Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. (M. R.) gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atmestas M. R. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. RV-25-100 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam M. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-317-634/2010, M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. R. paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-140-487/2020, nuteistojo M. R. gynėjo advokato K. A. apeliacinis skundas atmestas.

3. Bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. vasario 2 d., bausmės pabaiga – 2029 m. vasario 2 d., pusę paskirtos bausmės atliko – 2024 m. vasario 2 d., neatliktos bausmės dalis 2025 m. sausio 8 d. – 4 metai 25 dienos.

4. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2025 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. RV-25-100 nutarė netaikyti nuteistajam M. R. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nuteistajam rekomenduota vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi atmestas nuteistojo M. R. skundas dėl Komisijos Nutarimo. Apylinkės teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs Komisijos Nutarimo turinį ir išanalizavęs pateiktą nuteistojo M. R. asmens bylą, padarė išvadą, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytas pagrįstai. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad nors M. R. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, tačiau dėl nuteistojo lietuvių kalbos nežinojimo, nėra duomenų apie pastarojo pabaigtus intervencines/psicho korekcines programas, be to, nėra padaryta akivaizdi pažanga savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo valdymo procesuose, kuriuose aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje, ką pagrįstai pripažino ir Komisija nuteistojo skundžiamame Nutarime. Apylinkės teismo vertinimu, nuteistasis dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės. M. R. atlikdamas bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime ir turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, taip pat turi visas sąlygas teismui įrodyti, kad gali daryti elgesio korekcijas, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Skundu nuteistojo M. R. gynėja advokatė Julija Asovskaja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą M. R. atžvilgiu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad nors M. R. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, tačiau nėra padaryta akivaizdi pažanga savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo valdymo procesuose. Vis dėlto, tokia teismo išvada prieštarauja byloje esančiai informacijai apie nuteistąjį. Atitinkamai su nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatais M. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja ir jeigu 2022 m. atlikto įvertinimo rizika buvo vidutinė, tai 2023 – 2024 m. tokia rizika yra nustatyta kaip žema. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo pastangos yra nuoseklios, pastovios, trunkančios ilgą laiką. Nuteistasis nuo 2021 m. dirba, savo laisvu nuo darbo laiku neatlygintiniai atlieka savanoriškus darbus cerkvėje, o kitu laisvu laiku sportuoja, laikosi įstaigoje nustatys tvarkos, režimo, dienotvarkės ir vidaus taisyklių reikalavimų. Be kita ko, nuteistasis įsitraukia į jam rekomenduojamų socialinės reabilitacijos priemonių vykdymą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse.

6.2. Be kita ko, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nesugebėjimas atsiribuoti nuo rizikingų situacijų, o tai pat lietuvių kalbos nežinojimas, sudarantis nuteistajam sunkumų efektyviai dalyvauti psicho korekcijos resocializacijos programose, leidžia teigti, jog nuteistasis dar nėra pakankami paruoštas atlikti bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Nesutinkama su tokia teismo išvada, kadangi M. R. niekada nevengė dalyvauti psicho korekcijos resocializacijos programose. Atlikdamas bausmę Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose yra susiduriama su problema, kad įstaigoje nėra psichologo kalbančio rusiškai. Kadangi egzistuoja tokia problema, administracija pavedė resocializacijos skyriaus specialistui, mokančiam rusų kalbą, vesti su nuteistuoju pokalbius apie jo psichologinę būseną jam suprantama gimtąja kalba. Atitinkamai su nuteistuoju buvo pravesti pokalbiai apie nusikaltimo padarymą bei pasekmes. Nuolatos vedami pokalbiai apie motyvacijos didinimą, taisyklių laikymąsi, socialinę adaptaciją ir gyvenimo laisvėje iššūkius. Be to, nuolat aptariamas individualus resocializacijos tikslų įgyvendinimas. Taigi, M. R. net susidurdamas su sunkumais dėl lietuvių kalbos nemokėjimo, sugeba nuosekliai laikytis įpareigojimų ir kiekvieną dieną savo darbais, elgesiu rodyti pasikeitusį mąstymą ir požiūrį į įstatymus, visuomenės interesus ir saugumą. Šioje dalyje pabrėžtina kad teismas nėra nustatęs, jog iki nusikalstamų veikų padarymo M. R. gyvenimo būdas būtų asocialus. Nuteistasis dirbo, turi du nepilnamečius vaikus, kuriais rūpindavosi. Taigi, įvertinusi byloje esančius duomenis, nesutinkama su apylinkės teismo vertinimu, kad M. R. psicho korekcijos resocializacija nėra pakankamai efektyvi ir nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistajam gali būti taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos.

