Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Airhelp Limited ieškinį atsakovei AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike), kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004) nuostatas. Skrydis BT 610, vykęs 2018 m. birželio 24 d. maršrutu Amsterdamas – Vilnius buvo atidėtas. Sutrikdyto skrydžio atstumas - 1377 km, o keleivė E. V. patyrė daugiau nei trijų valandų vėlavimą pasiekiant galutinę paskirties vietą. Keleivė reikalavimo teises dėl kompensacijos išieškojimo yra perleidusi ieškovei. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad kompensacijos išmokėjimas negalimas. Reglamento (EB) Nr. 261/2004 preambulėje įtvirtinta, kad skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių. Reglamente nurodyti šie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai: politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui (14 konstatuojamoji dalis). Atsakovės nurodyta aplinkybė dėl piloto sunegalavimo nepatenka į Reglamente Nr. 261/2004 nurodytą pavyzdinių ypatingų aplinkybių sąrašą ir kokybiniu požiūriu neatitinka Reglamente Nr. 261/2004 išdėstytų pavyzdinių ypatingų aplinkybių. Ypatinga aplinkybe gali būti pripažintas tik tas įvykis, kurio negalima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Atsakovė, turėdama pakaitinio piloto pareigybę, pripažįsta, kad ši aplinkybė (piloto liga/sunegalavimas) yra kontroliuotinas įvykis. Nei Lietuvos teismų, nei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nebuvo nurodyta, kad piloto sunegalavimas yra laikoma ypatinga aplinkybe ir yra pagrindas atsisakyti mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Atsakovė neįrodė, kad būtų buvę neįmanoma išvengti įvykio, net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kurių atsakovė privalo laikytis pagal galiojančią teisinę bazę. 2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 8/2008 B numato specifines pareigas oro vežėjams susijusias su lėktuvo įgulos darbo organizavimu. Teisinio reguliavimo esmė yra tai, kad oro transporto vežėjui yra priskiriama atsakomybė valdyti savo turimus žmogiškuosius išteklius, tam kad būtų tinkamai įvykdytos jo pareigos. Pilotas yra pagrindinė įgulos dalis, be kurios negali būti pilotuojamas lėktuvas, o liga ar bet koks sveikatos sutrikimas yra reali ir objektyviai egzistuojanti rizika, kuri gali kilti tiek tikėtai, tiek netikėtai. Atsakovė suprasdama tokios aplinkybės kilimo riziką (t.y. įgulos nario ligą), buvo pakaitinį pilotą, tačiau atsakovė vengia nurodyti tikslų pakaitinio piloto atvykimo laiką. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, tais atvejais, kuomet sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma įvairiais būdais, kaip numatyta CK 6.192 str. 2 d., įskaitant ir elektroniniu sutarties sudarymo būdu. CK 6.103 str. yra įtvirtinta, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai yra taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir pagrindinei prievolei. Pagrindinė prievolė šiuo atveju kyla iš tarp atsakovės ir keleivių sudarytos vežimo sutarties. Keleiviai oro vežimo sutartis su atsakove sudaro elektroniniu būdu, pirkdami kelionės bilietus per specialią atsakovės platformą internetinėje erdvėje. Keleivio įsigytas bilietas yra elektroninis dokumentas, todėl ir keleivių oro vežimo sutartis yra sudaroma elektroniniu būdu. Keleiviai turi teisę reikalavimo perleidimo sutartis sudaryti analogiškai – elektroniniu būdu ir tą pats Atsakovė taiko savo praktikoje. Tarp keleivių ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis atitinka visus įstatyme keliamus teisėtumo kriterijus, todėl net nėra pagrindo abejoti šios sutarties teisėtumu.

3. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir argumentus, paaiškino faktines aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. birželio 24 d. skrydis Amsterdamas - Vilnius, Nr. BT 610, kuriuo skrido E. V., buvo atidėtas; kelionės atstumas – apie 1 377 km. Keleivė skrydžio tikslą (Vilnius) pasiekė daugiau nei 3 valandoms vėliau (vietoje planuoto laiko 13:04 val. faktiškai paskirties vieta pasiekta 15:34 val.).

7. Atsakovės pateikti duomenys (skrydžio ataskaita, medicininė ataskaita) patvirtina, kad prieš skrydį netikėtai sutriko orlaivio piloto sveikata. Byloje nėra ginčo dėl bylos faktinių aplinkybių, tačiau kilo ginčas iš esmės dviem aspektais: 1) ar ieškovė turi reikalavimo teisę ir 2) ar yra pagrindas atleisti atsakovę dėl kompensacijos mokėjimo, įvertinant priežastį, dėl kurios vėlavo skrydis.

8. Remiantis CK 6.101 straipsniu, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.

9. E. V. reikalavimo teisę dėl jai priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį 2018 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniu būdu sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei. Remiantis pateiktais duomenimis, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti reikalavimo perleidimo sutarties tikrumu. Atsakovė, teigdama, kad į bylą pateikta reikalavimo teisės perleidimo sutartis kelia abejonių, nenurodo jokios konkrečios imperatyvios teisės normos, kurią, jos manymu, šios sutartys pažeidžia. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad keleivio vežimo sutartis taip pat sudaryta elektroniniu būdu, o reikalavimo perleidimo sutarčiai nėra taikomi griežtesni reikalavimai nei pagrindinei sutarčiai, iš kurios kylantys reikalavimai yra perleidžiami.

