Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deonista“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar ją išdėstyti yra priimamas, kai nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Pareiškėjos manymu, VMI sprendimas nedelsiant išieškoti visą mokesčių nepriemokų sumą yra neprotingas ir neteisingas, kadangi jos, kaip mokesčių mokėtojos, finansinė būklė taptų kritine bei ji nebeturėtų galimybių toliau vykdyti ekonominę veiklą.

Pareiškėja paskutinius keletą metų patyrė finansinių sunkumų, kadangi vienas iš užsakovų nesumokėjo 42 536 Eur už atliktus darbus, dėl to negalėjo tinkamai subalansuoti finansinių srautų.

Nesumokėtų mokesčių išieškojimas VMI naudai šiuo metu yra vykdomas priverstine tvarka: pardavus dalį įkeisto turto, 2015 metais VMI jau buvo pervesta 14 272,02 Eur, dar dalį skolos padengus iš savo lėšų, pareiškėjos įsiskolinimas sumažėjo nuo 42 949,20 Eur iki 20 834,24 Eur, t. y. buvo padengta daugiau nei pusė įsiskolinimo. Pareiškėja, VMI iniciatyva areštavus jos sąskaitas, neturi galimybės vykdyti normalią ūkinę veiklą ir kartu sumokėti priskaičiuotus mokesčius.

Pareiškėja ir VMI buvo pasirašiusios mokestinės paskolos sutartis vieniems metams, tačiau jas VMI nutraukė, nes pareiškėja jų nevykdė, tačiau pareiškėja pažymi, kad VMI nustatytas 1 metų terminas buvo per trumpas ir ji neturėjo galimybių laikytis nustatyto grafiko, nes jos veikla sezoniška. Mokestinės paskolos nutraukimas – VMI teisė, bet ne pareiga. Esant pirmam mokestinės paskolos pažeidimui turėtų būti taikomos švelnesnės poveikio priemonės, kurios suteiktų ūkio subjektui galimybę ištaisyti pažeidimą bei ateityje tinkamai vykdyti sutartį.

Pareiškėjos finansinė padėtis šiuo metu yra labai sudėtinga, ji neturi pakankamai apyvartinių lėšų normaliai ūkinei veiklai vykdyti, jai būtina laikinai išdėstyti savo piniginių įsipareigojimų vykdymą mažiausiai per 18 mėnesių. Tik tada ji turės galimybę toliau sėkmingai tęsti veiklą bei įvykdyti skolinius įsipareigojimus.

MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad, nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį.

Pareiškėjai nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl ji privalo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pareiškėja atsiskaitymo eiliškumo nesilaikė ir taip pažeidė jos teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl VMI 2016 m. gegužės 6 d. priimto sprendimo Nr. (23.24-08)-327-2762, kuriuo atsisakyta išdėstyti pareiškėjos turimą mokestinę nepriemoką.

Ginčo santykius MAĮ ir 1998 m. lapkričio 17 d. finansų ministro įsakymu Nr. 268 patvirtintos Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinės teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės (toliau – Taisyklės).

MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Taisyklių 47 punktas nustato, kad sprendimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį priima mokesčių administratorius. Jis gali priimti sprendimą nutraukti su mokėtoju sudarytą mokestinės paskolos sutartį, jeigu mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad VMI ir pareiškėja buvo sudariusios keturias mokestinės paskolos sutartis: 2011 m. kovo 30 d. Nr. (14.5)-163-78, 2012 m. kovo 27 d. Nr. (23.24-08)-327-1593 ir Nr. (23.24-08)-327-1595, 2013 m. balandžio 24 d. Nr. (23.24-08)-327-2954 (b. l. 73–75, 80–85, 90–93), kuriomis pareiškėjai buvo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimai.

2011 m. gruodžio 22 d. VMI sprendimu Nr. (23.24-08)-327-6075 buvo nutraukta 2011 m. kovo 30 d. mokestinė paskolos sutartis Nr. (14.5)-163-78 (b. l. 76), 2013 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-694 nutraukta 2012 m. kovo 27 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-1593 (b. l. 86), 2013 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-695 nutraukta 2012 m. kovo 27 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-1595 (b. l. 87), o 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-327-3281 nutraukta 2013 m. balandžio 24 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-2954 (b. l. 94). Visų mokestinių paskolų nutraukimo priežastis buvo netinkamas pareiškėjos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Pareiškėja, prašydama sudaryti mokestinės paskolos sutartis (buvo sudarytos keturios) ir jų nevykdydama, elgėsi nesąžiningai.

2016 m. balandžio 14 d. pareiškėja kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti 20 276,71 Lt Eur mokestinę nepriemoką per laikotarpį iki 2017 m. spalio 31 d. VMI 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-2762 tai padaryti atsisakė (b. l. 7–8).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčių administratorius, visų pirma, turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti. Tai mokesčių administratoriaus diskrecijos teisė, suteikta įstatymų leidėjo, kuria jis turi naudotis sąžiningai bei protingai, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-240/2013).

Pareiškėjos teiginys, kad neturi apyvartinių lėšų ir tik išdėsčius piniginių įsipareigojimų vykdymą galės sėkmingai tęsti savo veiklą, atmestinas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nurodymas (kad įmonei pritrūks apyvartinių lėšų veiklai plėsti) neatitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatytų mokestinės nepriemokos išdėstymo pagrindų, nes tokie finansiniai nepatogumai negali būti vertinami kaip kritinė finansinė būklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-613/2007).

Švenčionių rajono apylinkės teisme tarp UAB „Deonista“ direktoriaus D. S. ir VMI buvo kilęs ginčas dėl CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo.

Pagal minėto straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti tokia tvarka: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Ginčą nagrinėjęs teismas nustatė, kad UAB „Deonista“ direktorius D. S., turėdamas įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, mokėjo darbo užmokestį: 2016 m. kovo 1 d. bendrovės darbuotojams A. M., V. V., A. T. (A. T.) išmokėta 226,61 Eur, 2016 m. sausio 29 d. UAB „Negrita“ – 500 Eur, 2016 m. sausio 21 d. ir 2016 m. kovo 7 d. – po 130 Eur UAB „Zarembos įmonė“.

Teismas 2016 m. spalio 12 d. nutarimu nutarė, kad D. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir nubaudė jį įspėjimu (b. l. 116–117).

Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas buvo nustatytas VMI 2016 m. balandžio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)FR1042-3323 (b. l. 67–70).

Atsakovė, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pasinaudojo jai suteikta teise atsisakyti išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimus.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendžia pareiškėjos skundą dėl VMI 2016 m. gegužės 6 d. priimto sprendimo Nr. (23.24-08)-327-2762 atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas pažymi, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deonista“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.