Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) skundu, kurį patikslino, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį, prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. (11.1) I-5 (toliau – ir Sprendimas Nr. (11.1)I-5); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 6-15-2129 (toliau – ir Sprendimas Nr. 6-15-2129; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos naudai (el. byla, I tomas, b. l. 23–26).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimo Nr. 6-15-2129 ir VSDFV Sprendimo Nr. (11.1)I-5 dalis, kuriomis J. S. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – Draudimo įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (el. byla, II tomas, b. l. 2-10).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 6-15-2129, kuriuo 2016 m. gegužės 12 d. pareiškėjai įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. (11.1)I-5, kuriuo minėtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą (el. byla, II tomas, b. l. 53-61, 64-72).

Patikslintame skunde pareiškėja nurodo, kad jai 2016 m. gegužės 12 d. 11 val. darbe pasidarė silpna, ji krito ant grindinio ir susitrenkė galvą. Bendradarbės, radusios ją nukritusią, iškvietė greitąją medicinos pagalbą (toliau – ir GMP). Tą pačią dieną buvo operuota. Remiantis 2016 m. liepos 26 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 11 (toliau – ir Aktas), įvykis įvyko darbe, įvykio metu jai buvo sužalota galva, smegenys ir kaukolės nervai bei kraujagyslės. Akte taip pat nurodyta, kad sveikatos pakenkimo diagnozė yra galvos smegenų sumušimas ir kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) nedarbingumo lygio pažymoje dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos DLN-2 Nr. 3902 (toliau – ir Pažyma) nurodyta jos netekto darbingumo priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe.