10. CK 6.103 straipsnyje įtvirtinta, jog reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės keleivių vežimo sutartys, iš kurios kyla prievolė išmokėti kompensaciją, buvo sudarytos elektroniniu būdu, reikalavimo perleidimo sutartys irgi buvo pasirašytos elektroniniu būdu. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad buvo nukrypta nuo tikrosios šalių valios sudaryti tokią sutartį (CPK 178, 185 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovės argumentai dėl reikalavimo teisės sutarties tariamo neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

11. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

12. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

13. Byloje atsakovė įrodinėjo, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės, t. y. dėl staigaus piloto sunegalavimo. Nors sutiktina su atsakovės argumentais, kad piloto sunegalavimas buvo staigus ir netikėtas, taip pat su argumentais, kad tokios būklės pirmasis pilotas negalėjo pilotuoti orlaivio, vis dėl to atsakovė neįrodė, kad neturėjo galimybės užtikrinti, kad skrydis įvyktų su mažesniu nei 3 valandų atidėjimu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kada į skrydį atvyko pakaitinis pilotas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad orlaivis negalėjo pakilti anksčiau būtent dėl oro uosto ir pakilimo takų užimtumo. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad piloto, kaip ir bet kurio kito įgulos nario, sveikatos sutrikimas nėra tokia ypatinga aplinkybė, kad jos nebūtų galima numatyti. Atsakovė, esant būtinybei, privalo pasirūpinti pakaitinių įgulos narių paskyrimu. Teismo vertinimu, šioje situacijoje svarbu įvertinti, ar atsakovė, sužinojusi apie orlaivio piloto staigų sunegalavimą (ir dėl to negalėjimą pilotuoti orlaivio) ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų siekiant išvengti didesnio nei trijų valandų vėlavimo. Kaip jau minėtina, atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių veiksmų ėmėsi, kada atvyko pakaitinis pilotas, kada pakaitinis pilotas buvo pasirengęs skrydžiui ir pan. teismo vertinimu, piloto sunegalavimas, net ir itin staigus, savaime nėra ypatinga aplinkybė Reglamento prasme.

14. Byloje nėra pateikta duomenų, kad keleivė į paskirties vietą atvyko po daugiau nei 3 valandų ne nuo atsakovės priklausančių ypatingų aplinkybių. Apibendrinant, konstatuotina, kad keleivė įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos, o atsakovė neįrodė ypatingų aplinkybių, galinčių atleisti nuo atsakomybės egzistavimo. Pabrėžtina, kad savaime suprantama, jog atsakovė neturėjo galimybės sukontroliuoti pirmojo piloto sveikatos būklės, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių (kaip teismo posėdyje atsakovės atstovas – negauto leidimo kilti esant užimtiems pakilimo takams), o ne dėl atsakovės neveikimo užtikrinant pakaitinio piloto atvykimą, skrydis vėlavo atvykti į paskirties vietą daugiau nei tris valandas.

15. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Amsterdamo ir Vilniaus atstumas yra mažesnis nei 1500 km, mokėtinos kompensacijos dydžiui nustatyti taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį ieškovei, įgijusiai reikalavimo teisę iš nurodytos keleivės, priklauso 250 Eur dydžio kompensacija. Atsakovė byloje neginčijo aplinkybės, kad keleiviai galutinę paskirties vietą, t. y. Vilnių, pasiekė praėjus daugiau kaip 3 val. nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl 250 Eur priteisimo tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 250 Eur kompensacijos suma (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

16. CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 250 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

17. Ieškiniu prašoma taip pat priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su tokiu prašymu nesutinka. Remiantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

18. Ieškovė už ieškinio turtinį reikalavimą sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovė taip pat patyrė 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Spręsdamas priteistino šių išlaidų dydžio klausimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors prašoma priteisti suma už suteiktas advokato paslaugas neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), tačiau Rekomendacijų 2 punkte taip pat nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ir kt.

20. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovės pagrindinė veikla yra susijusi su įvairaus pobūdžio kompensacijų, susijusių su skrydžių vėlavimu, neįvykimu ir pan. išieškojimu. LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovę civilinėse bylose atstovauja tie patys atstovai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškovei suteiktos teisinės paslaugos yra analogiškos suteiktoms kitose teisme nagrinėjamose bylose. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byla negali būti vertinama kaip sudėtinga ar reikalaujanti daug darbo bei laiko sąnaudų. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, o teisės taikymo ir aiškinimo prasme byla yra nesudėtinga. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovės priteistinas ieškovės turėtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti sumažinti iki 200 Eur (CPK 98 straipsnis). Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 215 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (200 Eur + 15 Eur).

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Airhelp Limited, j. a. k. 1926223, iš atsakovės AS Air Baltic Corporation, j. a. k. 40003245752, 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurai) kompensacijos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 250 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 215 Eur (du šimtai penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.