6.3. Taip pat nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad iš byloje surinktų duomenų galima spręsti, jog laisvalaikio praleidimo būdai ir pažįstamieji, draugai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti. Vis dėlto, tokia teismo išvada prieštarauja paminėtiems skundžiamos nutartiems duomenims, kad nuteistasis laisvalaikį leisdavo su savo artimaisiais. Pažymėtina, jog nuteistojo vertinimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad nuteistasis aktualiu metu įsitrauktų į rizikingas situacijas ar kriminalinį elgesį skatinančių ryšių palaikymą įkalinimo įstaigoje. OASys vertinimo metu nustatyta, kad asmuo geba išskirti problemines sritis bei planuoti tokių problemų sprendimo būdus, kas leidžia teigti, kad M. R. efektyviai taisosi, analizuoja savo klaidas ir ieško įstatymo leistinų būdų spręsti gyvenimiškus klausimus. Pabrėžtina, kad asmuo pilnai suvokia įvykdyto nusikaltimo sunkumą, jo pasekmes bei dėl to nuoširdžiai gailisi, ką pažymėjo ir Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2025 m. sausio 10 d. nutarime Nr. RV-25-100.

7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. R. gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundas atmetamas

8. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis ir jo gynėja advokatė nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas M. R. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BPK 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

10. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis pusę paskirtos bausmės atliko – 2024 m. vasario 2 d., o neatliktos bausmės dalis 2025 m. sausio 8 d. – 4 metai 25 dienos. Tai rodo, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ar pažanga ją mažinant.

11. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvyklos darbininko pareigose, nuo 2022 m. gruodžio 29 d. dirba medienos ir baldų gamybos ceche, baldų surinkėju, vienetininku, o dabartiniu metu Vilniaus kalėjime dirba pagalbiniu darbininku. Be to, kaip nurodyta Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis nesusiduria su išskirtiniais finansiniais sunkumais. Bausmės atlikimo metu, M. R. dalyvavo dvejose pozityvaus užimtumo veiklose: 2023 m. rugpjūčio 27 d. – žodžio liturgija (2 val.) ir 2023 m. gruodžio 8 d. – stačiatikių maldos grupė (2 val.). Taip pat nuteistasis savanoriškai lankosi pas psichologą nuo 2023 m. sausio 4 d. dėl savo psichoemocinės gerovės, dėl vidinės ramybės bei asmeninių problemų, baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“. Jis 6 kartus skatintas: 2024 m. rugpjūčio 27 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje; 2021 m. gruodžio 23 d., 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. birželio 20 d. už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą valstybės įmonėje; 2022 m. gruodžio 28 d., 2023 m. spalio 18 d. už gerą elgesį, sąžiningą darbą. Be to, 2020 m. birželio 3 d. nuteistajam atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2022 m. kovo 10 d. atlikus pakartotinį OASys vertinimą, nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2023 m. rugpjūčio 4 d. – nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, o 2024 m. kovo 6 d. – nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. Taigi, įvertinus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formuotų dokumentų analizę, galima pagrįstai teigti, jog M. R. aktyviai bei kompleksiškai vykdė (-o) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, orientuotas į kriminogeninių poreikių valdymą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju stebimos teigiamos tam tikros teigiamos nuteistojo elgesio tendencijos, kita vertus, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors M. R. su nusikalstamumu susiję poreikiai yra valdomi tikslinių socialinės reabilitacijos bei intervencinių priemonių pagalba ir kaip skunde nurodo nuteistojo gynėja, M. R. pastangos yra nuoseklios, pastovios, trunkančios ilgą laiką, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudaro atsvaros išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Vertinant nuteistojo pažangą mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina atsižvelgti į visas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes. Aukštesniajam teismui pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga patvirtina, kad M. R. ne tik 6 kartus yra skatintas, tačiau jis laisvės atėmimo bausmės metu nustatytą tvarką pažeidė net 3 kartus: 2020 m. birželio 9 d. už tai, kad sulaikytas svetimame būryje, jam buvo skirta nuobauda – uždraudimas vieną mėnesį apsipirkti pataiso įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 2020 m. rugpjūčio 13 d. už tai, kad nesilaikė įstaigos nustatytos tvarkos, jam paskirta nuobauda – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; 2023 m. gruodžio 21 d. už tai, kad nesilaikė įstaigos nustatytos tvarkos, jam nuobauda nepaskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Pažymėtina, kad nuteistasis 2021 m. balandžio 28 d. buvo nubaustas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, nustatytas pažeidimas – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, nuobauda panaikinta – 2021 m. rugpjūčio 27 d. Šiame bylos nagrinėjimo etape nėra užfiksuota pažeidimų dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo atliekant laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors nuteistasis šešis kartus buvo skatintas ir skunde nurodyta, jog yra padaręs akivaizdžią pažangą, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis baustas tris kartus, viena nuobauda panaikinta. Taigi, iš aptartos M. R. paskatinimų ir nuobaudų dinamikos matyti, kad nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas ne tik laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžioje, tačiau ir atlikęs nemažą laisvės atėmimo bausmės dalį – paskutinė drausminė nuobauda jam skirta 2023 m. gruodžio 21 d. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog M. R. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visuomet nepriekaištingas, juo labiau net ir pastaruosius pusantrų metų jis nėra toks, koks turėtų būti. Be to, paskutinį paskatinimą nuteistasis gavo 2023 m. spalio 18 d., t. y. prieš 2023 m. gruodžio 21 d. nuobaudos gavimą. Pažymėtina ir tai, kad dar 2022 m. kovo 10 d. atlikus pakartotinį OASys vertinimą, nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, o tik 2023 m. rugpjūčio 4 d. – nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Apibendrinus šias aplinkybes matyti, kad nuteistojo teigiamas elgesio pokytis stebimas kiek daugiau nei dvejus metus, o tai vertinant nuteistojo atliktos bausmės laiko kontekste, dar nėra pakankamas laiko tarpas daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis savo elgesį pozityvia linkme pakeitė maksimaliai. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog būtina vertinti aplinkybių visumą, kurios charakterizuoja M. R. asmenybę, o ne tik aplinkybes, kurios yra palankios nuteistajam.

