- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2VP-3039-600/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32663-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., A. S.-M.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. P., A. S.-M. (buvusi pavardė – S.-P.), antstolis Robertas Vasiliauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti skolininko A. P. nuosavybės teises į ½ dalį A. S.-P. darbo užmokesčio uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“.
2. Pareiškėja nurodo, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo vykdomąją bylą dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos Lietuvos valstybės naudai. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu A. S.-P. ir turi turto, kuris skolininkui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vykdymo metu buvo areštuotos skolininko sutuoktinės sąskaitoje esančios piniginės lėšos. Pareškimo pateikimo metu lėšų likutis sąskaitoje buvo 45,79 Eur. Iš skolininko įvairių kreditorių naudai priverstine tvarka vykdomas išieškojimas 39 vykdomosiose bylose, iš jų į valstybės biudžetą išieškoma 203,77 Eur suma. Pareiškėja prašo nustatyti skolininko turto dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje, kad iš šios dalies būtų galima vykdyti skolos išieškojimą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas pateiktame atsiliepime prašo tenkinti pareiškimą. Nurodo, kad išieškojimo metu nustatyta, kad skolininko sutuoktinė turi turto. Vadovaujantis antstolio turimais duomenimis, skolininko sutuoktinės sąskaitoje esančių lėšų likutis sudaro 45,79 Eur. Pareiškėja pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, nes skolininkas ir jo sutuoktinė per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo.
4. Suinteresuotas asmuo A. S.-M. (buvusi pavardė – S.-P.) pateiktame atsiliepime prašo pareiškimą atmesti, priteisti iš antstolio 198,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad santuokos metu ji su skolininku kartu gyveno vos mėnesį, didžiąją santuokos dalį skolininkas praleido laisvės atėmimo įstaigoje, pareiškėjos pareiškime nurodytos prievolės atsirado iki jos ir skolininko santuokos sudarymo ir yra laikomos asmeninėmis skolininko prievolėmis. Atsiliepimo pateikimo metu teisme yra nagrinėjama jos ir skolininko santuokos nutraukimo byla. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas atsiliepimo pateikimo metu tarp jos ir skolininko neegzistuoja
5. Suinteresuotas asmuo A. P. per teismą nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti CPK 125 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per laisvės atėmimo vietos administraciją.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2565-1090/2022 pagal pareiškėjų A. S.-P. ir A. P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu.
7. Paaiškėjus, kad procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2565-1090/2022 įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio datą byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai (CPK 123, 125, 133 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo priverstinį skolų išieškojimų iš skolininko A. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) naudai (vykdomosios bylos Nr. 0179/19/00205, 0179/19/00640). Vykdymo metu antstolis nustatė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. S.-P.. Patikrinęs LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį (2021 m. gruodžio 13 d. duomenys). Iš to paties registro duomenų antstolis nustatė, kad skolininkas nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. gauna išmokas iš Vilniaus pataisos namų.
9. Vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą, antstolis 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė patvarkymą areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo antstolis areštavo skolininko sutuoktinės 48,57 Eur gautą atlyginimą, esantį jos banko sąskaitoje. Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą pasiūlyti pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir informacijos pateikimo, kuriuo, vadovaudamasis CPK 613, 585 ir 667 straipsniais, pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto (skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų arba ateityje gautinų pajamų ar piniginių lėšų) dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
10. Skolininko sutuoktinė 2021 m. gegužės 20 d. pateikė antstoliui prašymą, kuriuo prašė nutraukti asmeninių skolininko skolų išieškojimą iš jos turto ir panaikinti jos banko sąskaitų areštą. Prašyme skolininko sutuoktinė nurodė, kad skolininko prievolės – tai jo asmeninės prievolės, kurių didžioji dalis atsirado dar iki santuokos sudarymo. Taip pat nurodė, kad santuokos metu ji ir skolininkas bendro turto neįgijo, nevedė bendro ūkio, nepatyrė bendrų išlaidų, nes santuoka sudaryta skolininkui esant pataisos namuose. Antstolis 2021 m. birželio 7 d. patvarkymu skolininko sutuoktinės prašymo netenkino, nurodęs, kad skolininko sutuoktinė nepaneigė jos ir skolininko turto bendrumo prezumpcijos.
