Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui K. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė nepretenduoja būti kapavietės prižiūrėtoja, ji nuolat gyvena Š. Ieškovė jaučiasi labai įžeista, nes nepaaiškino atsakovas dėl kokių motyvų atsisako. Atsakovo elgesys prieštarauja priimtam visuomenei elgesiui. Atsakovas pažeidė kapavietės prižiūrėtojo pareigas, kurios neįvardintos, bet loginiai dėsniai priverčia manyti, kad jis ne tik prižiūri kapavietę, bet ir sprendžia dėl kitų asmenų pageidaujančių laidoti savo artimąjį. Atsakovas nedavė tinkamo ir pagrįsto atsisakymo palaidoti ieškovės motiną. Atsakovo nesutikimas yra neteisėtas, nes atsakovas neturi teisėto pagrindo prieštarauti, kad toje kapavietėje būtų palaidota ieškovės motina. Kapavietėje palaidotas ieškovės motinos sutuoktinis, ieškovės seneliai, o palaidojimas nereikalautų papildomų kapavietės sutvarkymo darbų. Patikslino, kad prašomą priteisti 2000 Eur sudaro išlaidos patirtos paminklui ir apvadams.

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

IV. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos atsisakius duoti sutikimą laidojimui kapavietėje, atlyginimo.

V. Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės: 1969 metais mirė ieškovės tėvas H. B. ir buvo palaidotas K. E. kapinėse (el. b., b. l. 14, 16, 17, 19). 2019 m. gegužės 13 d. mirė ieškovės motina Ona-V. B., kuri palaidota V. kapinėse (el. b., b. l. 11-13, 16, 20). C. S. atsakingu asmeniu už kapavietės, esančios Kauno miesto E. kapinėse (toliau tekste kapavietė) priežiūrą buvo iki 1995 m. kovo 13 d. kuomet joje buvo palaidotas V. E. P. (atsakovo senelis). Po jo mirties kapavietės prižiūrėtoja tapo B. P. (atsakovo močiutė), kuri (duomenys neskelbtini) mirus C. S., leido ją šioje kapavietėje palaidoti. Pati B. P. buvo atsakinga už kapavietės priežiūrą iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), t. y. 24 metus, iš kurių 20 – po C. S. palaidojimo (el. b., b. l. 9-10, 14, 22-23). Mirus B. P. (atsakovo močiutei) atsakovas pateikė prašymą dėl leidimo laidoti ir perrašyti kapavietės priežiūrą jo vardu (el. b., b. l. 23-24). Po B. P. mirties atsakovas yra už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo.

VI. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, nemotyvuotai, nepagrįstai, negerbdamas ieškovės motinos paskutinės valios palaidoti ją į jos sutuoktinio kapavietę, neteisėtai atsisakė duoti rašytinį sutikimą palaidoti ieškovės motiną E. kapinėse kapavietėje Nr. 2A-5-5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra teisėtai paskirtas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Taigi šioje civilinėje byloje kilęs deliktinės atsakomybės taikymo klausimas.

VII. Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.) žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((duomenys neskelbtini) str.). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Dėl to ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau įrodžius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas ((duomenys neskelbtini) str., 182 str. 4 p.). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo įrodyti tris būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas.

VIII. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

IX. Ieškovė nurodė, kad atsakovas atliko šiuos neteisėtus veiksmus – pažeisdamas kapavietės prižiūrėtojo pareigas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą palaidoti ieškovės motiną kapavietėje.

X. Kapinių ir laidojimo vietų tvarkymo, leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo, kapinių priežiūros ir kitų su tvarkymu susijusių darbų atlikimo ir paslaugų teikimo tvarką nustato Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 (toliau –Taisyklės). V. T. 41 punktu mirus asmeniui, įrašytam žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 40 punkte. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų (Taisyklių 42 punktas). Vadovaujantis taisyklių 50 punktu leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui pateikus prašymą, mirties liudijimą ir kapavietę prižiūrinčio asmens prašymą ir (ar) rašytinį sutikimą. Tais atvejais, kai nėra kapavietę prižiūrinčio asmens raštiško sutikimo (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ir pan.), leidimas laidoti turimoje šeimos kapavietėje išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus. Taigi norint palaikus palaidoti esamoje kapavietėje yra reikalingas rašytinis kapavietę prižiūrinčio asmens sutikimas. Tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 43 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktą kapavietėje laidoti kitus mirusiuosius leidžiama tik atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens prašymu. Miręs atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje, jeigu joje pagal šių Taisyklių 12 ir 13 punktus galimi nauji laidojimai.

XI. Taigi minėtose normose nėra nustatyta jokių sąlygų kuomet už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo privalo duoti sutikimą palaikų laidojimui ar kokiais atvejais aktualiais ginčo atveju (neskaitant reikalavimo dėl rašytinio sutikimo) asmuo įgyja teisę laidoti palaikus kapavietėje. Ieškovės vertinimu atsakovas pažeidė protingumo, sąžiningumo principus, jo elgesys nepagarbus ir nepriimtas visuomenėje. Taigi ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą kildina iš bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nepaisymo. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas CK 1.5 straipsnio 1 dalyje. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

XII. Šioje byloje ieškovė prašo apginti jos pažeistą teisę į šeimos kapavietę atlyginant patirtą neturtinę ir turtinę žalą. Teismas pažymi, jog artimiausių asmenų (giminaičių) valia (noras) turėti šeimos kapavietę atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Tačiau vien asmens palaidojimas kapavietėje nesukuria absoliučių teisių vėliau laidoti kitus asmenis, su palaidotu asmeniu susijusius giminystės, svainystės ar šeimos ryšiais. Ieškovės teigimu atsakovo nesutikimas duoti leidimą palaidoti kapavietėje ieškovės motiną yra neteisėtas, nes šioje kapavietėje yra palaidotas ieškovės tėvas ir tokiu būdu buvo paneigta ieškovės motinos paskutinė valia būti palaidotai kartu su mirusiu sutuoktiniu. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, teigia, kad nepažįsta nei ieškovės nei jos motinos. Jam nėra žinomos aplinkybės, kuriomis kapavietėje buvo palaidoti ieškovės seneliai ir tėvas. Tiek esant gyvai atsakovo močiutei B. P., tiek jai mirus būtent atsakovas prižiūrėjo kapavietę, atliko kapavietės atnaujinimo darbus į kuriuos investavo ne mažai savo lėšų. Tačiau nei ieškovės nei jos mirusios motinos niekada nėra matęs tvarkančių ar prižiūrinčių kapavietę. Atsakovo teigimu, nei ieškovė nei jos motina nesirūpino kapavietės priežiūra.

XIII. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą atsižvelgtina į tai, kad ieškovės tėvas kapavietėje buvo palaidotas (duomenys neskelbtini) m., t. y. prieš 50 metų iki ieškovės motinos mirties. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad iki (duomenys neskelbtini) C. S. buvo atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą. Vėliau, kapavietėje palaidojus Vaidotą E. P. (atsakovo senelį), kapavietės prižiūrėtoja tapo B. P. (atsakovo močiutė), kuri (duomenys neskelbtini) m. mirus C. S., leido ją šioje kapavietėje palaidoti. Pati B. P. buvo atsakinga už kapavietės priežiūrą iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) , t. y. 24 metus, iš kurių 20 – po C. S. palaidojimo. Taigi už kapavietę atsakingais asmenimis ilgą laiką buvo atsakovo giminaičiai. Pati ieškovė net nenurodo kokie giminystės ryšiai ją sieja kitais kapavietėje palaidotais asmenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė ir / ar jos motina visus 50 metų po tėvo palaidojimo lankė kapavietę, rūpinosi jos priežiūra ar kaip nors kitaip prisidėjo prie kapavietės priežiūros. Byloje jokiomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovė neįrodinėjo nei teiginio, kad jos motinos valia buvo būti palaidotai būtent toje kapavietėje nei, kad apskritai iki motinos mirties ieškovė ir ar jos motina lankė kapavietę. Teismas nepritaria ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai, kad ieškovės motinos palaidojimas nebūtų pareikalavęs papildomų kapavietės sutvarkymo darbų. Kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktų nuotraukų, kapavietė yra sutvarkyta, visas plotas yra uždengtas granitine plokšte. Akivaizdu, kad siekiant tokiu būdu sutvarkytoje kapavietėje palaidoti kito asmens palaikus papildomos kapavietės tvarkymo išlaidos būtų patirtos.

XIV. Byloje pateikti vieninteliai įrodymai – priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčių asmenų paaiškinimai, išdėstyti procesiniuose dokumentuose. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Rungtyniško proceso, būdingo civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek (duomenys neskelbtini) straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pripažintina, kad šioje byloje abi ginčo šalys buvo pasyvios įrodinėjimo aspektu ir reikalavimus bei atsikirtimus dėl veiksmų neteisėtumo grindė tik procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Tačiau nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei teko pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus kaip būtinąją deliktinės atsakomybės sąlygą. Pagal į bylą pateiktus įrodymus teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo veiksmai, neduodant sutikimo dėl palaikų laidojimo kapavietėje, gali būti vertinami neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme. Nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą palaikų laidojimui, piktnaudžiavo teise ar veikė nesąžiningai siekdamas tikslų prieštaraujančių subjektinės teisės paskirčiai. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to kokioje situacijoje asmenys veikia. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė su atsakovu nebendrauja, jiems abiem net nėra žinomas koks giminystės ryšys juos sieja ir ar sieja. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė ar jos motina po tėvo mirties (visus 50 metų) rūpinosi kapaviete, bendravo su kitais asmenimis, kurių artimieji vėliau buvo laidojami ginčo kapavietėje, kartu sprendė kapavietės priežiūros bei tvarkymo klausimus. Tokioje situacijoje atsakovo elgesys nepažįstam asmeniui neduodant sutikimo laidoti palaikų kapavietėje, atsisakant nepažįstam asmeniui atskleisti savo asmeninius duomenis (telefono numerį) negali būti laikomas vertybiniu požiūriu netoleruotinu ir morališkai smerktinu elgesiu.

XV. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad ieškovė neįrodė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. neegzistuojant vienai iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – reikalavimas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Nenustačius neteisėtų veiksmų teismas plačiau nepasisako dėl prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo, nes tai nebeturi teisinės reikšmės tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui. Nepriklausomai nuo to ar ieškovė patyrė visas nurodomas išlaidas bei neturtinę žalą ar tik dalį iš jų, ar jos susijusios su motinos laidotuvėmis ar ne – tai nepakeistų fakto, jog atsakovas nėra už tai atsakingas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

XVI. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškinį atmetus ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas atsiliepimu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

XVII. Ieškinį atmetus išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (19,60 Eur), priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,60 Eur (devyniolika eurų ir 60 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo rūmus.