Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-517-493/2007

2007 m. rugsėjo 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1d., ir nuteistas 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d., 9d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-03-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Į bausmę įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-03-07 nuosprendį.

Taip pat iš nuteistojo N. K. nukentėjusios V. K. naudai priteista 420 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1d. už tai, kad jis 2006-10-24 apie 06.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), apieškojęs V. K. striukės kišenes, iš kairės striukės kišenės ištraukė ir atvirai pagrobė svetimą turtą – AB (duomenys neskelbtini) priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6030“ 400 Lt vertės su Omnitel abonento SIM kortele 20 Lt vertės, tuo padarydamas V. K. 420 Lt turtinę žalą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo N. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis N. K. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme ir turtinės žalos dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

N. K. pripažintas kaltu padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstama veika padaryta tiesioginės tyčinės kaltės forma, keršto motyvais. Teismas pagrįstai nenustatė N. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma nustatyti atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltės pripažinimas negali būti nustatyta. Atsakomybę pagal BK 59 str. 1d. 2p. lengvina tik ta aplinkybė, kuomet kaltininkas visiškai prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Tai, kad N. K. visiškai prisipažino iš V. K. pavogęs jos tarnybinį mobilaus ryšio telefoną, užfiksuota jo įtariamojo apklausos protokole (b.l. 20-21), kaltinamajame akte (b.l. 78) bei teisiamojo posėdžio protokole (b.l. 101). Tačiau to nepakanka, kad prisipažinimas būtų įvertintas kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Būtina sąlyga – nuoširdus gailėjimasis. Nors nuteistasis ir parodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau bylos duomenų analizė neleidžia teigti, kad tas jo gailėjimasis yra nuoširdus. Nusikaltimo padarymo keršto motyvas, jo neigiama asmenybė duoda pagrindą konstatuoti, kad N. K. parodymai apie jo gailėjimąsi yra tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad N. K. veikoje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1d. 2p.

Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad N. K. nuo 2006-10-20 iki 2006-11-02 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dėl pravaikštų iš darbo buvo atleistas (b.l. 37-39), jis 3 kartus baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose (b.l. 29). Be to, N. K. prieš jam inkriminuojamos veikos padarymą jau 3 kartus buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei bei smurtinius nusikaltimus, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė ir vėl nusikalto, šiuo metu atlieka bausmę už kitą smurtinę nusikalstamą veiką, konstatuotą įsiteisėjusiu teismo 2007-03-07 nuosprendžiu. Nustatyta, kad N. K. padarė tyčinį nusikaltimą būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies N. K. skirti nėra pagrindo. Apylinkės teismo už nusikalstamą veiką paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis ir artima jos minimumui, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Bausmių bendrinimo pagal BK 63 str. 4d., 9d. nuostatos nepažeistos ir pritaikytos teisingai, nes N. K. padarė nusikalstamą veiką prieš ankstesnio teismo nuosprendžio priėmimą (prieš 2007-03-07 nuosprendį). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinti apėmimo būdu, nes tai prieštarautų BK 63 str. 5d. nustatytoms bausmių bendrinimo apėmimo būdu taisyklėms. Be to, įvertinus skirtingais nuosprendžiais konstatuotų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, yra pagrindas manyti, kad bausmių bendrinimas pagal dalinio sudėjimo taisyklę, labiausiai atitinka bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realus galutinės subendrintos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys N. K. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str.

Be to, nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentų dėl pagrobto mobilaus ryšio telefono vertės mažinimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Kauno ketaus liejykla“ telefoną „Nokia 6030“ 2006-06-28 pirko iš UAB (duomenys neskelbtini) ir davė juo tarybiniais reikalais naudotis nukentėjusiajai V. K. (b.l. 10, 11). Nuosekliais nukentėjusios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nustatyta, kad AB (duomenys neskelbtini) administracija už telefono vagystę iš V. K. darbo užmokesčio atskaitė 420 Lt. Taigi ši suma tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nuteistojo N. K. neteisėtais ir kaltais veiksmais, todėl pagrįstai įvertinta tiesioginiais nuostoliais. Įvertinus tai, kad N. K. nusikaltimą padarė 2006-10-24, t.y. praėjus vos keturiems mėnesiams nuo telefono įsigijimo iš UAB (duomenys neskelbtini), tai šio telefono vertė nėra tiek sumažėjusi, kiek to prašė apeliantas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad turtinės žalos dydis pirmosios instancijos teismo nustatytas pagrįstai, todėl mažinti civilinio ieškinio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.