Pareiškėja nesutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad ji traumą patyrė ne darbe, o anksčiau buityje. Pažymi, kad atsakovas, pripažindamas sunkų nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu, rėmėsi jos bendradarbių paaiškinimais, kurios neneigė kritimo fakto bei tos aplinkybės, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe. Bendradarbių paaiškinimai, kad ji prašė vaistų nuo galvos skausmo, nėra reikšmingi, nes ši aplinkybė, pareiškėjos tvirtinimu, nėra susijusi su įvykiu. Sprendimas, kuriuo atsisakyta mokėti draudiminę kompensaciją vien todėl, kad jos bendradarbės nematė įvykio ir, kad ji prašė vaistų nuo galvos skausmo, yra neadekvatus ir nepagrįstas. Skunde pareiškėja nurodo, jog ji nesirgo jokiomis ligomis, kurios galėjo būti susijusios su įvykiu. Be to, atsakovas tokių duomenų net nerinko ir visiškai nemotyvavo bei nepagrindė Draudimo įstatymo taikymo, todėl tokio sprendimo priėmimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjos įsitikinimu, įvykęs įvykis, remiantis faktinėmis aplinkybėmis, nėra susijęs su jokia buvusia liga, todėl traktuotinas kaip nelaimingas atsitikimas darbe, tą patvirtina NDNT Pažyma.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Vilniaus skyriaus pateiktoje pareiškėjos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje (Akte ir prie jo pridėtuose dokumentuose) ir papildomai gautuose dokumentuose (viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir Ligoninė) patikrinimo pažymoje, nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, VDI Vilniaus skyriaus 2016 m. spalio 14 d. rašte SD-37-12714) nebuvo objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 12 d. darbe patyrė traumą, todėl VSDFV Vilniaus skyrius Sprendimu Nr. 6-15-2129 pareiškėjai įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu. Nors VDI Vilniaus skyriaus surašytu Aktu patvirtinta, jog pareiškėja traumą, kurios metu jai buvo sužalota galva, smegenys ir kaukolės nervai bei kraujagyslės, patyrė darbe, tačiau Aktas surašytas neturint jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėja traumą patyrė darbe. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas pats savaime nėra vada priimti sprendimą, kuris būtinai turėtų atitikti šiame akte padarytas išvadas. Įvertinęs aplinkybes, kad: su pareiškėja kartu dirbusi R. A. 2016 m. gegužės 12 d. jau eidama į darbą matė, kad prieš ją einanti pareiškėja keistai svirduliavo; kad niekas nematė, jog pareiškėja būtų patyrusi traumą darbe; kartu su ja dirbusios darbuotojos nurodė, kad kolegė skundėsi galvos skausmu jau gegužės 11 d., ši informacija nurodyta ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 30 d. rašte Nr. S/202; Ligoninės 2016 m. birželio 1 d. pažymoje 2016/11319 ir 2016 m. birželio 9 d. pažymoje Nr. 2016/11319-4S-774 nurodyta, kad duomenų, jog trauma įvyko darbe, nėra, krešulys atsirado dėl galvos traumos, kurios tikslus laikas nežinomas (1–3 dienos); Ligoninės 2016 m. gegužės 27 d. išraše iš medicininių dokumentų (ligos istorijos Nr. 2016/11319) nurodyta, kad traumos aplinkybės nevisai aiškios, pacientės motina nurodė, kad keletą dienų skaudėjo galvą, mirguliavo akyse, 2016 m. gegužės 13 d. dėl šių nusiskundimų ji ruošėsi kreiptis į polikliniką, pacientės sūnus teigė, kad minėti nusiskundimai nuo 2016 m. gegužės 11 d., todėl VSDFV Vilniaus skyrius darė išvadą, kad jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėja traumą patyrė darbe, nėra. Net ir atsižvelgiant į VDI Vilniaus skyriaus prielaidą, kad pareiškėja traumą patyrė darbe, akivaizdu, jog ji įvyko dėl apdraustosios bendro pobūdžio sveikatos sutrikimų, kurių nesąlygojo atliekamas darbas ar nesaugios darbo sąlygos (el. byla, I tomas, b. l. 31–35, 37-41).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad nors pareiškėjai sveikata sutriko darbo vietoje ir darbo laiku, tačiau nei Akte bei prie jo pridėtuose dokumentuose, nei pareiškėjos medicininiuose dokumentuose nėra informacijos, kad ji darbo vietoje ir darbo metu būtų patyrusi traumą. Aktas surašytas neturint objektyvių duomenų, kad nelaimingas atsitikimas pareiškėjai įvyko darbe. Liudytojų (bendradarbių ir šeimos narių) teigimu, ji blogai jautėsi (stipriai skaudėjo galvą, pykino ir vėmė) kelias dienas iki tol, kol 2016 m. gegužės 12 d. 11 val. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nedarbingumo pažymėjimai pareiškėjai nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. spalio 26 d., kai ji Gydytojų konsultacinės komisijos buvo nukreipta į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, buvo išduoti ir tęsti taip pat dėl traumos buityje, o ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe (el. byla, I tomas, b. l. 160–163, 164-167).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodo, kad VDI nedalyvauja ir negali sąlygoti VSDFV teritorinių skyrių priimamų sprendimų dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudžiamuoju įvykiu, tačiau VDI inspektoriui patvirtinus, kad darbuotojo sveikatai buvo pakenkta darbo laiku ir darbo vietoje, VSDFV teritoriniam skyriui teisinių prielaidų įvykį nepripažinti draudžiamuoju įvykiu Aktas neteikia. Įvertinant tai, kad nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimas/nepripažinimas draudžiamaisiais įvykiais nėra priskirtinas VDI kompetencijai, VDI dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 6-15-2129 teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir skundą prašė atmesti vadovaudamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimo Nr. 6-15-2129, kuriuo 2016 m. gegužės 12 d. jai įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu pagal Draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl VSDFV Sprendimo Nr. (11.1)I-5, kuriuo minėtas VSFV Vilniaus skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2016 m. liepos 27 d. raštu Nr. DSD-1-9566 Valstybinei darbo inspekcijai, VSDF Vilniaus skyriui ir Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė tyrimo „Dėl J. S. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe” medžiagą ir N1 formos aktą (el. byla, I tomas, 43-111).

J. S. 2016 m. liepos 5 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą nedarbingumo laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 12 d. apmokėti kaip už nelaimingą atsitikimą darbe (el. byla I tomas, b. l. 70-71,72).

VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 6-15-2129 „Dėl J. S. nelaimingo atsitikimo darbe” nusprendė J. S. 2016 m. gegužės 12 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nesant nelaimingo atsitikimo byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad J. S. 2016 m. gegužės 12 d. traumą patyrė darbe (el. byla I tomas, b. l. 129, 174).

