ir sudavė į automobilio priekinį stiklą. Po smūgio stiklas iškart suskilo. Tuomet jis padavė N. V. dujų balionėlį ir pastarasis per atidarytą automobilio langą papurškė dujų kaltinamajam S. R.. Kaltinamasis S. R. atsitraukė, kirvuką įsidėjo atgal ir kartu su kaltinamuoju D. M., įsėdę į automobilį „Saab“, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Jie vijosi automobilį „Saab“, tačiau nepavijo, nes kitoje sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui sustojo. Nežino, dėl ko kilo konfliktas tarp jų ir kaltinamųjų, nes jis nepamena, kad būtų sukėlęs kokį nors eismo įvykį, kliudęs kokį nors automobilį. Po įvykio jis ir nukentėjusysis N. V. buvo susitikę su kaltinamaisiais, pastarieji atlygino jam padarytą turtinę žalą. Pretenzijų kaltinamiesiems jis nebeturi, jie susitaikė, civilinio ieškinio byloje nereiškia.
2.5. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Šioje vietoje yra dvi eismo juostos į kiekvieną pusę. Parduotuvė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), kitoje gatvės pusėje yra autobusų sustojimo stotelė „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos požymių neužfiksuota (1 t., 12–17 b. l.).
2.6. Iš apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas yra suskaldytas. Stiklo suskaldymo žymė apskritimo formos, 33 cm skersmens, 16 cm atstumu nuo stiklo dešiniojo krašto ir 28 cm atstumu nuo stiklo viršutinio krašto (1 t., 18–24 b. l.).
2.7. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis N. V. atpažino kaltinamąjį D. M. kaip asmenį, kuris 2018 m. gegužės 13 d. įvykio metu vairavo automobilį „Saab“ ir spyrė jam į krūtinę du kartus; nukentėjusysis A. K. atpažino kaltinamąjį S. R. kaip asmenį, kuris 2018 m. gegužės 13 d. įvykio metu sudavė smūgius nukentėjusiajam N. V. į veidą ir suskaldė jo automobilio „BMW“ priekinį stiklą, ir kaltinamąjį D. M. kaip asmenį, kuris minėto įvykio metu vairavo automobilį „Saab“ ir spyrė ne mažiau du kartus nukentėjusiajam N. V. į krūtinę (1 t., 63–67, 96–105 b. l.).
2.8. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam N. V. padarytas odos nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinėje, kraujosruvos krūtinės odoje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais), 3 trauminių poveikių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs; nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą; sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 59 b. l.).
2.9. Iš duomenų automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šio automobilio savininkas yra kaltinamasis D. M. (1 t., 150 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
3.1. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.
3.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje viešoje vietoje tarp kaltinamųjų D. M., S. R. ir nukentėjusiųjų N. V., A. K. kilo konfliktas. To neneigia nė viena pusė – nei kaltinamieji, nei nukentėjusieji.
3.3. Abu nukentėjusieji nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai ir papildydami vienas kitą tvirtino, kad konfliktą pradėjo būtent automobiliu „Saab“ važiavę kaltinamieji – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje jie kažką sakė nukentėjusiesiems, po to aplenkė juos ir persirikiavę į jų važiavimo eismo juostą staiga ėmė stabdyti, automobiliams sustojus ir iš automobilių išlipus abiems kaltinamiesiems, pastarieji panaudojo fizinį smurtą prieš iš automobilio „BMW“ išlipusį nukentėjusįjį N. V. ir vėliau suskaldė nukentėjusiojo A. K. automobilio „BMW“ priekinį stiklą. Tokias aplinkybes nukentėjusysis N. V. nuosekliai nurodė iš pradžių paskambinęs į policiją, po to abu nukentėjusieji tai patvirtino apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Abu nukentėjusieji atpažino kaltinamuosius iš nuotraukų. Visas pirmiau nurodytas aplinkybes nukentėjusieji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Tokius nukentėjusiųjų A. K. ir N. V. parodymus patvirtina ir nukentėjusiajam N. V. padarytų kūno sužalojimų lokalizacija bei pobūdis (nustatyti sužalojimai viršutinės lūpos dešinėje ir krūtinėje, jie padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais)), o taip pat kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu patikrinti duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūrų protokolai, pranešimo apie įvykį registracijos kortelė, tarnybiniai pranešimai ir kt.
