- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- e2-2653-780/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00153-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „NEO Finance“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. M. 1 731,53 Eur negrąžintą kredito dalį, 190,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 23 procentus mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1 731,53 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 198,52 Eur tarpininkavimo mokesčio, 727,73 Eur administravimo mokesčio, 7,00 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2018 m. lapkričio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 64,00 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Atsakovui be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatorės AB „NEO Finance“ ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo A. M. 2018 m. sausio 11 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K313917279, kuria atsakovui buvo suteiktas 1 979,49 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 066,11 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 23 proc.), 243,64 Eur tarpininkavimo mokesčio. Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės raginimus. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4 punktu, ieškovė 2019 m. kovo 13 d. atsakovui siųstu išankstiniu pranešimu pranešė, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas įsigalioja 2019 m. kovo 19 d. Kadangi atsakovas nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo priteisti iš atsakovo 1 731,53 Eur negrąžintą vartojimo kredito dalį, 190,22 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 23 procentus mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 731,53) Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 198,52 Eur tarpininkavimo mokesčio, 727,73 Eur administravimo mokesčio, 7,00 Eur sutartines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 48–55).
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. balandžio 26 d. (el. b. l. 76). Atsakovas per nustatytą 20 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2018 m. sausio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K313917279, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 1 979,49 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 1066,11 Eur palūkanų, 243,64 Eur tarpininkavimo mokesčio, mokėdamas mėnesines įmokas (el. b. l. 10, 11–16, 18–23, 38). Atsakovas buvo raginamas tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (el. b. l. 9). Ieškovė 2019 m. kovo 13 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl sutarties nutraukimo (el. b. l. 37).
Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas, laiku negrąžindamas suteikto kredito, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės grąžinti skolą neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinęs kreditą, taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 731,53 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.886 straipsniai).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 190,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. kovo 22 d. (kreipimosi į teismą dienos), bei 23 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 1 731,53 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332/2017). Pripažintina, kad mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimui kredito grąžinimo termino pabaigos momentas įtakos neturi, kadangi skolininkas ir toliau po kredito grąžinimo termino pabaigos naudojasi kreditoriaus paskolinta suma. Pagal šalių sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti 1 066,11 Eur palūkanų. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, nustatytas Sutarties specialiosiose sąlygose. Palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos ir skaičiuojamos iki faktiško kredito grąžinimo. Šalys Sutarties specialiosiose sąlygose susitarė, jog metinė palūkanų norma yra 23 procentai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 190,22 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, bei 23 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 1 731,53 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, taip pat yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.872 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir 7,00 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2018 m. lapkričio 12 d.) iki kreipimosi į teismą dienos. Vartojimo kredito sutartimi šalys sutarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos 23 procentų palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas). Įstatymas numato, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina ir 7,00 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 12 d., iki kreipimosi į teismą dienos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir 198,52 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, kuris apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punktą, tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 8 proc. ir jo bendra suma 243,64 Eur, kuri yra įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (3 289,24 Eur). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktą, kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 198,52 Eur tarpininkavimo mokesčio taip pat pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir 727,73 Eur administravimo mokesčio. Pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.30 punktą, sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Tokios nuostatos nurodytos ir Sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties 5.4 punkte nustatyta tokia šio mokesčio apskaičiavimo tvarka: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį, ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14 punktu. Šiame punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
Teismo vertinimu, Sutarties bendrosios dalies sąlygos dėl administravimo mokesčio yra neaiškios. Nėra aiški šio mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis yra mokamas. Sutarties specialiosiose sąlygose administravimo mokestis nėra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, priešingai nei Sutarties sąlygose dėl tarpininkavimo mokesčio. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Pagal vyraujančią teismų praktiką kitose civilinėse bylose pagal ieškovės analogiško pobūdžio ieškinius, kitoks Sutarties sąlygos dėl administravimo mokesčio aiškinimas būtų nesuderinamas ir su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1526-340/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018).
Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 7,00 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 12 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad paminėtame įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad Sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019).
Teismas, įvertinęs minėtas vartojimo kredito sutarties nuostatas bei sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis. Sutarties sąlyga, numatanti, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu prievolė vykdoma tinkamai, atlieka prievolės užtikrinimo netesybų forma funkciją (CK 6.71 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį regulaivimą, teismų praktiką ir nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 727,73 Eur administravimo mokesčio atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 64,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur už teisinę pagalbą. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 2 855,00 Eur sumą, teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 2 127,27 Eur, t. y. patenkino 74,51 proc. pareikštų reikalavimų. Todėl iš atsakovo proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai priteistina 48,00 Eur (64,00 Eur x 74,51 proc.) žyminio mokesčio ir 183,30 Eur (246,01 Eur x 74,51 proc.) išlaidų už teisinę pagalbą, iš viso 231,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,86 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 731,53 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 53 ct) negrąžinto kredito, 190,22 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 22 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 23 procentų dydžio mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos 1 731,53 Eur kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. kovo 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 198,52 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 52 ct) tarpininkavimo mokesčio, 7,00 Eur (septynis eurus) kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 231,30 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.
Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.