- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-30
- Bylos Nr.
- 1S-12/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Advokatai
- Zbignevas Jankovskis
Byla Nr.1S-12/2009 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. sausio 30 d.
Vilnius
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. R. gynėjo advokato Zbignevo Jankovskio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutarties, kuria A. R. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje:
jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su Mariumi ir M. G. bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibraunant į patalpą, pavartojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį pavartoti, panaudojus peilį, šaunamuosius ginklus pagrobė svetimą turtą; veikdamas organizuota grupe su M. ir M. G. bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pavartodamas smurtą ir sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei bei sveikatai, laikydamas nukentėjusį asmenį ilgiau nei 48 valandas, neteisėtai atėmė žmogui laisvę; veikdamas organizuota grupe su M. ir M. G. bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir bendrininkų naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, prievartaudamas turtą pavartojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, o būtent:
2008 m. kovo 16 d., apie 20 val., veikdamas organizuota grupe su M. ir M. G. bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, būdamas kaukėtas bei ginkluotas šaunamuoju ginklu, įsiveržė į Ž. B. priklausančią sodo pirtį, esančią Marijampolės sav., Sasnavos sen., Puskelnių k., sodų bendrijoje „Jovaras“, kur grasindamas susidorojimu surišo pirtyje esančius asmenis, po to užvaldė sodo pirties patalpoje buvusių S. K. , A. B. ir kitų asmenų turtą – pinigus bei mobiliojo ryšio telefonų aparatus su SIM kortelėmis. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, su kitais asmenimis iš pirties pastato išsigabeno Ž. B. ir taip atėmė pastarajam laisvę, po to, neteisėtai atėmęs Ž. B. laisvę, per jo pažįstamus iš Ž. B. artimųjų prievartavo didelės vertės turtą – 3 milijonus 200 tūkstančių eurų. Prievartaudami turtą, prieš nukentėjusįjį vartojo psichinį ir fizinį smurtą, keitė nukentėjusiojo laikymo vietas, kol 2008 m. balandžio 7 d., apie 13-14 val., Ž. B. pavyko pabėgti nuo sodo namelyje, esančiame sodų bendrijoje „Vanaginė“ Kauno raj., Užliedžių sen., Sausinės k., Slyvų g. 336 sklype, jį saugojusių nusikalstamos veikos bendrininkų.
2008 m. balandžio 8 d. A. R. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka. 2008 m. balandžio 9 d. Vilniaus m. 2-jo apylinkės teismo nutartimi A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėlesnėmis nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartimi suėmimo terminas A. R. pratęstas trims mėnesiams. Teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. R. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Suėmimo paskyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai neišnykę. A. R. įtariamas padaręs vieną apysunkį ir du sunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, be to, jis įtariamas padaręs savanaudiškus tyčinius nusikaltimus veikdamas organizuota grupe, turi ryšių užsienyje, būdamas laisvėje gali bandyti paveikti liudytojus, paslėpti ar suklastoti daiktus ir dokumentus. Šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje A. R. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šalies argumentai
Įtariamojo gynėjas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismo nutartis priimta, neatsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes ir nesant pakankamam teisiniam pagrindui bei sąlygoms tęsti suėmimo terminą, todėl pažeidžiamos įtariamojo A. R. teisės.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra realių duomenų, jog įtariamasis bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teismas neatsižvelgė, kad įtariamasis turi darbą, šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, augina du mažamečius vaikus ir juos išlaiko, jo žmona yra bedarbė. Dėl to, izoliavus įtariamąjį nuo visuomenės, šeima neturi pragyvenimo šaltinio. Be to, teismas neatsižvelgė, jog įtariamasis neteistas, teigiamai charakterizuojamas, yra Lietuvos praktinio šaudymo asociacijos narys, daug metų atstovavęs Lietuvai, todėl nebėgs ir nesislėps; nors jis vykdavo į užsienį, tačiau visada sugrįždavo. Teismo nutartyje nurodyti suėmimo pratęsimo motyvai yra išgalvoti ir nepagrįsti bylos duomenimis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Prie šių aplinkybių negali būti priskiriama ir tai, kad kiti asmenys nenustatyti.
Suėmimo termino pratęsimas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktu, grindžiamas tik spėlionėmis. Įtariamasis negali atsakyti už tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras nenustatė visų bylos aplinkybių, nesulaikė kitų įtariamųjų, neapklausė liudytojų ar nesurinko kitų duomenų. Tyrimui tęsiantis, trukdymo rizika mažėja, o ikiteisminis tyrimas pradėtas prieš 10 mėnesių, jį atlieka trijų prokurorų ir kelių policijos tyrėjų bei operatyvininkų grupė, taigi reali trukdymo rizika ikiteisminio tyrimo sėkmei yra minimali ir įtariamasis negali trukdyti tyrimui.
Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kt., tačiau įtariamasis A. R. anksčiau neteistas, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tokiu būdu gautų lėšų naudojimą.
Kitiems įtariamiesiems už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą parinktos žymiai švelnesnės kardomosios priemonės. Įtariamajam paskirtas ir ilgai trunkantis suėmimas neatitinka BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, juo siekiama palaužti psichologiškai, įbauginti įtariamąjį, paveikti, jog bet kokia kaina išgautų tyrimui reikšmingus parodymus.