3.4. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusieji A. K. ir N. V., kurie pirmiausia apie įvykį iškarto nedelsdami pranešė policijai, o po to viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, turėtų kokį nors pagrįstą motyvą kaltinamuosius D. M. ir S. R. apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti juos tuo, kad šie padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad kaltinamieji taip pat nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nukentėjusieji galėtų būti suinteresuoti juos apkalbėti nepagrįstai kaltindami nusikalstamos veikos padarymu.
3.5. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiųjų ir atlygino jiems padarytą žalą, dėl ko nukentėjusieji šiuo metu nebeturi jiems jokių pretenzijų. Paminėtas kaltinamųjų elgesys tik sustiprina vidinį teismo įsitikinimą tuo, kad konflikto iniciatoriai buvo jie patys ir viešoje vietoje smurtą prieš nukentėjusįjį N. V. panaudojo, o taip pat sugadino nukentėjusiojo A. K. turtą siekdami priešpastatyti save nukentėjusiesiems, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, nepagarbą jiems.
3.6. Galiausiai teismas pažymi, kad paskutinio teisiamojo posėdžio metu tik po to, kai buvo ištirti visi byloje esantys įrodymai ir teismui buvo pateikti nukentėjusiųjų pareiškimai dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pakartotinės kaltinamųjų apklausos metu pastarieji iš esmės pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jie abu nurodė, kad įvykio kaltininkai yra jie, kad būtent dėl jų elgesio buvo pažeista viešoji tvarka.
3.7. Teismui nekyla abejonių, kad abu kaltinamieji jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, jie suvokė, kad savo bendrais veiksmais, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje panaudodami fizinį smurtą bei apgadindami svetimą turtą, nukreipdami savo neteisėtus veiksmus prieš jiems nepažįstamus asmenis – nukentėjusiuosius, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus pažeista viešoji tvarka ir šių padarinių norėjo. Taip pat kaltinamieji suprato, jog veikia bendrai vienas su kitu darydami nusikalstamą veiką, suvokė savo daromus veiksmus, jų pobūdį, kad savo neteisėtais veiksmais vykdo bendrą sumanymą ir kiekvieno iš jų atlikti veiksmai yra svarbūs bendram rezultatui pasiekti.
3.8. Tokiu būdu, ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, teismui nelieka jokių abejonių, kad kaltinamieji D. M. ir S. R. 2018 m. gegužės 13 d. apie 14 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tokia savo bendra veika kaltinamieji padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
4.1. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, paskutinio teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji D. M. ir S. R. pateikė nukentėjusiųjų pareiškimus, kuriuose šie nurodė, kad abu kaltinamieji jų atsiprašė, atlygino padarytą turtinę žalą, labai gailisi, nukentėjusieji susitaikė su kaltinamaisiais, todėl prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji patvirtino, kad jie susitaikė su nukentėjusiaisiais ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti jiems susitaikius su nukentėjusiaisiais.
4.2. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir ;3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 38 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Tačiau teismas pažymi, kad net ir esant visoms pirmiau nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.
4.3. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į nenuoseklius kaltinamųjų parodymus. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios abu kaltinamieji neigė padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, davė nenuoseklius ir tarpusavyje prieštaraujančius parodymus taip trukdydami ikiteisminiam tyrimui. Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji iš pradžių taip pat iš esmės neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos tvirtindami, kad jie nukentėjusįjį N. V. sumušė ir apgadino nukentėjusiojo A. K. automobilį gindamiesi nuo nukentėjusiųjų agresyvių veiksmų. Ir tik po to, kai teisiamajame posėdyje buvo išklausyti abu nukentėjusieji, ištirti visi byloje esantys įrodymai ir teismui buvo pateikti nukentėjusiųjų pareiškimai dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pakartotinės kaltinamųjų apklausos metu pastarieji iš esmės pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Visa tai rodo, kad abu kaltinamieji, nors ir prisipažino įvykdę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai jie padarė nenuoširdžiai, nes abu jie nuolat keitė ir papildė savo parodymus, derino juos prie kitų jiems žinomų bylos aplinkybių nutylėdami jiems nepalankias aplinkybes ir tikėdamiesi taip sušvelninti savo teisinę padėtį, kad kaltinamieji prisipažino tik dėl byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų jų kaltę patvirtinančių įrodymų, kad jie savo elgesio ir padarytos veikos nevertina kritiškai.