13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes. M. R. Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. 2024 m. kovo 18 d. Pravieniškių 2-ame kalėjime rengtoje socialinėje tyrimo išvadoje nurodoma, kad M. R. anksčiau buvo teistas Rusijos Federacijoje už sukčiavimą, tačiau oficialių duomenų apie tai nėra. M. R. yra Rusijos Federacijos pilietis, todėl informacijos apie jo ankstesnes nusikalstamas veikas negauta. Taip pat nėra žinoma apie galimų teismo įsipareigojimų ar probacijos sąlygų pažeidimo atvejus. Šiuo metu M. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, padarymą, o būtent: nuteistasis veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų šiomis aplinkybėmis: laikotarpyje iki 2019 m. vasario 1 d. iš anksto susitaręs su nenustatytais bendrininkais iš Nyderlandų Karalystės į Rusijos Federaciją nugabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų bei susitaręs dėl narkotinių medžiagų perdavimo jam vietos ir laiko, vykdydamas susitarimą su nenustatytais bendrininkais, iš anksto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui parinktu automobiliu „VW Passat CC“, su specialiai jame įrengtomis slėptuvėmis, nenustatytų bendrininkų koordinuojamas ir kontroliuojamas, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2019 m. sausio 31 d. nuvyko į tiksliau nenustatytą sutartą vietą Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste, su bendrininkais suderintomis aplinkybėmis ir veiksmais pasirūpino, kad į automobilio slėptuves būtų pakrautos narkotinės medžiagos – 67174,152 gramai (67 kg 174,152 g) kanapių dervos (toliau – ir narkotinės medžiagos), kuomet tokiu būdu narkotines medžiagas iš bendrininkų perėmė tolesniam gabenimui ir įgijo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytų bendrininkų koordinuojamas ir kontroliuojamas, automobilyje laikė ir juo gabeno šias narkotines medžiagas per Europos Sąjungos teritoriją, 2019 m. vasario 1 d., apie 21.13 val. įvežė jas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir toliau gabeno apie 800 m Lietuvos Respublikos teritorijoje, <...> jos savivaldybėje, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų. Be to, nuteistasis tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytais asmenimis, neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei bei jos išvengdamas, iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos <...> pasienio rinktinės <...> užkardą, esančią <...> savivaldybėje, 2019 m. vasario 1 d., apie 21.13 val., automobiliu „VW Passat CC“, specialiai jame įrengtose slėptuvėse gabeno narkotines medžiagas – 67174,152 gramus (67 kg 174,152 g) kanapių dervos. Pažymėtina, kad M. R. nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Be to, narkotinės medžiagos buvo gabenamos iš Nyderlandų Karalystės, įvežtos į Lenkijos Respubliką, o po to į Lietuvos Respublikos teritoriją. M. R. su bendrininkais suderintomis aplinkybėmis ir veiksmais pasirūpino, kad į automobilio slėptuves būtų pakrautos narkotinės medžiagos. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu šiuo metu jo atžvilgiu. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

