- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- I-2870-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00714-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Ina Kirkutienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijaidėl
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjųInos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjui J. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijaidėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo(trečiasis suinteresuotas asmuo - Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-8), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2015-01-21 sprendimą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos” Nr. 1D-754(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) priteisti iš atsakovo - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1860,33 EUR (6423,36 Lt) už laikotarpį nuo 2010m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Skunde nurodė, kad VRM sprendimu jam buvo paskirta 871,22 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. LR Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas), kuriam įsigaliojus, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, jam buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2015-01-21 sprendimu Nr. 1D-754(11) pripažino, kad pensija mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, tačiau nurodė, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti susidariusią nepriemoką. Pareiškėjas nesutinka su pensijos mažinimu remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi. Mano, kad jam, kaip nedirbančiam valstybinės pensijos gavėjui, pensija sumažinta dideliu mastu, jo apskaičiuotai pensijai buvo pritaikytas mažinimo koeficientas 0,8. Atkreipė dėmesį, kad šis mažinimo koeficientas 2010-2011 metais buvo taikomas ne tik pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms, tačiau lygiais pagrindais ir visoms kitoms pensijoms. Neatsižvelgdamas į tai, kad 2012 metais ekonominė situacija šalyje stabilizavosi, Seimas, akivaizdžiai pažeisdamas konstitucinius teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principus, 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 pratęsė pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimą 2012-2013 metams. Seimas 2014-05-15 įstatymu nustatė kompensavimo tvarką senatvės ir netekto darbingumo pensijų gavėjams, kuriems pensijos sumažintos 2010-2011 metais, tačiau nenumatė senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo dirbusiems asmenims ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų gavėjams. Mano, kad dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos privalo būti kompensuotos. Skundą grindžia Konstitucinio Teismo jurisprudencija.
Pareiškėjo teigimu, terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo, t. y. nuo 2012-09-21. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad termino skundui paduoti nepraleido. Taip pat nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog sumažintos pensijos bus kompensuotos. Prašė atsižvelgti ir į tai, kad iš tarnybos VRM sistemoje atleistas dėl susirgimų, susijusių su tarnyba. Nuolat sutrinka sveikata, todėl dažnai gydosi, vartoja medikamentus.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė VRM atsiliepime (b. l. 48)nurodė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 str. nepripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl sprendimas ginčijamu laikotarpiu perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutrauktina. Kitoje dalyje skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2013 m. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas teisėtumo.
Šioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo pareiškėjui.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
LVAT naujausioje praktikoje yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015). Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas už 2010 m. sausio mėnesįsumažinta pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2015-01-29 (b. l. 28), t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl reikalavimo priteisti susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau kaip dviem metams nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21. Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo aiškiai nurodytas LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo LVAT 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas teismui buvo paduotas nepagrįstai ilgai delsiant. Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., LVAT 2012-04-27nutartisadministracinėje bylojeNr. TA858-36/2012). Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl praleisto termino atnaujinimo, pažymi, kad jie nėra objektyvūs ir nesudaro pagrindoatnaujinti terminą. Pareiškėjo pateikti įrodymai dėl jo sveikatos būklės neleidžia daryti išvados, kad jis neturėjo galimybės pats ar per atstovą kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo laiku. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie jam taikomą procesinį terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau. Skundo padavimas 2015-01-29, nenurodant jokių objektyvių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, teismo vertinimu, neatitinka aptartų reikalavimų, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl reikalavimų priteisti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį paduoti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą,jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Kadangi pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį,susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, buvo priimta praleidus nustatytus padavimo terminus ir teismas atmetė prašymą šį terminą atnaujinti, administracinės bylos dalis dėl aukščiau nurodyto reikalavimo nutrauktina.
Nustatytos faktinės aplinkybės bei aptarta LVAT praktika patvirtina, kad pareiškėjas skunde išdėstytų reikalavimų dalį priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VRM sekretoriaus išvados perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą Nr. 16459 pagrindunuo 2000-05-09pareiškėjuipaskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą(b. l. 32). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-08 pažymos Nr. 11DP(P)-116 matyti, kadpaskirtapareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo 871,22 Lt dydžio (b. l. 45). Pensija laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str.Po sumažinimo buvo išmokama 737,40 Ltdydžio pensija, t. y. kiekvieną mėnesį buvo neišmokama 133,82 Ltpensijos dalis. VRM 2014-12-14 gavo pareiškėjo 2014-12-09 prašymą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo ginčijamu laikotarpiu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (b. l. 35). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, VRM 2015-01-21 sprendime Nr. 1D-754(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimą,tačiau nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio susidariusios nepriemokos(b. l. 33-34).
Ginčui dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.
Nagrinėjamu atveju, remdamasis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą (K=0,8464), perskaičiavo pareiškėjo pensijos dydį ir valstybinę pensiją sumažino nuo 871,22 Lt iki 737,40 Lt (45-46 b. l.).
Šiam ginčui aktualiame Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.
VRM, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Nagrinėjamu atveju Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui perskaičiuota pensija, Konstitucinio Teismo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.
Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui 2015-05-14 nutarime konstatavus, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjui 2012–2013 m. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo sumažinta pagrįstai, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti sumažintos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 bei panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-21 sprendimą Nr. 1D-754(11), kuriuo, be kita ko, atsisakyta išmokėti pareiškėjui 2012–2013 m. susidariusią pensijos nepriemoką, atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio7 punktu,127 ir 129 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškėjo J. B. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti atmesti.
Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.