11. Skolininkui ir jo sutuoktinei per proceso įstatyme nustatytą terminą nepateikus sutikimo dėl turto dalies nustatymo, antstolis 2021 m. lapkričio 30 d. priėmė patvarkymą pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje su jo sutuoktine nustatymo. 2021 m. gruodžio 6 d. antstolis priėmė patvarkymą areštuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo įpareigojo skolininko sutuoktinės darbovietę daryti išskaitas iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
12. Taip pat nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių pareiškimu. Teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-2565-1090/2022, pareiškėjų prašymas tenkintas, jų sudaryta santuoka nutraukta, patvirtinta (duomenys neskelbtini) patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pareiškėjai susitarė, kad po santuokos nutraukimo A. P. lieka asmeniškai atsakingas visiems savo kreditoriams, be kita ko, ir kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai konstatavo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto jie neturi. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).
13. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką reglamentuoja CPK 667 straipsnis. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) III knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokiniu turtu (turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) laikoma: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios.
16. Vadovaujantis CK 3.100 straipsniu, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
17. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Vadovaujantis CPK 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.
18. Nagrinėjamu atveju teismui nutraukus skolininko A. P. ir A. S.-M. (buvusi pavardė S.-P.) santuoką, jų turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas pasibaigė. Minėtoje santuokos nutraukimo byloje teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu patvirtino A. P. ir A. S.-M. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, pagal kurias visi A. P. kreditoriai yra jo asmeniniai kreditoriai. Teismas taip pat patvirtino sąlygą, kad santuokos metu pareiškėjai neįgijo jokio bendro turto. Pažymėtina, kad tiek išieškotoja, tiek išieškojimą vykdantis antstolis, buvo įtraukti suinteresuotais asmenimis A. P. ir A. S.-M. skyrybų byloje, kurioje jie nereiškė prieštaravimų dėl pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatavus, kad suinteresuotų asmenų A. P. ir A. S.-P. bendrosios nuosavybės nėra, negali būti tenkinamas pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta pareiškimas atmestinas.
20. Suinteresuotas asmuo A. S.-M. prašo priteisti iš antstolio Roberto Vasiliausko 198,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas – atsiliepimo į pareiškimą parengimą. Šį prašymą suinteresuotas asmuo grindžia tuo, kad antstolio padėjėja telefonu buvo informuota apie A. P. ir A. S.-M. skyrybų proceso pradžią.
21. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pareiškimai nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat priskirtini prie CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareiškimų dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso. Vadinasi, vadovaujantis bendrąja taisykle, bylose dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitų byloje dalyvaujančių asmenų nepriteistinos.
22. Kasacinis teismas, aiškindamas tokią proceso įstatyme suformuluotą taisyklę, yra išaiškinęs, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdydamas savo funkcijas antstolis yra nepriklausomas ir savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje ir įtvirtino minėtą specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. K-3-201-611/2019, 30–31 punktai).
23. Toje pačioje byloje kasacinis teismas suformulavo taisyklę, kad bylose dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareiškimų bylinėjimosi išlaidos iš antstolio priteisiamos tik nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. K-3-201-611/2019, 35 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju antstolio 2021 m. lapkričio 30 d. patvarkymo pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo surašymo metu civilinė byla pagal suinteresuotų asmenų A. P. ir A. S.-M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo Vilniaus miesto apylinkės teisme dar nebuvo iškelta, todėl negalima konstatuoti antstolio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, netinkamo CPK VI skyriaus normų vykdymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 667 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo atmesti.
Suinteresuoto asmens A. S.-M. prašymą priteisti iš suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vasiliausko 198,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.