- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 2-1306/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00164-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- Savivaldybės biudžetinės įstaigos Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“, uždarosios akcinės bendrovės „Ekvada“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Savivaldybės biudžetinės įstaigos Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-808-154/2014 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Ekvada“ ieškinius atsakovui dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikino ir vykdomo viešojo pirkimo procedūrų supaprastintame atvirame konkurse, pripažinimo neteisėtomis, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, jog atsakovas paskelbė supaprastintą ribotą konkursą „Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pastato V. Burbos g. 9, Mažeikiuose, atnaujinimo (modernizavimo) darbai“ (toliau vadinamas konkursu). Ieškovas pateikė paraišką jame dalyvauti, tačiau ji perkančiosios organizacijos 2014 m. kovo 21 d. posėdžio nutarimu buvo atmesta, nurodžius, jog tiekėjas per protingą terminą nepatikslino netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Savivaldybės biudžetinės įstaigos Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos 2014 m. kovo 24 d. sprendimą, kuriuo atmesta UAB „Irdaiva“ paraiška, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklą nesudaryti supaprastinto riboto konkurso „Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pastato V.Burbos g. 9, Mažeikiuose, atnaujinimo (modernizavimo) darbai“ viešųjų pirkimų sutarties, o jeigu tokia sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.
Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas viešasis interesas, ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas arba pasidarytų nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, sustabdė tolesnį atsakovo Savivaldybės biudžetinės įstaigos Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos supaprastinto riboto konkurso „Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pastato V. Burbos g. 9, Mažeikiuose, atnaujinimo (modernizavimo) darbai“ procedūrų vykdymą.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog pagal ieškovo pateiktus duomenis nėra pagrindo abejoti ieškinio tikėtinumu, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, taikė ieškovo prašomas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Savivaldybės biudžetinė įstaiga Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ginčo atveju yra poreikis operatyviai vykdyti pirkimo procedūras, kadangi joms skirtas finansavimas iš biudžeto lėšų ir jis turi būti įsisavintas iki 2014 metų pabaigos.
2. Viešojo konkurso sustabdymas pažeidžia viešąjį interesą, kuris šiuo atveju susijęs su moksleivių interesų užtikrinimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Irdaiva“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrindė, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, bei to, jog lėšos skirtos projekto finansavimui turi būti įsisavintos iki 2014 m. gruodžio 31 d. Ieškovo manymu, atsakovas jau skelbdamas konkursą turėjo įvertinti konkurso vykdymo terminus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas ir sustabdytos atsakovo vykdomos viešojo pirkimo procedūros, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškinio tikėtiną pagrįstumą bei tai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus nebūtų galimybės juos įgyvendinti, taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones, manydamas, jog taip bus užtikrintas byloje vyraujantis viešasis interesas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi mano, jog teismo pasirinktas viešojo intereso užtikrinimo būdas neefektyvus ir neracionalus nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, jog galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Tai vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tokia viešojo intereso samprata kyla iš turiningųjų Viešųjų Pirkimų įstatymo (toliau tekste - VPĮ) tikslų – racionalaus lėšų panaudojimo, konkurencijos ir rinkos plėtros skatinimo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančių priemonių užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Taigi viešojo intereso apsauga, sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje, turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.) ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010). Tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti nurodyti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešasis interesas. Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai itin reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.).
Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomo konkurso objektu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo nebuvo užtikrintas tolesnis viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju konkurso objektas – Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pastato atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbai, kurie dėl savo specifikos atliekami šiltuoju metų sezonu, be to, siekiant užtikrinti šios mokyklos mokinių ir mokytojų tinkamas mokymosi ir darbo sąlygas, paslaugų teikimą, būtina darbų skuba, užtikrinanti darbų atlikimą iki mokslo metų pradžios.
Be šių nurodytų aplinkybių teismas pažymi, jog operatyvų procedūrų tęstinumą sąlygoja ir konkretūs projekto įgyvendinimo ir finansavimo terminai. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog vykdomas konkursas finansuojamas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis, kurių tinkamą panaudojimą prižiūri ir finansavimo sąlygas nustato Lietuvos apsaugos investicijų fondas. Projekto vykdymas numatytas 2012-2014 metais, todėl ir lėšos, skirtos šio projekto įgyvendinimui turi būti įsisavintos nurodytu laikotarpiu. Todėl įvertinus aptartas aplinkybes, operatyvus viešųjų pirkimų procedūrų užbaigimas, siekiant įsisavinti projekto įgyvendinimo lėšas bei užtikrinti muzikos mokyklos moksleivių bei mokytojų tinkamas mokymosi ir darbo sąlygas šiuo atveju laikytini prioritetiniais tikslais, kurie pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiami.
Apeliacinio teismo nuomone, šioje byloje racionaliau ir ekonomiškiau yra netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (jas panaikinti) ir taip prioritetą suteikti viešojo pirkimo procedūrų tęsimui, nes akivaizdu, kad nurodyto viešojo pirkimo rezultatas yra neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, t. y. socialiai pažeidžiama visuomenės dalimi – mokiniais, jų gerove, mokymo aplinkos gerinimu, ugdymo kokybe, šilumos energijos sąnaudų mažinimo švietimo įstaigų pastatuose. Dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užsitęs viešojo pirkimo vykdymas, gali kilti grėsmė atsakovui prarasti projektui paskirtą finansavimą, atsakovo vykdomas projektas gali likti neįgyvendintas, o tokiu būdu galėtų būti pažeisti ne tik Mažeikių Vytauto Klovos Muzikos mokyklos, vykdančios šį projektą, interesai, bet ir visuomenės (mokinių, jų tėvų, pedagogų) teisėti lūkesčiai gyventi saugesnėje ir sveikesnėje aplinkoje (CPK 144 straipsnis, 423⁷ straipsnio 1–2 dalys). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nes jų neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą.
Duomenų ir pagrindo spręsti, jog perkančioji organizacija, atmesdama ieškovo pasiūlymą, pažeidė VPĮ nuostatas nėra. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą civilinėje byloje Nr. Nr. 2-808-154/2014 sprendė, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, dėl to jį 2014 m. liepos 18 d. sprendimu atmetė. Tuo atveju, jei šioje byloje ieškovui apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys yra atmestas, apeliacinės instancijos teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą, ieškovas savo subjektines teises galėtų apginti ir pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tokios žalos jis patirtų (CPK 5 str., VPĮ 96 str.).
Teismas mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą naikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo prašymą atmesti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ‑ ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.