- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- I-332-406/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- T. R.
- Advokatai
- Ramūnas Širvys, Audronė Jasinskienė
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,
atsakovų VĮ Registrų centro Kauno filialo ir VĮ Registrų centras atstovei Veronikai Juodėnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovams VĮ Registrų centro Kauno filialui ir VĮ Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. R. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centras Kauno filialo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. S-3818-2028 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 335; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą ištaisyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėjimas plane 1A1m, ir pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pažymėjimas plane 2I1m, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) , Kaunas kadastro duomenis viešame nekilnojamųjų daiktų registre, atsižvelgiant į UAB „Pamatų matavimo centras“ parengtos nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų bylos duomenis.
Pareiškėjo atstovas nurodė, kad E. M. 2008 m. vasario 5 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0070/06/00772 pagrindu įgijo nuosavybės teises į pastato – gyvenamojo namo pamatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) . Tvarkydamas nuosavybės dokumentus pareiškėjas pastebėjo, jog VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų bazėje klaidingai nurodyta pastato būklė – „sunaikintas“. 2007 m. balandžio 13 d. E. M. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl duomenų ištaisymo viešajame registre ir įrašymo apie sklype esančius pamatus. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2007 m. balandžio 27 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nustačius, jog išlikę plytų mūro fragmentai ir gelžbetoninių stulpų nuolaužos nelaikytini nekilnojamaisiais daiktais. Minėtas raštas buvo apskųstas VĮ Registrų centro centriniam registratoriui. Pareiškėjas kreipėsi į UAB „Pamatų matavimo centras“, kad būtų atlikti minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastriniai matavimai. Atliktų kadastrinių matavimų bylos kopiją pareiškėjas pateikė VĮ Registrų centro centriniam registratoriui, kuris 2007 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Tuomet E.M. pakartotinai 2007 m. liepos 16 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, tačiau 2007 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo taip pat atmestas. VĮ Registrų centro centrinis registratorius 2007 m. spalio 1 d. sprendimu paliko galioti minėtą VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą. Pareiškėjas mano, jog skundžiami sprendimai neteisėti. Pareiškėjo prašymo pagrįstumą patvirtina 2006 m. gruodžio 19 d. statinio konstrukcijų ekspertizės aktas. UAB „Pamatų matavimo centras“ 2007 m. gegužės 15 d. atliko nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus ir nustatė minėtų statinių pamatų vietą žemės sklype, pamatų tūrį,
užstatytą plotą, statinių statybos medžiagą, statinių baigtumą procentais, objektus nufotografavo. Tuo tikslu parengta nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Šios aplinkybės įrodo, kad priešingai, nei nurodo nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, yra galimybė nustatyti minėtų pastatų kadastro duomenis ir atitinkamai įrašyti juos viešame registre. Pažymėjo, jog minėto nekilnojamojo turto hipoteka pasibaigė CK 4.197 str. pagrindu, o ne dėl to, kad nebeliko įkeitimo objekto. Nuosavybės teisių įgijimą patvirtinantis dokumentas buvo patvirtintas teisėjo rezoliucija, o tai reiškia, jog teismas nenustatė jokių minėto nekilnojamojo turto perleidimo pažeidimų ir/ar neatitikimų. Prašo skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovų atstovė su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad 2007 m. vasario 5 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodyta, kad antstolis R. Stanislauskas pardavė E. M. gyvenamojo namo ir ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) , pamatus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. numatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Teigia, kad pareiškėjo įsigyti pamatai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, o norint juos įregistruoti, būtina nustatyti jų kadastrų duomenis bei įrašyti juos į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pažymėjo, jog nustatant statinių kadastro duomenis turi būti objektyviai apskaičiuojamas jų plotas, tūris ir kiti parametrai. Kadangi sklype esantys pamatai nėra sunaikintų pastatų pamatai ir tuo pačiu nekilnojamieji daiktai, be to, nėra galimybės nustatyti šių prašomų įregistruoti pamatų plotą, tūrį ir kitus geometrinius parametrus, todėl ir negalima ištaisyti gyvenamojo namo ir ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenis, t.y. Nekilnojamojo turto registre vietoj įrašytos pastatų būklės „sunaikintas“ įrašyti duomenis apie tariamus pastatų pamatus. Mano, jog VĮ Registrų centras Kauno filialo 2007 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. S-3818-2028 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 335 yra teisėti ir juos naikinti nėra pagrindo. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo T. R. ir jos atstovė su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, jog sklypas buvo pirktas 1998 metais iš V. T.. Sklypą pirko be pamatų, jokių stulpų, plytų žemės sklype nebuvo, sklypas buvo tuščias. 2007 m. pavasarį nuvykusi į sklypą ji pastebėjo iškastas duobes, suguldytus elektros stulpus, išdėstytas plytas, tačiau ji tuo metu nesuprato, kad taip gali būti imituojami pamatai. Pradėjus rūpintis leidimais statybai, paaiškėjo, jog yra neaiškumų dėl sklypo. Mano, jog pareiškėjas bando įrodinėti, jog į sklypą atvežtos statybinės konstrukcijos yra buvusių ir sunaikintų pastatų pamatai. Nurodo, jog iš archyvinės bylos aiškiai matyti, jog namo buvę pamatai yra lauko akmenų, o naujai sudarytoje kadastrinėje byloje nurodyti pamatai jau kitokie, be to, jš padėtis sklype neatitinka senųjų pastatų buvimo vietos. Teismo paskirtos ekspertizės išvada neobjektyvi ir, kaip buvo nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, melaginga. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl gyvenamojo namo 1A1m ir ūkinio pastato 2I1m, esančių (duomenys neskelbtini) , duomenų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų bazėje ištaisymo, ginčijant atsakovo VĮ Registrų centro filialo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. S-3818-2028 ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus 2007 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 335, kuriais pareiškėjo prašomus taisymus buvo atsisakyta atlikti.
Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. balandžio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl duomenų viešame registre ištaisymo, prašydamas vietoj įrašytos pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) , būklės „sunaikintas“ įrašyti duomenis apie išlikusius šių pastatų pamatus. (b.l. 29). Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus specialistai nurodyto pareiškėjo prašymo pagrindu 2007 m. balandžio 25 d. nuvykę į vietą nustatė, kad sklype likę plytų mūro fragmentai (likučiai) nesudaro pastato uždaro kontūro pamatų, paskaičiuoti pamatų tūrio ir ploto bei aprašyti jų kaip nekilnojamojo turto objekto, negalima. Tos pačios dienos patikrinimo akto išvadoje konstatuota, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto Kadastro nuostatuose statinių kadastriniams matavimams ir kadastro duomenų surinkimo keliamiems reikalavimams, išlikę plytų mūro fragmentai ir gelžbetoninių stulpų nuolaužos, adresu (duomenys neskelbtini) , nėra laikytini nekilnojamaisiais daiktais. (namų valdos techninės apskaitos byla, b.l. 86-89). Todėl 2007 m. balandžio 27 d. raštu Nr. S-1954-2008 VĮ Registrų centro Kauno filialas informavo pareiškėją, kad įrašyti naujus duomenis apie pastatų pamatus negali, nurodydamas, kad kadastrinių matavimų bylos duomenimis 1998 m. lapkričio 17 d. tiek gyvenamasis namas, tiek ūkio pastatas nugriauti, o nuvykus į vietą sklype rasti bei esantys plytų mūro fragmentai ir gelžbetoninių stulpų nuolaužos nelaikytinos pastatų pamatais - nekilnojamaisiais daiktais. 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu (b.l. 31) nuspręsta pareiškėjo E. M. prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) netenkinti, nes vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 8 p. nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą. 2007 m. gegužės 28 d. pareiškėjas minėtą raštą bei sprendimą apskundė VĮ Registrų centro centriniam registratoriui (b.l. 32,33), tačiau 2007 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 224 teritorinio registratoriau priimti sprendimai buvo palikti galioti (b.l. 34,35). 2007 m. liepos 17 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl duomenų viešame registre ištaisymo (b.l. 36,37). VĮ Registrų centro Kauno filialas ginčijamu 2007 m. liepos 23 d. raštu Nr. S-3818-2028 pareiškėją pakartotinai informavo apie negalimumą įrašyti duomenis apie pastatų pamatus ir nurodė tas pačias prašymo netenkinimo priežastis (b.l. 38). Pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 27 d. skundu (b.l. 39-40) pakartotinai kreipėsi į centrinį registratorių, tačiau ginčijamu 2007 m. spalio 1 d. sprendimu (b.l. 42,43) šis, sutikdamas su teritorinio registratoriaus motyvais, priimtą sprendimą paliko galioti.
Netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą, ko ginčo atveju ir siekia pareiškėjas, reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Tai yra susiję su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis esminėmis nekilnojamojo turto registro tvarkymo taisyklėmis, pagal kurias nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Minėto Įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Akivaizdu, kad prašomas klaidos taisymas būtų tiesiogiai įtakojęs trečiojo suinteresuoto asmens T. R. turtines teises. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas aptartas teisės nuostatas yra nurodęs, kad duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos (2009 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009). Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pasinaudoti ar papildyti, apskritai yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą.
Žemesnės instancijos teismas
Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str.). Minėta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka.
Iš namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad fizinio asmens prašymo pagrindu (namų valdos techninės apskaitos byla, b.l. 72) tuometinio ŽNTKR VĮ Kauno filialo vyr. inžinierius A. M. dar 1998 m. lapkričio 17 d. patikrino faktinę situaciją vietoje ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamas namas 1A1/m su ūkiniu pastatu 2I1/m ir dviem priestatais nugriauti (namų valdos techninės apskaitos byla, b.l. 73), todėl ir 2004 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (namų valdos techninės apskaitos byla, b.l. 78) nurodyta šių pastatų būklė: „sunaikintas“.
Pareiškėjas, keldamas reikalavimus dėl registro duomenų taisymo (pakeitimo), įrodinėja, kad po nekilnojamųjų daiktų - pastatų sunaikinimo (šį faktą pareiškėjas pripažįsta) išliko jų pamatai, kurie turėtų būti įrašyti viešajame registre. Šiuo aspektu byloje esantys įrodymai yra iš esmės prieštaringi. J. Vengraičio personalinės įmonės 2006 m. gruodžio 19 d. statinio konstrukcinių ekspertizės akto Nr. 15/06 išvadose nustatyta, kad „valdoje (duomenys neskelbtini) yra dviejų buvusių pastatų juostiniai betoniniai pamatai. Pagal vietą sklype, konfigūraciją ir išmatavimus plane, sklypo šiauriniame pakraštyje prie gatvės yra šioje vietoje stovėjusio medinio vienaukščio gyvenamojo namo pamatai, sklypo rytiniame kampe yra ūkinio pastato pamatai. Pamatai negilūs, išbetonuoti ant smėlio, suirimo požymių nėra, pamatų techninė būklė vertintina kaip patenkinama“ (b,.l. 12). Tuo tarpu UAB „Įraža“ 2007 m. liepos 9 d. eksperto išvadoje Nr. 07-07/01-3 duota visiškai priešinga išvada, konstatuojant, jog „sklype grunto paviršiuje esantys gelžbetonių fabrikinės gamybos konstrukcijų elementai nėra 1928 metais statyto gyvenamojo namo pamatai. Jie visai nesenai sudėlioti augaliniame sklypo dirvožemio sluoksnyje imituojant pamatus. Sklype esantys konstrukciniai elementai netinkami panaudoti būsimų statinių pamatams, jau vien dėl to, kad jie nepakankamai įgilinti ir neatitinka LR Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyto esminio statinio elemento STR 2.01.01.(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas. Taigi sklype (duomenys neskelbtini) jokių statinių nėra“ (b.l. 92-97). Panašios aplinkybės nustatytos ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b.l. 102-107). Teismo paskirtos statybinės teismo ekspertizės akte (b.l. 116-119) vėl gi padaryta pareiškėjui palanki išvada, kad pastatų buvimo faktas tiriamoje namų valdoje yra akivaizdus ir yra pagrindo pripažinti juos realiai egzistuojančiais žemės sklype Šviesos g. 10 Kaune.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas ekspertų padarytas prieštaringas išvadas byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose nustatytų reikšmingų aplinkybių viseto kontekste konstatuoja, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantys plytų mūro fragmentai ir gelžbetoninių stulpų dalys nėra sunaikintų pastatų – gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. 1992-8035-4010) ir ūkinio pastato 2I1m (unikalus Nr. 1992-8035-4021), statytų 1928 metais, pamatai ir nelaikytini nekilnojamaisiais daiktais. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų matyti, jog 1928 m. statyto pastato pamatai – lauko akmenų ant cemento, todėl akivaizdu, jog šiuo metu sklype esančios konstrukcijos – gelžbetoniniai surenkamieji elektros linijų ir apšvietimo stulpai nesutampa su anksčiau buvusių pamatų statybine medžiaga ir todėl negalėjo būti sumontuoti 1928 metais. Dėl sklype esančių konstrukcijų pripažinimo pamatais teismui kyla pagrįstos abejonės ir dėl to, kad esantys gelžbetoniniai stulpai tiksliai neatitinka buvusių pastatų matmenų bei vietos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad įsiteisėjusiu 2012 m. birželio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu už melagingos išvados ir melagingo paaiškinimo davimą pripažintas kaltu ir nuteistas ekspertas Kęstutis Berteška, kuris Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė melagingą išvadą nagrinėjamoje administracinėje byloje, nurodydamas apie žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančias buvusio pastato pamatų tariamai išlikusias dalis. Be to, iš nuosprendžio baudžiamojoje byloje matyti, jog ir UAB „Statybinių teismo ekspertizių centro“ atliktos teismo ekspertizės Nr. 10-04/19, išvadose vienareikšmiai konstatuota, jog sklype esančios konstrukcijos – gelžbetoniniai surenkamieji elektros linijų ir apšvietimo stulpai – negalėjo būti sumontuota 1928 metais. Šis, taip pat kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai vienareikšmiai patvirtina teismo vertinimus, paneigiančius pamatų, kaip nekilnojamojo daikto traktavimą.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnyje nustatytos daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo sąlygos. Pagal šio straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas pamatus yra įgijęs 2007 m. vasario 5 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0070/06/00772 pagrindu (b.l. 14). Pažymėtina, jog iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-491-584/2012, kurioje ieškovė T. R. vienu iš reikalavimų prašo nustatyti, jog paminėtas 2007m. vasario 5 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, sudarytas tarp antstolio Raimundo Stanislausko ir E. M. yra niekinis ir negaliojantis. Darytina išvada, kad apylinkės teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas šis ieškovės ieškinys civilinėje byloje, aplamai paneigtų pareiškėjo E. M. reikalavimo teisę šioje administracinėje byloje, tačiau minėta aplinkybė nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų pakankamumo aspektu, kolegijos nuomone, netrukdo objektyviai nuspręsti dėl pareiškėjo reikalavimų teisėtumo ir nevertinant tariamų pamatų įgijimo fakto teisėtumo. Taigi kolegija pabrėžia, jog minėti pamatai po pastatų sunaikinimo Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra registruoti, o norint juos įregistruoti būtina nustatyti jų buvimo sklype faktą, kadastro duomenis, reikalingus įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad nustatant statinių (ginčo atveju – pamatų) kadastro duomenis, turi būti apskaičiuojamas jų plotas, tūris ir kiti parametrai (LRV 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.7 punktas). Kadangi nagrinėjamu atveju sklype esančios konstrukcijos nėra sunaikintų pastatų – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatai, objektyviai nustatyti jų plotą, tūrį bei kitus geometrinius parametrus, reikalingus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į kadastrą, nėra galimybių, todėl ginčijami atsakovo sprendimai teisėti, nes juose iš esmės padaryta pagrįsta išvada dėl duomenų apie pastatų esamus pamatus nepripažinimą nekilnojamaisiais daiktais bei jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą negalimumą. Nepatenkinus pareiškėjo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, atmestinas pareiškėjo pareikštas išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo ištaisyti ginčo pastatų registro duomenis viešajame registre.
Pareiškėjas, teigdamas, jog ginčijami sprendimai neteisėti, vienu iš argumentų taip pat nurodo tai, kad atsakovas, priimdamas šiuos sprendimus, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas, nes juose nenurodyta aiškūs bei pakankami motyvai, argumentai ir įrodymai, nepateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinius aktus, taip pažeidžiant bendro pobūdžio taisykles, keliamas individualaus administracinio akto turiniui.
Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.
Nors ginčijamas teritorinio registratoriaus administracinis aktas (b.l. 38) turi turinio trūkumų, tačiau kolegija daro išvadą, kad tai savaime neleidžia šio sprendimo pripažinti visiškai nemotyvuotu, t. y. nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo. Ginčijamas sprendimas, kuriame pateikta pakartotinė informacija, vertintinas kartu su tuo pačiu klausimu pagal ankstesnį pareiškėjo kreipimąsi priimtu sprendimu (b.l. 30), kuriame yra nurodyti motyvai, tam tikras teisinis šio akto priėmimo pagrindimas. Be to, jis yra tinkamai įvertintas skundžiamame Centrinio registratoriaus sprendime, kuris papildo teritorinio registratoriaus sprendimą ir atitinka visus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo vertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato, ginčo atveju pareiškėjo E. M., požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT administracinė byla Nr. A556‑336/2011).
Kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas iš esmės galėjo suvokti ir suvokė (suprato) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, tinkamai realizavo savo teisę ginti, jo manymu, pažeistas teises teisme, todėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimas nevertintinas kaip esminis, sudarantis savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamą atsakovo sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš pareiškėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2700 Lt, nurodydamas jų apskaičiavimą bei pagrindimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 ir 5 dalimis, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus pareiškėjo reikalavimus, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens T. R. teisės, ir ji įgijo teisę į teismo išlaidų (be kita ko, atstovavimo išlaidų) atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Tretysis suinteresuotas asmuo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms priskiria 900 Lt už susipažinimą su administracine byla, 300 Lt už susipažinimą su Registrų centro archyvine byla Nr. 8822 bei 300 Lt už susipažinimą su vykdomąja byla Nr. 0070/06/00772.
Administracinių teismų praktikoje nurodyta, jog susipažinimas su teismo dokumentais, konsultacija nelaikoma savarankišku veiksmu ir yra traktuojama kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762-11) arba laikoma vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte, t. y. procesinio dokumento rengimo sudedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-766/2009, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-428-11). Nagrinėjamu atveju susipažinimas su administracine byla, susipažinimas su išreikalauta Registrų centro archyvine byla Nr. 8822 bei vykdomąja byla Nr. 0070/06/00772, vertintini kaip veiksmai, neatsiejamai susiję su atstovavimu teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens patirtos išlaidos už susipažinimo su administracine byla, Registrų centro bei vykdomąja bylomis paslaugą atlygintinos kaip išlaidos už Rekomendacijų 8.18 punktuose numatytas paslaugas, todėl atskirai nepriteistinos.
Rekomendacijų 7 p. reglamentuota, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ar ieškinį parengimą maksimaliai priteistina 3 MMA. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 p., už vieną atstovavimo valandą yra priteistina 0,15 MMA dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 p., atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos ir paslaugų teikimo laikas skaičiuojamas jį apvalinant: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Tretysis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 750,00 Lt turėtų išlaidų už atstovo dalyvavimus teismo posėdžiuose Kauno apygardos administraciniame teisme. Rekomendacijų 9 p. numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko 3 valandas 51 minutę:
2008 m. gruodžio 2 d. posėdis vyko 20 min. (nuo 15 val. 00 min. iki 15 val. 20 min., b.l. 144-145, 1 t.);2009 m. vasario 19 d. posėdis vyko 15 min. (nuo 13 val. 00 min. iki 13 val. 15 min., b.l. 155-156, 1 t.);2009 m. balandžio 16 d. posėdis vyko 15 min. (nuo 13 val. 00 min. iki 13 val. 15 min., b.l. 168-169, 1 t.);2009 m. gegužės 28 d. posėdis vyko 1 val. 18 min. (nuo 14 val. 30 min. iki 15 val. 48 min., b.l. 174-181, 1 t.);2009 m. birželio 18 d. posėdis vyko 35 min. (nuo 15 val. 00 min. iki 15 val. 35 min., b.l. 189-192, 1 t.);2012 m. spalio 22 d. posėdis vyko 1 val. 8 min. (nuo 9 val. 06 min. iki 10 val. 17 min., b.l. 41- 42, 2 t.).
Atstovaujant tretįjį suinteresuotą asmenį 2008 m. – 2009 m. teismo posėdžiuose galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatęs 800 Lt MMA, o atstovaujant 2012 m. spalio 22 d. galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nustatęs 850 Lt MMA.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir Rekomendacijose pateiktą atstovavimo laiko skaičiavimą, maksimali priteistina išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose suma galėtų būti už 4 valandas, t.y. 487,50 Lt (3×0,15×800 Lt +1×0,15×850 Lt).
Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti 50 Lt už parengtą prašymą dėl bylos atnaujinimo (b.l. 26, 2 t.). Pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.16 p., už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) prašoma priteisti 50 Lt neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl ji priteistina.
Sprendžiant trečiojo suinteresuotas asmens prašymą priteisti 400 Lt už 2008 m. gruodžio 2 d. prašymo parengimą (b.l. 140-141, 1 t.) pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.16 p., už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) maksimali priteistina suma yra 96 Lt (0,12×800 Lt).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, T. R., tenkinant jos prašymą iš dalies, iš pareiškėjo E. M. priteistina 633,50 Lt (šeši šimtai trisdešimt trys litai, 50 ct).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Priteisti iš E. M. 633,50 Lt (šešis šimtus trisdešimt tris litus, 50 ct) išlaidų atlyginimo T. R.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.