Teismo posėdyje įtariamojo A. R. gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo A. R. gynėjo skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, 2009 m. sausio 8 d. nutartimi įtariamajam A. R. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, nepažeidė BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų įtariamųjų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje bei atpažinimo protokolų duomenys, specialistų išvados, apžiūrų metu nustatyti duomenys, baudžiamojoje byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patalpų apžiūros metu nustatytos aplinkybės bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama, esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas A. R. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 2 punkte (trukdys procesui).
R. įtariamas padaręs vieną apysunkį ir du sunkius nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog tokias faktines aplinkybes, kaip įtariamojo šeiminiai ryšiai, jo asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – praeityje neteistas, nors gana daug kartų baustas administracine tvarka, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaiko šeimą, du mažamečius vaikus – apygardos teismas įvertino. Tačiau, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, galimą įtariamojo vaidmenį jas darant ir realiai gresiančią sankciją, nurodytų aplinkybių nepakanka, kad būtų galima prognozuoti, jog įtariamasis nebėgs, nesislėps nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo.
Taigi nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės dydį įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, pagrįstai padarė išvadą, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta, turimas darbas ir kitos nurodytos aplinkybės nėra pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.
Aptariamas ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir gana sudėtingas, dar nebaigtas, dėl objektyvių priežasčių iki šiol nėra nustatyti visi organizuota grupe dalyvavę asmenys, nusikalstamos veikos bendrininkai. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, galimą įtariamojo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, į tai, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje dar neatlikti visi būtini veiksmai (nesulaikyti, neapklausti visi galimi įtariamieji, neatliktos visos specialistų užduotys), pagrįstai padarė išvadą, jog įtariamasis būdamas laisvėje pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, suderinti tarpusavyje parodymus, sunaikinti ar paslėpti reikalingus dokumentus arba daiktus. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamasis A. R. turi ryšių užsienyje. Taigi nurodytų aplinkybių kontekste teismas pagrįstai konstatavo, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Įtariamojo gynėjas skundą grindžia ir tokia aplinkybe, kad asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas, kitų asmenų nenustatymas negali būti aplinkybės, trukdančios procesui.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas įtariamojo neprisipažinimo ir pan. nevertino kaip aplinkybės, reikšmingos suėmimui pratęsti. Vien pagal gynėjo skunde nurodytas aplinkybes teismas nepadarė išvados, kad įtariamasis trukdys tyrimui. Tik įvertinęs aplinkybių visumą (veikų padarymą organizuota grupe, įtariamojo vaidmenį, būtinybę atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus) teismas konstatavo, jog įtariamasis gali trukdyti procesui.
Gynėjo skundo argumentai dėl BPK 122 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo nenagrinėjami, nes įtariamajam A. R. nepaskirtas suėmimas, remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Įtariamojo gynėjas skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, tačiau nurodyti skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Kardomoji priemonė gali būti paskirta tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam tokia priemonė taikoma, padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kardomąją priemonę pratęsęs teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nustatė, jog pakanka duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas A. R. įtarti padarius nusikalstamas veikas, ir yra didesnė tikimybė, kad jis dalyvavo jas padarant.
Atkreipiamas dėmesys, jog, aukštesniajame teisme nagrinėjant apygardos teismo nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesvarstomas, nevertinamos jo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, todėl, ar A. R. kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą.
BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgiau nei šešiems mėnesiams, be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas nebaigtas dėl didelės ikiteisminio tyrimo veiksmų apimties. Pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas organizuota grupe įteikti 8 asmenims, byloje į vieną sujungti 6 ikiteisminiai tyrimai dėl 20 nusikalstamų veikų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir A. R. suėmimo laikotarpiu buvo paskirtos daug laiko pareikalavusios užduotys specialistams, apklausti liudytojai, kiti įtariamieji, atlikti kiti ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai. Po paskutinio kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo įtariamajam A. R. buvo sulaikyti dar du asmenys, kuriems pareikšti įtarimai organizuota grupe dalyvavus padarant minėtus nusikaltimus, atlikti šių asmenų atpažinimai, papildomai apklausti įtariamieji D. S. ir A. R. , kuris iš dalies pakeitė savo parodymus ir nurodė tokias aplinkybes, kurias ankstesnių apklausų metu neigė, papildomai paskirtos užduotys specialistams.
Dėl šių aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi A. R. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams.
Atkreipiamas dėmesys, kad aptariama BPK norma numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. A. R. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog yra būtinos suėmimo terminui pratęsti sąlygos, nes už nusikaltimus, kuriuos padaręs įtariamas A. R. , numatyta griežtesnė, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Ta aplinkybė, kad ne visiems nusikalstamų veikų padarymu įtariamiems asmenims šiame ikiteisminiame tyrime taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės A. R. , nes kiekvienam įtariamam ar kaltinamam asmeniui kardomoji priemonė parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Esant nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai.
Skundo motyvai, jog pratęsiant suėmimą A. R. siekiama ne BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, bet jį palaužti, įbauginti ir pan., siekiant išgauti parodymus, atmetami kaip deklaratyvūs, nes neturi realaus pagrindo. Šiuo metu jis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, o jo ankstesnes laikymo sąlygas ištyrė kompetentingos institucijos ir dėl jų pasisakė.
Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo A. R. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.