Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-21 · Administracinė byla Nr. I-7021-402/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
I-7021-402/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7021-402/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01322-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 21 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjui R. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 1-2, 7, 28-29) pareiškėjas nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad gydymas vaistais „Metadonas“ jam buvo paskirtas nuo 2016 metų, pabrėžė, jog juos reikia vartoti reguliariai kiekvieną dieną. 2019 m. birželio 17-19 dienomis jis negavo paminėtų vaistų iš Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriaus. Nutraukus šių vaistų vartojimą prasidėjo didelė abstinencija, sutriko sveikata, negalėjo nei valgyti, nei miegoti, patyrė baisius išgyvenimus. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sveikatos sutrikimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-16) nurodė, kad pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl skundas turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Paaiškino, kad sutartis su vaistų tiekėju „Armila“ sudaryta 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. 305-85. Sveikatos priežiūros skyriaus vaistininkė L. N. elektroniniu paštu 2019 m. birželio 13 d. užsakė vaisto „Metadonas“ 16 vnt. geriamo tirpalo, kurį kaip numatyta sutarties 4.2 p numatyta tiekėjas privalėjo pristatyti per 2 dienas, tačiau įstaiga jo negavo, nes tiekėjas pareiškė pretenziją, kad nebuvo apmokėta turima skola. Pareiškėjui dvi dienas, t. y. 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. birželio 18 d. trumpalaikis vaisto „Metadonas“ neskyrimas neturėjo įtakos sveikatos būklei. Pareiškėjui buvo pasiūlyta psichiatro pagalba, tačiau dėl abstinencijos į gydytoją nesikreipė. Abstinencija pasireiškia tik 4 parą. Pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalą, kildinamą iš institucijos neteisėtų veiksmų, neišduodant pareiškėjui 2019 m. birželio 17-19 dienomis gydytojų paskirto vaisto „Metadono“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą. Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų asmens sveikatos priežiūrą (Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 p. (b. l. 36–38). Sveikatos priežiūros tarnyba tiesiogiai pavaldi pataisos namų direktoriaus pavaduotojui pagal veiklos sritį, o sveikatos priežiūros organizavimo klausimais – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 p.). Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus reikiamais vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 16 p.).

Ginčo laikotarpiu galiojusio Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-101 (toliau – Aprašas), 4 punkte numatyta, jog Įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19-20 punktuose numatyta, jog Vaistinių preparatų atsargos įstaigos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o sveikatos priežiūros padalinyje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė) gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.

Atsakovės atstovas nurodė, jog sutartis su vaistų tiekėju „Armila“ sudaryta 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. 305-85, bei pateikė minėtą sutartį prie bylos (b. l. 21-24). Atsakovės atstovas nurodė, kad Sveikatos priežiūros skyriaus vaistininkė L. N. elektroniniu paštu 2019 m. birželio 13 d. užsakė vaisto „Metadonas“ 16 vnt. geriamo tirpalo, kurį kaip numatyta sutarties 4.2 p numatyta tiekėjas privalėjo pristatyti per 2 dienas, tačiau įstaiga jo negavo, nes tiekėjas pareiškė pretenziją, kad nebuvo apmokėta turima skola.

Iš pateiktos atsakovės sutarties 4.1 punkto (b. l. 22) matyti, jog atskiri prekių užsakymai pateikiami šalims priimtinu būdu (faksu, el. paštu, elektronine užsakymo sistema). Pasirašytoje sutartyje nėra numatyta, jog prekės (vaistai) užsakomi telefonu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Sveikatos priežiūros skyriaus vaistininkė L. N. elektroniniu paštu 2019 m. birželio 13 d. užsakė vaisto „Metadonas“ 16 vnt. geriamo tirpalo. Vaistų tiekėjas „Armila“ 2019 m. birželio 13 d. elektroniniu paštu informavo Sveikatos priežiūros skyriaus vaistininkę L. N., kad yra neapmokėta turima skola, kai ji bus apmokėta, tada galės įvykdyti pateiktą užsakymą (b. l. 19).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo skirtas vaistinis preparatas „Metadonas“. Atsakovės atstovas nurodė, jog pareiškėjui nebuvo išduotas vaistas „Metadonas“ dvi dienas, t. y. 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. birželio 18 d. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vaistas pareiškėjui nebuvo išduotas 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. birželio 18 d. Vaistai „Metadonas“ pareiškėjui buvo išduoti 2019 m. birželio 19 d. (b. l. 9).

Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Alytaus PN, netinkamai vykdė pareigą aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybos padalinį darbo priemonėmis ir ištekliais bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas, dėl ko pareiškėjas tam tikrą laikotarpį (2 dienas) buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai). Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus PN būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Apibendrindamas išvardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai pareiškėjui nebuvo išduoti 2 dienas), mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinus tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, numatančią, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2791-12), teismas sprendžia, kad 50 Eur dydžio atlygintinos neturtinės žalos dydis yra pakankamas pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė