Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-35082-1266/2025 pagal pareiškėjo V. J. prašymo dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendras su kitais asmenimis, nustatymo suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., N. T., J. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. pateikė teismui prašymą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendras su kitais asmenimis, nustatymo, kuriame prašė: 1) nustatyti viso skolininko N. T. turto dalį, kuris yra bendras su kitais asmenimis; 2) nustatyti viso skolininko N. T. turto dalį, kuris yra bendras su skolininko sutuoktine J. T.: skolininko N. T. turto dalimi nustatyti pusę skolininko sutuoktinės J. T. darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, pusę skolininko sutuoktinės J. T. valdomo automobilio Porsche Cayenne, pusę visos kitos skolininko sutuoktinės J. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės – tame tarpe ir nekilnojamojo turto, įmonių akcijų; 3) nustatant skolininko N. T. nekilnojamojo turto dalį, kuris yra bendras su skolininko sutuoktine J. T. ar kitais asmenimis, kartu nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendras su kitais asmenimis, nustatymo, suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., N. T., J. T.. Susipažinęs su minėtoje byloje pateiktu pareiškėjo prašymu, teismas nustatė, kad jame pareiškėjas suformulavo analogiškus nagrinėjamai bylai reikalavimus. Minėtoje civilinėje byloje teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir dėl šios nutarties yra priimtas atskirasis skundas. Konstatavo, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo analogišką nagrinėjimai bylai prašymą, neįsiteisėjusi.

4. Teismas sprendė, jog byloje pateiktas pareiškėjo prašymas yra tapatus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo pateiktam prašymui, kurio priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, todėl laikė, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir dėl to atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir jo prašymą priimti.

6. Teigė, jog teismas turėjo pareigą ir teisę sustabdyti civilinę bylą, jei manė, kad pateiktas „ieškinys“ tapatus kitam. Aiškino, kad nepriėmus prašymo šioje byloje, o kitoje byloje atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, būtų pažeistas operatyvumo principas.

7. Nurodė, kad prašymą pateikė vadovaudamasis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išaiškinimu, jog gali pateikti prašymą, pašalinęs tariamus trūkumus ir atskirojo skundo kitoje byloje pateikimas nepanaikina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą.

8. Teigė, kad teismas nenurodė pareiškėjo ieškinio rašto numerio, taip sutrukdant pareiškėjui dalyvauti procese, naudotis procesinėmis teisėmis.

9. Tvirtino, jog teismas nepagrįstai nesujungė abiejų bylų, jei laikė, kad pateiktas „ieškinys“ tapatus kitam.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo / nutarties negaliojimo pagrindų.

12. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą stabdyti bylą ar spręsti klausimą dėl bylų, kuriose pateikti pareiškėjo prašymai ir kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip tapačius, sujungimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal CPK normas bylą sustabdyti galima tada, kai pati byla teisme yra iškelta. Bylos iškėlimas sietinas su ieškinio priėmimu teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo nebuvo priimtas pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo. Be to, apelianto nurodytas bylos sustabdymo pagrindas (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra tuomet, kai kita nagrinėjama byla yra tiesiogiai susijusi su stabdytina, bet ne tapati.

14. Vertinant apelianto teiginį dėl bylų sujungimo, išaiškintina, jog pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, jog teismo ar teismų žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė tapačius prašymus, ko iš esmės nepaneigė, teigdamas, jog jis galėjo pateikti tokį prašymą, ištaisęs teismo nurodytus trūkumus.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad atskirojo skundo kitoje byloje pateikimas nepanaikina jo teisės kreiptis į teismą, tačiau, teikdamas tapatų prašymą, apeliantas turi įsivertinti tapataus prašymo pateikimo galimas neigiamas pasekmes, jog tapatus prašymas teismo nebus priimtas.

16. Kitų atskirajame skunde nurodytų nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako, kaip neturinčių reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.