14. Be kitų aplinkybių, aukštesnysis teismas vertina ir aplinkybę, jog socialinio tyrimo išvadoje aptariant nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų sritį, pripažinta, kad nors nuteistojo gyvenimo stilius iki laisvės atėmimo išskirtinai asocialumu nepasižymėjo, tačiau neatsakingas požiūris į galiojančią tvarką, negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, netinkamas draugų pasirinkimas, gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija nustatyta, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus galima vertinti tik jo buvimo Lietuvos Respublikoje, nuo 2019 m. iki dabar laikotarpiu, nes nėra gautą jokių oficialių dokumentų apie jo galimus teistumus Rusijos Federacijoje ar kitose valstybėse. Pats nuteistasis pokalbio metu paminėjo, kad laisvalaikiu jis mėgdavo laiką leisti su artimaisiais, visuomet daug dirbdavo. Apie dabartinio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes paminėjo, kad buvo prasta finansinė padėtis, jam reikėjo grąžinti skolą, tačiau neturėjo iš ko. Gavus rizikingą pasiūlymą sutiko tai atlikti, nes būtų gavęs gerą atlygį, be to, jis bijojo, kad negrąžinus skolos nukentės jo artimieji. Taigi, nors skunde teigiama, kad nuteistasis laisvalaikį leisdavo su savo artimaisiais, todėl apylinkės teismo išvada, kad M. R. laisvalaikio praleidimo būdai ir pažįstamieji, draugai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti yra nepagrįsti, vis dėlto, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Pažymėtina, kad pats nuteistasis nurodė, kad gavo pasiūlymą dėl nusikalstamos veikos padarymo, nes reikėjo grąžinti skolą, neturėjo iš ko, todėl gavus rizikingą pasiūlymą sutiko. Aptartos aplinkybės rodo, kad M. R. turėjo finansinių sunkumų ir jis bendravo ne tik su artimaisiais, bet ir su asmenimis, kurie turėjo įtakos poreikiui nusikalsti, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, M. R. bendravimas su bloga kompanija bei savo planų siekimas jam yra probleminės sritys. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą, efektyvesnis savo laisvalaikio praleidimas bei organizuotumas turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo gyvenimo būdo teigiamiems pokyčiams.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra išskiriamų dinaminių pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti rizikos veiksnių – neturi profesinės kvalifikacijos; savo elgesio pasekmių suvokimo stoka; stokoja tinkamų probleminių sprendimo įgūdžių. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjos advokatės skunde, žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadoje nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad M. R. geba identifikuoti kai kurias turimas problemas, ieškoti jų sprendimo būdų, tačiau jo priimami sprendimai ne visuomet būna teisingi. Nuteistajam trūksta savo veiksmų pasekmių įvertinimo supratimo, stebimas orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą. 2024 m. gruodžio 5 d. vertinimu metu nuteistasis patvirtino savo gyvenamąją vietą po paleidimo bei įsidarbinimo galimybes, vis dėlto, siekiant valdyti savo nusikalstamo elgesio rizika siejamus poreikius, rekomenduojamos intervencinės priemonės orientuotos į savęs pažinimą, platesnį problemų atpažinimą bei jų sprendimo įgūdžių lavinimą, formavimą, pasekmių sau bei kitiems analizę. Iš aukštesniajam teismui pateiktos asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu M. R. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti. Vis dėlto, nors nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau nėra jokios informacijos apie jo pabaigtas intervencines/prichokorekcines programas, nėra žinoma apie jo dalyvavimą resocializacijos programose. Išlieka probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio sritimis. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu dar yra kriminogeninių veiksnių, kurie reikalauja tolesnio nuteistojo dalyvavimo resocializacijos priemonėse, kad būtų sėkmingai valdomi. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant nuteistojo gynėjos advokatės skunde akcentuojamų jo dedamų pastangų, keičiant savo elgesį teigiama linkme, M. R. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

16. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis M. R. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas M. R. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. R. gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. R. (M. R.) gynėjos advokatės Julijos Asovskajos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.