4.4. Nesant kaltinamųjų D. M. ir S. R. prisipažinimuose nuoširdumo ir savikritikos, teismui nėra pagrindo konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintų būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą teisės normą sąlygų – prisipažinimo padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pagrįsto manymo, kad kaltinamieji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
4.5. Atsižvelgdamas į tai teismas mano, kad atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (jiems susitaikius su kaltinamaisiais) ir nutraukti baudžiamąją bylą, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo.
5.1. Kaltinamųjų D. M. ir S. R. atsakomybę lengvina tai, kad jie savanoriškai atlygino nukentėjusiajam A. K. bendra nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jų atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
5.2. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 4.3. punkte išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti kaltinamųjų D. M. ir S. R. prisipažinimą nuoširdžiu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
5.3. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jis baigtas; nusikaltimas nukreiptas į viešąją tvarką), kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis D. M. neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtas nuobaudas įvykdė, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, jis yra registruotas Užimtumo tarnybos Panevėžio jaunimo užimtumo skyriuje (1 t., 137–138, 141–149 b. l.). Kaltinamasis S. R. Lietuvoje neteistas, tačiau anksčiau jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (tąkart paskirtų įpareigojimų kaltinamasis S. R. nepažeidė). Be to, kaltinamasis S. R. baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, jis niekur nedirba, nesimoko, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., 189–198 b. l.; 2 t., 3–10 b. l.). Yra viena abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės.
5.4. Įvertinęs visus kaltinamųjų atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis, atsižvelgdamas į prokurorės poziciją bei abiejų kaltinamųjų sutikimus dirbti viešuosius darbus, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmių tikslus galima pasiekti abiems kaltinamiesiems paskyrus švelniausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, kuri savo trukme ir valandų skaičiumi per mėnesį atitinka BK 46 straipsnyje numatytus tokios bausmės trukmės ir valandų skaičiaus per mėnesį vidurkius.
6.1. Kaltinamasis D. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 13 d. 16.40 val. iki 2018 m. gegužės 15 d. 15.55 val. (1 t., 169–170, 172 b. l.). Šis kaltinamojo D. M. sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam paskirtą bausmę.
6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir dokumentų paėmimai, panaikinami (1 t., 173–174, 176–177 b. l.; 2 t., 24–25, 27–28 b. l.).
6.3.1. kaltinamojo D. M. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 181 b. l.) grąžinama kaltinamajam D. M.;
6.3.2. kaltinamojo S. R. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 30 b. l.) grąžinama kaltinamajam S. R.;
6.3.3. automobilio „BMW“ apžiūros metu paimti stiklo šukių pavyzdžiai ir dvi daktiloplokštelės (1 t., 26, 34 b. l.) paliekamos saugoti prie bylos.
6.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų į valstybės pajamas išieškomos 9,50 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, iš kiekvieno kaltinamojo išieškant po 4,75 Eur.
6.5. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) valandų trukmės viešuosius darbus, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmę D. M. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 13 d. 16.40 val. iki 2018 m. gegužės 15 d. 15.55 val. – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų.
D. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) valandų trukmės viešuosius darbus, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
S. R. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
- kaltinamojo D. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti kaltinamajam D. M.;
- kaltinamojo S. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti kaltinamajam S. R.;
- stiklo šukių pavyzdžius ir dvi daktiloplokšteles palikti saugoti prie bylos.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir iš D. M. ir S. R. į valstybės pajamas išieškoti 9,50 Eur (devynis eurus 50 ct), iš kiekvieno kaltinamojo išieškant po 4,75 Eur (keturis eurus 75 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Išaiškinti D. M. ir S. R., jog proceso išlaidas jie turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.