Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Arturas Bložė, A. Č., G. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius 2017 m. birželio 27 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas nustatyti, kad A. Č. sutuoktinės G. Č. gaunamos pajamos nuo 2017-06-01 yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir A. Č. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. Č. gaunamų pajamų. Prašyme nurodyta, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2016-03-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 7NS-2251 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. Č. valstybės naudai. Pareiškėjas gavo antstolės 2017 m. birželio 15 d. patvarkymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, kuriuo antstolis informavo pareiškėją, jog skolininko sutuoktinė G. Č. gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini). Antstolis 2017-06-15 patvarkymu Nr. S-17-41-24758 areštavo G. Č. pajamas, gaunamas iš (duomenys neskelbtini), bei pasiūlė per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 88 str. pakeistas CPK 667 straipsnis. Įstatymo 95 str. 1 d. nurodo, kad šis įstatymas, išskyrus 79, 80 straipsnius ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas teisme priimtas 2017-06-29, jis nagrinėtinas pagal 2003-01-01 667 straipsnio redakciją.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0041/16/02685 pagal 2016-03-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 7NS-2251 dėl 952,76 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. Č. valstybės naudai.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkas A. Č. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Suinteresuoti asmenys A. Č. ir G. Č. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė valstybei yra jo asmeninės. Todėl skola išieškotojai turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Remiantis 2017-06-15 SODROS duomenimis, skolininko sutuoktinė G. Č. gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini). Antstolis 2017 birželio 15 d. patvarkymu Nr. S-17-41-24758 vykdomojoje byloje Nr. 0041/16/02685 areštavo G. Č. gaunamas pajamas iš (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo patvarkymo gavimo dienos dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pareiškėjas, nepraleidęs antstolio nustatyto termino, 2017-06-26 prašymu prašo nustatyti, jog skolininko A. Č. sutuoktinės G. Č. gaunamos pajamos iš (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir skolininkui A. Č. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine G. Č. nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų. Tokia išieškotojo pozicija atitinka CK 3.87 str. 1 d. nuostatas, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat atitinka CK 3.117 str. 1 d. nustatytą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. Č. gaunamos pajamos iš (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. Č. ir A. Č. nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 667 str.).

Suinteresuotam asmeniui išaiškintina, kad pradėjus dirbti ir gauti pastovias pajamas, teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkei apie tai informuoti antstolę ir geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 667 str., teismas

nutaria:

tenkinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus, juridinio asmens kodas 190895432, prašymą.

Nustatyti, kad skolininkui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinės G. Č. gaunamų pajamų iš (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.