J. S., nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 6-15-2129 „Dėl J. S. nelaimingo atsitikimo darbe”, 2016 m. lapkričio 28 d. pateikė skundą VSDFV (el. byla, I tomas, b. l. 171-173).

VSDFV 2017 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. (11.1) I-5 J. S. skundą tenkinti atsisakė ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 6-15-2129 „Dėl J. S. nelaimingo atsitikimo darbe” paliko nepakeistą (el. byla, I tomas, 168-171).

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų. Draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms: 1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą, taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas; 3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos. Draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

Nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrinius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 22 punkte (ginčo sprendimų priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 895 redakcija) nurodyta, kad nagrinėdamas nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo draudiminiais įvykiais klausimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius <...> pagal nelaimingo atsitikimo darbe bei profesinės ligos patvirtinimo aktus ir kartu gautus dokumentus vertina įvykio aplinkybes, laiką, vietą, asmens kreipimosi į gydymo įstaigą laiką. Kilus neaiškumų ar esant būtinybei gali būti pareikalauta papildomų dokumentų. Nuostatų 24 punktas reglamentuoja, kad nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, nurodyti 24.1–24.13 papunkčiuose (darbo laiko apskaitos žiniaraštis; darbo sutartis ar įsakymas dėl priėmimo į valstybės tarnybą ir panašiai; pareiginė instrukcija (pareigybės aprašymas); įsakymas dėl komandiruotės; įvykio schema; liudytojų paaiškinimai apie nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos priežastis ir aplinkybes; pažyma apie traumos sunkumą; dokumentai (gydytojų išvados, tyrimų rezultatai, pažymos), kuriuose yra išvados dėl nukentėjusiojo neblaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų medžiagų; teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius nusižengimus tiriančių institucijų; darbo sąlygų higieninė charakteristika, darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo sąlygų higieninio įvertinimo dokumentai; Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada; atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada; kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

Taigi, pagal Draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies ir Nuostatų 22 bei 24 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra išskirtas kaip dokumentas, kuriuo VSDFV teritorinis skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu procedūrą, turi vadovautis kiekvienu atveju. Tokiu teisiniu reguliavimu pabrėžta, kad priimant sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti atsižvelgiama į kompetentingos institucijos, kuriai įstatymų leidėjo suteikti įgaliojimai ištirti ir įvertinti įvykio darbe aplinkybes ir priežastis bei pateikti išvadas šiais klausimais, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos, priimtus sprendimus.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte, surašytame 2016 m. liepos 26 d., nurodyta, jog 2016 m. gegužės 12 d. 11 val. (praėjus 3 valandoms nuo darbo pradžios) AB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. S. įvyko nelaimingas atsitikimas. Sveikatos pakenkimo diagnozė: galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu. Atsižvelgiant į tai, kad AB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) cecho darbuotojai, dirbę kartu su nukentėjusiąja, nematė ir nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis jų kolegė patyrė traumą, o pati J. S. dėl patirtos traumos prarado atmintį ir negali duoti paaiškinimo, bei remiantis tuo, kad Ligoninės nurodytame patirtos traumos intervale yra nukentėjusiosios darbo dienos (pagal grafiką gegužės 11 d. J. S. dirbo nuo 8.00 val. iki 21.00 val., o gegužės 12 d. – nuo 8.00 val.), traktuotina, kad ji galimai darbo aplinkoje, neaiškiomis aplinkybėmis patyrė galvos traumą.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio, kuris nustato kokie asmenys yra draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, 1 dalies 1 punktą (2015 m. spalio 20 d. įstatymo Nr. XII-1978 redakcija) nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami, be kita ko, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Pareiškėja nelaimingo atsitikimo metu pagal 2016 m. balandžio 27 d. darbo sutartį Nr. 6240 buvo darbo teisiniuose santykiuose su AB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo (duomenys neskelbtini) cecho darbininke (el. byla , I tomas, b. l. 94–95), t. y. buvo apdraustoji Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos darbdavys AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S/202 pranešė VDI Vilniaus skyriui apie pareiškėjos patirtą sveikatos sutrikimą darbo metu, t. y. 2016 m. gegužės 12 d. tarp 8 val. ir 11 val. (el. byla I tomas, b. l. 48–49). Pranešime nurodyta, jog 2016 m. gegužės 12 d. pareiškėja apie 7.30 val. atėjo į darbą. Apie 7.40 val. (duomenys neskelbtini) cecho technologė R. A., pamačiusi pareiškėją rūbinėje, pagalvojo, kad ji yra apsvaigusi nuo alkoholio, nes sunkiai laikė pusiausvyrą. Tačiau įtarimai nepasitvirtino, nes nebuvo kitų apsvaigimo alkoholiu požymių (alkoholio kvapo, nerišlios kalbos). Apie 8 val., gavusi darbo užduotį, pareiškėja nuėjo į savo darbo vietą ceche, kurią paliko apie 8.30 val., išeidama į rūbinę. Darbuotojai, kurių pamaina prasideda 9 val., atėję į darbą, pamatė pareiškėją sėdinčią rūbinėje. Ji skundėsi, kad skauda vieną galvos pusę ir ji negali dirbti. Meistrė I. A. pamatavo pareiškėjai kraujospūdį, davė širdies lašų ir pasakė, kad vyktų namo bei pasitikrintų sveikatą. Po 15 min. užėjusi į rūbinę ir čia pamačiusi pareiškėją, I. A. iškvietė GMP. Minėtame AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime taip pat nurodyta, kad pareiškėja dar 2016 m. gegužės 11 d. skundėsi stipriu galvos skausmu, sakė, kad blogai miegojo, nes skaudėjo galvą ir visą naktį pykino. Pareiškėja teigė, kad vartoja tabletes „Citramon“, kurios jai nepadeda, ir prašė išleisti ją į namus anksčiau, nes galvos skausmas nepraėjo. Pareiškėja apie tai, kad krito ar kitaip patyrė traumą, nei meistrės, nei vadovės neinformavo, liudytojai teigė nematę, kad pareiškėja kristų.

