Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-01 · Administracinė byla Nr. eI-1642-162/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-01
Bylos Nr.
eI-1642-162/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01092-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Administracinė byla Nr. eI-1642-162/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01092-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ atstovui G. Č.,

2017 m. lapkričio 13 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. TGK-33 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga „Plaukimas visiems“ (toliau – ir VŠĮ „Plaukimas visiems“, pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. TGK-33;

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad 2017 m. liepos 10 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2017 m. birželio 8 d. raštą Nr. (31.1)RS2-490 „Dėl žmonių gyvybės užtikrinimo Klaipėdos miesto paplūdimiuose“ (toliau – ir Raštas). Komisijos pirmininkė I. D. 2017 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėti Komisijoje tuo pagrindu, kad praleistas skundo pateikimo terminas ir nesant prašymo praleistą terminą atnaujinti. Mano, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas.

Pareiškėja vadovaujasi Administracinių ginčų komisijų įstatymo 10 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (administracinėse bylose Nr. S-155-575/2017, Nr. S-187-858/2017, S-250-858/2017 ir kt.) formuojama praktika ir teigia, kad šiuo atveju vieno mėnesio terminas skundui paduoti prasidėjo kitą dieną po 2017 m. birželio 8 d., tačiau baigėsi termino paskutinę mėnesio dieną, atitinkamai 2017 m. liepos 8 d. Skaičiuojant vieno mėnesio terminą (t. y. 30 dienų, kadangi 2017 m. birželio mėnuo turi 30 dienų), pradedant nuo kitos dienos po 2017 m. birželio 8 d. (t. y. nuo 2017 m. birželio 9 d.), vieno mėnesio terminas baigiasi atitinkamai 2017 m. liepos 8 d. 24 val. 00 min. (imtinai), t. y. iki 2017 m. liepos 9 d. 0 val. 00 min. Atsižvelgia į tai, kad 2017 m. liepos 8 d. buvo ne darbo diena, ir teigia, kad termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena, t. y. 2017 m. liepos 10 d. 24 val. 00 min. Nurodo, jog skundas Komisijai pateiktas 2017 m. liepos 10 d., t. y. nepraleidus skundo padavimo termino.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaiko skundą jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teigia, kad panaikinus skundžiamą sprendimą, Komisija turi būti įpareigota išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. (31.1)RS2-490 „Dėl žmonių gyvybės užtikrinimo Klaipėdos miesto paplūdimiuose“ panaikinimo.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu su skundu nesutinka.

Nurodo, kad pareiškėja VŠĮ „Plaukimas visiems“ skundą pateikė nepraleidusi skundo padavimo terminų, t. y. nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsnyje numatytos procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimo tvarkos. Tačiau, nepaisant Komisijos sprendimo motyvų trūkumo, mano, kad sprendimas atsisakyti priimti skundą yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės teigimu, pareiškėjos keliamas ginčas nepriskirtinas nei Komisijos, nei administracinio teismo kompetencijai.

Teigia, kad pareiškėja 2017 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės merą

su siūlymu teikti Klaipėdos miesto paplūdimiuose gelbėjimo paslaugas. Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. (31.1)RS2-490 „Dėl žmonių gyvybės užtikrinimo Klaipėdos miesto paplūdimiuose“ atsakė į pareiškėjos pasiūlymą, informuodamas, kad žmonių gelbėjimo funkcijas vykdo BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“. Mano, kad Raštas neturėtų būti laikomas individualiu teisės aktu. Pažymi, kad pareiškėjos pasiūlymas vertintinas kaip komercinis pasiūlymas, kuris nesusijęs su administracinių paslaugų teikimu, juo nėra ginčijami jokie atsakovės sprendimai. Šis Raštas nesukuria jokių teisių ar pareigų pareiškėjai ar kitiems asmenims, nėra niekam privalomas, todėl turėtų būti vertinamas kaip informacinio pobūdžio ir dėl jo negali būti teikiami skundai. Pažymi, kad teismas turi priimti ir nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame imperatyviai suformuotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės.

Mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neturėtų būti tenkinamas, nes skundas dėl Rašto panaikinimo nėra priskirtas Komisijos ir administracinių teismų kompetencijai, o pripažinus Komisijos procedūrinį sprendimą, kuriuo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, nepagrįstu, neigiamos pasekmės neturėtų būti perkeliamos vienai iš šalių.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atstovui pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (minėta, toliau – ir Komisija) 2017 m. liepos 11 d. sprendimo „Dėl skundo” Nr. TGK-33 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu nuspręsta pareiškėjos VŠĮ „Plaukimas visiems“ skundą Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninėje administracinių ginčų komisijoje atsisakyti priimti nagrinėti praleidus skundo pateikimo terminą ir nesant prašymo praleistą terminą atnaujinti.

Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, skundžiamas sprendimas administracinio teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės kyla klausimas, ar pareiškėja praleido teisės aktuose nustatytą terminą skundui administracinių ginčų komisijai pateikti.

Ginčo teisinius santykius šioje byloje reguliuoja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas (toliau – ir Administracinių ginčų komisijų įstatymas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), kurio 10 straipsnyje reglamentuoti skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijai terminai. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 65 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimą, nustatyta, kad terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laikotarpiu; pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laikotarpį (1 dalis); metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia (2 dalis); mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną, o jeigu mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną (3 dalis); tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (4 dalis); procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos; jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu (5 dalis); jeigu skundas (prašymas, pareiškimas), dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu (6 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės mero raštas Nr. (31.1)RS2-490 „Dėl žmonių gyvybės užtikrinimo Klaipėdos miesto paplūdimiuose“ (minėta, toliau – ir Raštas) buvo priimtas 2017 m. birželio 8 d., todėl, vadovaujantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, termino pradžia laikytina 2017 m. birželio 9 d. (kita diena po rašto priėmimo), o pabaiga – 2017 m. liepos 8 d. 24 val. 00 min. 2017 m. liepos 8 d. buvo šeštadienis (ne darbo diena), todėl termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena – 2017 m. liepos 10 d. Pareiškėjos VšĮ „Plaukimas visiems“ skundas Komisijai pateiktas 2017 m. liepos 10 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto vieno mėnesio skundo padavimo termino.

Atsakovė sutinka su tuo, jog pareiškėja nėra praleidusi skundo Komisijai padavimo termino, tačiau nurodo, kad skundžiamas raštas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas, todėl negalėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teismas, vertindamas ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) teisėtumą, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pažymėtina, kad administraciniams teismams nėra suteikta teisė atlikti Komisijos kompetencijai priskirtų funkcijų – teismas tik patikrina jos priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.). .

Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu: skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (1 punktas); praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas (2 punktas); yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme arba byla nutraukta (3 punktas). Aptariamo straipsnio 4 dalis numato, kad atsisakius priimti skundą (prašymą) nagrinėti, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos VšĮ „Plaukimas visiems“ skundą dėl 2017 m. birželio 8 d. Rašto panaikinimo atsisakyta priimti vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Įvertinus teismui skundžiamo Komisijos sprendimo turinį, akivaizdu, jog jame nėra pasisakyta dėl to, ar pareiškėjos Komisijai skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2017 m. birželio 8 d. raštas Nr. (31.1)RS2-490 „Dėl žmonių gyvybės užtikrinimo Klaipėdos miesto paplūdimiuose“ gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, jame nėra nurodyti tokio argumento teisiniai bei faktiniai pagrindai bei motyvai, todėl nėra pagrindo palikti galioti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. TGK-33 atsakovės atsiliepime nurodytu pagrindu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, todėl skundo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos VšĮ „Plaukimas visiems“ 2017 m. liepos 10 d. skundą Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. (31.1)RS2-490 „Dėl žmonių gyvybės užtikrinimo Klaipėdos miesto paplūdimiuose“ panaikinimo.

Teismas pažymi, kad toks sprendimas nėra kliūtis Komisijai spręsti klausimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. (31.1)RS2-490 „Dėl žmonių gyvybės užtikrinimo Klaipėdos miesto paplūdimiuose“ vertinimo kaip individualaus administracinio akto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (konsultacijos ir skundo surašymo teismui išlaidų).

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas.

Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 150 Eur sumą sudaro konsultacijos ir skundo surašymo teismui išlaidos. Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina 2017 m. rugpjūčio 8 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 17/08/08 sudaryta tarp pareiškėjos ir advokatės K. P. bei 2017 m. birželio 8 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 821057, kuriame nurodyta, kad pareiškėja advokatei sumokėjo 150 Eur už patarimą ir dokumento surašymą.

Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama.

Pareiškėjos skundas patenkintas. Pareiškėjos prašoma priteisti 150 Eur suma mažesnė nei Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniu, 86- 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą „Dėl skundo” Nr. TGK-33.

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjos viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ 2017 m. liepos 10 d. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2017 m. birželio 8 d. rašto Nr. (31.1)RS2-490 „Dėl žmonių gyvybės užtikrinimo Klaipėdos miesto paplūdimiuose“ panaikinimo.

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710823) pareiškėjai viešajai įstaigai „Plaukimas visiems“ (įmonės kodas 303178527) 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė