Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, septynių klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2010-08-14, apie 10.15 val., Šiauliuose viešoje vietoje – prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu – įžeidinėjo nukentėjusiąją J. V., tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, M. Š. 2010-08-28, apie 20.00 val., Šiauliuose viešoje vietoje – prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu – įžeidinėjo nukentėjusiąją J. V. ir nukentėjusįjį A. V., tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl 2010-08-14 padarytos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusioji ėjo su šeima pro jį ir jie susiginčijo bei jis išvadino juos necenzūriniais žodžiais. Laikas ir vieta atitinka, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis paprasčiausiai „pasiuntė“ juos eiti tolyn. Konfliktas yra iš anksčiau, nes nukentėjusioji kviesdavo policiją dėl jo veiksmų. Jam asmeniškai J. ir A. V. nėra nieko padarę. Kai susiginčijo, buvo blaivus. Dėl šios veikos labai gailisi, padarė negerai. Dėl 2010-08-28 padarytos veikos kaltinamasis parodė, kad jo nebuvo namuose, tuo metu buvo kaime pas draugą. Kokiu tikslu jį kaltina, nežino, mano, kad tai nesusipratimas. Rugpjūčio 13 d. šventė gimtadienį. Rugpjūčio 14 d. grįžo, bet rugpjūčio 15 d. vėl išvažiavo į kaimą. Grįžo tik po mėnesio. Jis visą vasarą prabuvo kaime. Kaltinimų priežasties nežino, J. V. dažnai rašydavo pareiškimus. Dabar eina pro šalį, nesikalba ir tiek. Savo elgesio nevadintų užsispyrimu, bet kad atsiprašyti, nežino už ką.

Nukentėjusioji J. V. teisme parodė, kad 2003 m. atsikėlė į butą, kur dabar gyvena. M. Š. gyvena pas savo senelį, kuris yra jų kaimynas. Pas kaltinamąjį nuolat buvo triukšmaujama, vyko visokie „baliai“. Ne kartą buvo kviečiama policija, rašomi pareiškimai, net į savivaldybę kreipėsi. 2010-08-14 išėjo ji su šeima į kiemą, nes planavo važiuoti į kaimą pas brolį. Kieme sėdėjo M. Š. ir prasidėjo įžeidinėjimai. M. Š. pradėjo mekenti, išvadino necenzūriniais žodžiais. 2010-08-28 M. Š. vėl juos su vyru einančius kieme pradėjo įžeidinėti, sakė dar baisesnius necenzūrinius žodžius, pradėjo segtis kelnes. Jai buvo šokas. Parašė dar vieną pareiškimą. Grasinimai įžūlėjo. Rugpjūčio 30 d., išėjęs iš savo kambario, pasakė: „kažkas trenkė į langą“. M. Š. stovėjo balkone, tada vėl prasidėjo įžeidinėjimai. Kaimynai vengia jų, ji negali net įrodyti, kaip jis koneveikia ir įžeidinėja, nes kaimynai bijo liudyti. Naktimis kaltinamasis leidžia muziką garsiausiai, tai girdėjo ir policijos pareigūnai. Kai įvyko konfliktas, ar kaltinamasis buvo išgėręs, pasakyti negalėjo. Kartu su juo buvo brolis. Nukentėjusioji parodė, kad gyvena prie „Titano“ kiemo, kiemas didelis ir viešas, daug žmonių girdėjo, bet niekas neliudys. Pirmosios veikos padarymo metu su M. Š. buvo brolis ir draugas. Antrosios veikos padarymo metu kartu buvo M. Š. brolis, jis M. Š. bandė raminti. Jos supratimu, M. Š. išgėręs būna agresyvus, sienas daužo. Iš M. Š. nieko nereikia, tik tegul palieka šeimą ramybėje. Po savo tokio elgesio kaltinamasis niekada neatsiprašė. Ji yra griežta, bet niekada nesibara ir neauklėja svetimų žmonių. Niekada nedavė pagrindo tokiam jo elgesiui. Dar prieš tuos įvykius, M. Š. gatvėje užkabino, eidamas kliudė pečiais. Aišku, to įrodyti nepavyko. Nukentėjusioji parodė, kad į savivaldybę dėl M. Š. elgesio ėjo pati, kaltinamajam ne kartą buvo paskirtos baudos. Po to kelis metus buvo ramu. Dabar vėl prasidėjo. Ir M. Š., ir jo brolis triukšmauja. Buvo konfliktas, vyrui buvo praskelta lūpa. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau tyrimą nutraukė, nes pritrūko liudytojų. Ji reiškia civilinį ieškinį - 8 tūkstančių litų neturtinei žalai, nes ją labai įžeidė ir pažemino.

Nukentėjusysis A. V. teisme parodė, kad su kaltinamuoju jokių santykių nėra, jis yra kaimynas. 2010-08-14 ryte išėjo važiuoti į kaimą. Tada ir pradėjo jis vadinti juos necenzūriniais žodžiais, dar daug ko buvo pasakyta. Kaltinamojo brolis buvo kartu, jis bandė jį raminti. Nukentėjusysis parodė, kad M. Š. buvo girtas. 2010-08-28 M. Š. vėl buvo girtas ir jam su žmona einant kieme, juos vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, movėsi kelnes ir siūlė „čiulpti“. Brolis bandė jį raminti. Nukentėjusysis parodė, kad jis mažai būna namie, tai daug ko negirdi. Aplinkiniai girdėjo, bet niekas nenori nemalonumų. Su seneliu bandė kalbėtis, tėvus kaltinamasis turi ar ne, net nežino. Lyg sakė, kad mama prasigėrusi.

Liudytojas D. V. teisme parodė, kad nukentėjusieji yra jo tėvai, o kaltinamasis - kaimynas. Jis buvo kartu, kai įvyko pirmas konfliktas. Išėjo į kiemą, važiavo pas močiutę ir mamos brolį į kaimą. Tada pradėjo kaltinamasis vadinti juos necenzūriniais žodžiais. Tai tęsėsi tol, kol nuėjo iki automobilio. Visi tie žodžiai buvo skirti daugiau motinai. Jis mano, kad M. Š. nori išprovokuoti juos su tėvu. Antrame epizode, jis nedalyvavo, todėl negalėjo nieko pasakyti. Liudytojas parodė, kad jis niekada nei su M. Š., nei su jo broliu nebendravo ir nekalbėjo. Visi jo įžeidinėjimai nukreipti į mamą. Kaltinamasis buvo apsvaigęs, akys buvo stiklinės, veidas raudonas. Jis M. Š. nieko nesakė, visą tą laiką tylėjo. Kai jis kartais susitinka su juo kieme, jo jie neužkabina. Anksčiau yra buvęs incidentas, bet tada ne M. Š., o jo brolis sumušė tėvą.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad M. Š. yra jo draugas, apie tai, kad jo atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla žino, nes pats M. sakė. M. minėjo, kad jo kaimynė jį kaltina įžeidinėjimais. Ir kad konfliktai buvo du kartus. Jo pačio gimtadienis yra rugpjūčio 13 dieną ir tikrai žino, kad M. tada buvo pas jo tėvus Einoraičių kaime, kur šventė savo gimtadienį. Kiek prisiminė, M. iš jo tėvų išvažiavo jau rugpjūčio 13 d. vakare.

Be kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų duotų parodymų, M. Š. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2010-12-16 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota įvykio vieta, esanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) (b.l. 44-46).

2011-02-10 akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji J. V. bei įtariamasis M. Š. pasiliko prie savo parodymų, M. Š. dėl 2010-08-28 įvykio kaltu neprisipažino (b.l. 62-63).

Išdėstyti įrodymai, dėl M. Š. 2010-08-14 padarytos nusikalstamos veikos, tai yra paties kaltinamojo M. Š. prisipažinimas, nukentėjusiųjų J. V., A. V. parodymai, liudytojų D. V., A. P. parodymai, įvykio vietos apžiūra ir jos metu surašytas protokolas, iš kurio matosi nusikaltimo vietos aplinka, 2011-02-10 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji J. V. bei įtariamasis M. Š. pasiliko prie savo parodymų, patvirtina, kad kaltinamasis M. Š. viešoje vietoje – prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) girdint ir matant ten buvusiems liudytojams, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusiąją J. V., tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Savo elgesiu kaltinamasis privertė nukentėjusiąją J. V. savo namo kieme jaustis nejaukiai bei nesaugiai. Nukentėjusioji buvo šokiruota dėl kaltinamojo elgesio, dėl ko ji buvo priversta kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, kas parodo, jog visuomenės rimtis bei tvarka buvo sutrikdyta realiai. Todėl kaltinamojo 2010-08-14 padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d.

Teismas taip pat pripažįsta, kad 2010-08-28 kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 2 d. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad 2010-08-28 jo nebuvo namuose, o tuo metu jis buvo kaime pas draugą, kad tai nesusipratimas, vertindamas šiuos parodymus kaip kaltinamojo gynybinę versiją, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir remiasi nuosekliais ir detalizuotais nukentėjusiųjų J. V., A. V. parodymais, įvykio vietos apžiūra ir jos metu surašytu protokolu, iš kurio matosi nusikaltimo vietos aplinka, 2011-02-10 akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji J. V. bei įtariamasis M. Š. pasiliko prie savo parodymų. Tiek nukentėjusioji J. V., tiek nukentėjusysis A. V. teisme parodė, kad 2010-08-28 M. Š. nerinko žodžių, sakė dar baisesnius necenzūrinius žodžius, pradėjo segtis kelnes, grasinimai įžūlėjo, toks elgesys šokiravo, todėl parašė dar vieną pareiškimą policijoje. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji dėl vienokių ar kitokių aplinkybių būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti M. Š. nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismas jų parodymus traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą. Teismas, vertindamas įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis 2010-08-28, apie 20.00 val., Šiauliuose viešoje vietoje – prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu – įžeidinėjo nukentėjusiąją J. V. ir nukentėjusįjį A. V., tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo M. Š. nusikalstama veika, padaryta 2010-08-28, pagal LR BK 284 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl 2010-08-14 padarytos nusikalstamos veikos teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl 2010-08-28 padarytos nusikalstamos veikos, nenustatyta.

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl padarytų nusikalstamų veikų, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.

Skirdamas bausmę M. Š. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atžvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę. M. Š. padarė du baudžiamuosius nusižengimus. Nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neteistas (b.l. 133), buvo baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.142-157), VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pacientų registre įrašytas, nustatytas psichozinis sutrikimas, vartojant alkoholį (b.l. 165), VšĮ Šiaulių asmens sveikatos priežiūros psichikos sveikatos centre lankėsi, nustatyta, kad psichiškai sveikas (b.l. 167), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos psichikos sveikatos centre lankėsi, nustatytas priklausomybės sindromas (b.l. 168), remiantis specialisto išvada Nr. 98TPK-54/2011, M. Š. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b.l. 172), Centro policijos nuovados specialistų charakterizuojamas patenkinamai, nes jo atžvilgiu gauti nusiskundimai, į policijos profilaktinę apskaitą neįrašytas( b. l. 135,137), nedirbantis (b.l. 158). Esant šioms aplinkybėms, jam skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, kurios iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvačios padarytų veikų turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas M. Š. skiria viešuosius darbus, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, ketvirtąja dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Kaltinamasis sutinka viešuosius darbus dirbti.

M. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, J. V. teisme nurodė, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ji patyrė šoką, ją kaltinamasis įžeidė, kiemas didelis ir viešas, daug žmonių girdėjo įžeidinėjimus. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo padarytų veikų nepatyrė negalavimų, nesikreipė į medikus, teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jos išgyvenimus, stresą ar nemigą. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jai gyventi pilnavertį gyvenimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiosios pareikštas 8000 litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti atitinkamai mažintinas ir iš kaltinamojo M. Š. priteistina atlyginti 500 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai J. V..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu, 2010-08-14 padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d., ir skirti jam viešuosius darbus 5 (penkiems) mėnesiams neatlygintinai dirbant 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

M. Š. pripažinti kaltu, 2010-08-28 padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d., ir skirti jam viešuosius darbus 5 (penkiems) mėnesiams neatlygintinai dirbant 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirmąja, ketvirtąja dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę M. Š. paskirti viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams neatlygintinai dirbant 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikinti.

Nukentėjusiosios J. V. civilinį ieškinį dėl 8000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. Š. nukentėjusiajai J. V. priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.