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gegužės 30 d. rašte nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų bei iš dalies pačios pareiškėjos artimųjų paaiškinimai.

Pareiškėjos motina F. B. 2016 m. birželio 23 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. kalbėjo su dukra telefonu, teiravosi apie dukters sveikatą. Pastaroji nurodė, kad važiuoja į darbą, nors dar skaudą galvą. Tą pačią dieną jai paskambino anūkas D. S. (D. S.), kuris pranešė, kad jos dukra ligoninėje, be sąmonės, į ligoninę atvežta iš darbo. F. B. paaiškinime taip pat nurodė, jog su dukra telefonu bendravo ir 2016 m. gegužės 9, 10 dienomis. Dukra sveikata nesiskundė (el. byla, I tomas, b. l. 99).

Pareiškėjos sūnus V. S. (V. S.) 2016 m. birželio 16 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gegužės 9-10 dienomis motina buvo namuose, atliko namų ruošos darbus. Darbų, kurių metu galėjo patirti traumą, neatliko. 2016 m. gegužės 11 d. į darbą išvažiavo automobiliu. Automobilį vairavo pati. 2016 m. gegužės 11 d. kalbėjo su motina telefonu, motina skundėsi galvos skausmu. 2016 m. gegužės 12 d. į darbą motina taip pat išvažiavo automobiliu, kurį vairavo pati. Apie tai, kad motina išvežta į ligoninę sužinojo iš brolio (el. byla, I tomas, b. l. 100).

I. A. – akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja 2016 m. birželio 24 d. paaiškinime nurodė, kad J. S. 2016 m. gegužės 11 d. darbe skundėsi galvos skausmu, pasakojo, jog nemiegojo visą naktį dėl galvos skausmo. Pastarosios prašymu davė vaistų nuo galvos skausmo. Tą dieną J. S. dirbo iki 20 val. Iš darbo atsiprašė dėl galvos skausmo. J. S. 2016 m. gegužės 12 d. į darbą atėjo 8 val. Apie 9 val. matė J. S. sėdinčią valgomajame. J. S. skundėsi, kad jai labai skauda galvą, pamatavo spaudimą, davė validolio, širdies lašų. Po pusvalandžio J. S. matė sėdinčią persirengimo kambaryje. Jai buvo dar blogiau. J. S. nebekalbėjo, nesuprato kas vyksta aplinkoje. Iškvietė GMP. Padėjo J. S. persirengti (el. byla, I tomas, b. l. 101). I. A. teisme apklausta liudytoja patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes ir be to, parodė, kad J. S. darbe parkritusi nebuvo, nes jos baltos darbinės kelnės buvo švarios. Iškvietusi greitąją medicinos pagalbą, J. S. padėjo persirengti. Kelnės nebuvo suteptos.

R. A. – akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja 2016 m. birželio 21 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. eidama į darbą pastebėjo priešais ją ėjusią J. S., kuri eidama svirduliavo, atrodė keistai (el. byla I tomas, b. l. 102). Teismo posėdyje R. A. patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes. R. A. taip pat parodė, kad ceche yra vaizdo kameros. Jos žiniomis vaizdo įrašai buvo peržiūrėti, jokių J. S. kritimo atvejų nustatyta nebuvo.

J. B. – akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) darbuotoja 2016 m. birželio 27 d. paaiškinime nurodė, kad J. S. Bendrovėje pradėjo dirbti 2016 m. balandžio 29 d. J. S. 2016 m. gegužės 11 d. atsiprašė anksčiau iš darbo, nes blogai jautėsi. Tą dieną J. S. visos pamainos neišdirbo. J. S. 2016 m. gegužės 9-10 dienomis nedirbo. Duomenų apie J. S. patirtą traumą Bendrovėje nebuvo. Iš pamainos meistrės sužinojo, kad J. S. 2016 m. gegužės 12 d. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (el. byla, I tomas, b. l. 103).

V. L. – Bendrovės darbuotoja 2016 m. birželio 21 d. paaiškinime nurodė, kad J. S. Bendrovėje pradėjo dirbti 2016 m. balandžio 29 d. J. S. dirbo slenkančiu darbo grafiku. J. S. buvo išduoti darbo batai, liemenė. Darbo kostiumas Bendrovės darbuotojams išduodamas atėjus į darbą, pabaigus darbą – darbo kostiumai surenkami. Bendrovės Mėsos pusgaminių cecho technologės ją informavo, jog J. S. 2016 m. gegužės 12 d. iš darbo buvo išvežta į ligoninę dėl pablogėjusios sveikatos. Minėto cecho darbuotojos taip pat nurodė, kad J. S. į darbą atėjo būdama blogos savijautos, skundėsi galvos skausmu, eidama svyravo (el. byla, I tomas, b. l. 104). V. L. teismo posėdyje patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes.

J. J. –Bendrovės darbuotoja 2016 m. birželio 21 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. J. S. sutiko valgykloje. Iš J. S. žino, kad pastaroji nemiegojo nuo 4 val. ryto, sakė, kad skaudėjo galvą. Iškvietė pamainos meistrę (el. byla. byla, b. l. 105).

L. K., J. V. – Bendrovės darbuotojos 2016 m. birželio 21 d. paaiškinimuose nurodė, kad J. S. 2016 m. gegužės 11 d. skundėsi galvos skausmu, bemiege naktimi. Pastarajai davė vaistų. Anksčiau atsiprašė iš darbo (el. byla, I tomas, b. l. 106, 107). Liudytojos L. K. ir J. V. teisme taip pat patvirtino paaiškinimuose nurodytas aplinkybes.

K. S., J. G. – Bendrovės darbuotojos 2016 m. birželio 29 d. paaiškinimuose nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. persirengimo kambaryje J. S. skundėsi galvos skausmu. Apie patirtą traumą nieko nesakė (el. byla, I tomas, b. l. 108, 109).

Taigi, nei viena iš teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino, jog pareiškėja darbe parkrito. Priešingai visos liudytojos ją matė sėdinčią valgykloje, o vėliau - persirengimo kambaryje. Pažymėtina, jog ir Akte, pripažįstama, kad kartu su pareiškėja dirbę asmenys nematė ir nežino, kada ir kokiomis aplinkybėmis jų kolegė patyrė traumą.

Teisme apklausta liudytoja I. A. patvirtino, jog iškvietusi greitąją medicinos pagalbą, padėjo pareiškėjai persirengti. Jos drabužiai buvo švarūs.

Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojos 2016 m. gegužės 12 d. su pareiškėja bendravo. Būdama sąmoninga, pareiškėja nei vienai iš jų nenurodė, kad ji parkrito ar kitaip susižalojo darbe. Liudytojos teisme patvirtino, kad J. S. skundėsi tik galvos skausmais, kurie, pastarosios teigimu, tęsėsi kelias dienas. Teismas netikėti liudytojų parodymais neturi pagrindo. Visų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi.

Liudytojų parodymus patvirtina ir GMP kvietimo kortelėje esantys duomenys. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, jog GMP kvietimo priežastis – „sutriko kalba“, prie kvietimo rezultato nurodyta, kad skauda galvą, vemia, sutriko kalba; preliminari diagnozė – insultas (b. l. 136-137).

Iš RVUL dokumentų nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 12 d. buvo pristatyta į RVUL priėmimo skyrių, kur jai diagnozuotas galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu. RVUL dokumentuose nurodyta, jog nėra duomenų, kad trauma įvyko darbe. Pareiškėjos mama ir sūnus pateikia skirtingą informaciją dėl galvos skausmų atsiradimo – nuo 1 dienos iki kelių dienų. Krešulys – dėl galvos traumos, tačiau traumos laikas nežinomas (1–3 dienos) (b. l. 52–60).

Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2016/11319 yra gydytojo G. Š. įrašas, jog pacientės sūnus darė spaudimą, jog būtų pažymėta, kad pacientė traumą patyrė darbe. Dėl gydytojo užimto teismui apklausti gydytojo G. Š. nepavyko, nors teismas ir ėmėsi tam priemonių (el. byla, II tomas, b. l. 167, 168-169, 171-172, 175). Teismas abejoti šiuo gydytojo įrašu taip pat neturi pagrindo. Juolab, kad pati pareiškėja, remiantis bylos duomenimis, niekada nei raštu, nei žodžiu nėra nurodžiusi, kokiomis aplinkybėmis ji patyrė traumą, o tuo labiau, kad ji traumą patyrė 2016 m. gegužės 12 d. darbe. Akte pripažįstama, kad pati pareiškėja dėl patirtos traumos prarado atmintį ir negalėjo duoti paaiškinimo. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP Nr.4069 patvirtina, kad J. S. iki 2019 m. spalio 23 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (el. byla, II tomas, b. l. 47). Pažymėtina, kad pareiškėja į teismo posėdį neatvyko dėl sveikatos būklės. Kaip nurodė pareiškėjos atstovas, pareiškėja dėl patirtos traumos nekalba ir nerašo. Ši aplinkybė nurodyta ir 2019 m. balandžio 16 d. išraše iš medicinos dokumentų.

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos centro – Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. paciento apžiūros protokole (apžiūros laikas 12.00 val.) įrašyta, kad J. S. nusiskundimų neišsako dėl kalbos sutrikimo, 2.2. punkte ,,ligos anamnezė“ įrašyta, kad apie 11 val. darbe sutriko kalba, pradėjo vemti. Paciento apžiūros protokole, surašytame tą pačią dieną 12.30 val., 2.1. punkte ,,Nusiskundimai“ nurodyta: ,,bloga“, skauda galvą; 2.2 punkte ,,Ligos anamnezė“ įrašyta: ,,anamnezė neaiški, kalbos sutrikimas, šiandien apie 11 val. sutriko kalba, GMP atvežta į RVUL“. Ligoninės 2016 m. birželio 9 d. pažymoje Nr. 2016/11319-4S-774 nurodyta, kad J. S. gydėsi Ligoninės Reanimacijos ir Neurochirurgijos skyriuje nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., diagnozė: galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu. Pažymoje prie išvadų ir pasiūlymų įrašyta: ,,nėra anamnezinių duomenų, jog trauma darbe. Pacientės giminės (mama ir sūnus) skirtingai pateikia informaciją dėl galvos skausmų atsiradimo – nuo 1 dienos iki kelių dienų (žr. Išrašą iš ligos istorijos). Krešulys – dėl galvos traumos, tačiau traumos laikas nežinomas (1–3 dienos). Ligoninės 2016 m. gegužės 27 d. išduotame išraše iš medicininių dokumentų, be kita ko, nurodyta: ,,traumos aplinkybės ne visai aiškios. 2016 m. gegužės 12 d. apie 11 val. darbe pasidarė bloga, nugriuvo, po to sutriko kalba. Pacientės motina atžymi, kad keletą dienų skaudėjo galvą, buvo mirguliavimo akyse, 2016 m. gegužės 13 d. dėl šių nusiskundimų ruošėsi kreiptis į polikliniką. Pacientės sūnus teigia, kad minėti nusiskundimai nuo 2016 m. gegužės 11 d. Atvežus į RVUL sąmoninga, sensomotorinė afazija, vykdo elementarias komandas, galviniai nervai n. y., galūnes judina simetriškai. Skubos tvarka atlikta kompiuterinė tomografija: kairėje apie 8 mm subdurinė hematoma, vidurio struktūrų dislokacija 6 mm, temporaliai ir okcipitaliai nedideli kontūriniai židiniai. Smegenų edema.“ Taigi medicininiai duomenys objektyviai patvirtina, kad J. S. į ligoninę buvo pristatyta prieš 1-3 dienas patyrusi galvos traumą (galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu). Šie objektyvūs duomenys taip pat paneigia Akto išvadas, kad J. S. traumą patyrė 2016 m. gegužės 12 d. darbe.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą, daro išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja traumą patyrė 2016 m. gegužės 12 d. darbe.

Pareiškėjos skundo argumentas, kad jai 2016 m. gegužės 12 d. 11 val. darbe pasidarė silpna, dėl ko ji krito ant grindinio ir susitrenkė galvą, o bendradarbės, radusios ją nukritusią, iškvietė GMP, bylos duomenimis nepatvirtintas. Tokių paaiškinimų pati pareiškėja niekada nėra davusi. Teisme liudytoju apklaustas pareiškėjos sūnus V. S. (V. S.) nurodė, jog apie tai, kad mama nukrito darbe, jis žino iš medikų, nors medicininiuose dokumentuose ši aplinkybė nėra užfiksuota. Kaip jau buvo nurodyta, būtent pareiškėjos artimieji darė poveikį gydytojui, jog pastarasis pareiškėjos patirtą traumą fiksuotų, kaip patirtą darbe.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. spalio 26 d. išduotuose nedarbingumo pažymėjimuose pacientės nedarbingumo priežastimi nurodytas nelaimingas atsitikimas buityje (el. byla, I tomas, b. l. 73-91). Tai, kad pareiškėja traumą galimai patyrė buityje, teisme nurodė ir liudytojos V. L., R. A..

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotose pažymose (el. byla, II tomas, b. l. 45, 46), nurodytą įrašą, kad darbingumo lygio priežastis 27.3. nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe, jokiu būdu negali patvirtinti, kad pareiškėja traumą patyrė darbe. Aplinkybė, kad pareiškėja dėl pablogėjusios sveikatos būklės į gydymo įstaigą buvo išvežta iš darbo, nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių patirtą traumą darbe, nėra besąlyginis pagrindas išvadai, kad pareiškėja traumą patyrė darbe.

Vien Aktas, kuriame padaryta išvada, jog pareiškėja galimai darbo aplinkoje neaiškiomis aplinkybėmis patyrė galvos traumą, teismo vertinimu, negali būti pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog pareiškėja galvos traumą patyrė darbe. Pažymėtina, jog LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-207/2014 yra konstatavęs, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas yra tik vienas iš įrodymų, neturintis prioritetinės galios ir nenuneigiantis kitų įrodymų, šis aktas pats savaime nėra besąlyginė vada atsakovui pripažinti tirtą nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu.

Kadangi remiantis byloje esančių įrodymų visuma nėra pagrindo pripažinti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, pareiškėjai dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį buvo mokamas darbo užmokestis, konstatuotina, kad neegzistuoja Draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai taikė Draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Atsakovas pagrįstai skundžiamu 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 6-15-2129 pareiškėjai 2016 m. gegužės 12 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu Draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis pagrindu.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dėl pareiškėjai 2016 m. gegužės 1 d. įvykusio sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu Draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 6-15-2129 ir VSDFV 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. (11.1) I-5 nėra pagrindo.

Netenkinus pagrindinių skundo reikalavimų panaikinti skundžiamus administracinius aktus, išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti tenkinamas. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašo jos naudai iš atsakovės priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. S. skundą atmesti.

Pareiškėjos J. S. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.