- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 1S-959-366/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. G. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-04 nutarties, kuria buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas Pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. G. V. atžvilgiu. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal Pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-04 nutartį, priimti naują sprendimą - pradėti privataus kaltinimo procesą ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti apylinkės teismui. Nurodo, jog teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. nuostatas, t. y. padarė išvadą, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Anot jo, G. V. veiksmai atitinka BK 154 str. ir 155 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, nes jis daužė jo buto duris, jas atidarius, grasino, įžeidinėjo, po to trenkė duris ir pasišalino. Be to G. V. apklausos policijoje metu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jį, kad puldinėja jo vaikus. Teismo sprendimas atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą yra deklaratyvaus pobūdžio, neargumentuotas. Pareiškėjo manymu, motyvuotas išvadas dėl nusikalstamų veikų buvimo ar nebuvimo G. V. veiksmuose teismas galėtų padaryti tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Be to, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, Pareiškėjo manymu, jo skundas visiškai atitinka BPK 412 str. 2 d. skundo turiniui keliamus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ str. 1 d. nustatyta, kad gavęs nukentėjusiojo skundą <...> teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad šiuo atveju nepadarytos veikos, turinčios BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių.
Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
Pagal BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų.
Iš Pareiškėjo, t.y. M. G. skundų matyti, kad tarp kaimynų, t.y. tarp M. G. ir G. V. kilo konfliktas. G. V. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo M. G. bei grasino fiziniu susidorojimu laiptinėje bei Pareiškėjo bute. Dėl įvykio Pareiškėjas kreipėsi į policiją. Policijos pareigūnų apklausiamas G. V., papasakojo savo įvykio versiją, t.y. nurodė priežastis dėl ko, jo manymu, tarp jųdviejų kilo konfliktas. G. V. išsakytus įžeidžiančius žodžius laiptinėje ir bute, Pareiškėjas vertina kaip jo įžeidimą (BK 155 str. 1 d.), o G. V. parodymus policijos pareigūnui Pareiškėjas vertina kaip tikrovės neatitinkančios informacijos apie jį paskleidimu (BK 154 str. 1 d.).
BK 155 str. prasme, įžeidimas yra žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Šiuo atveju Pareiškėjas nenurodė kokiais žodžiais G. V. jį įžeidė, dėl kurių jis jautėsi pažemintas. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad G. V. žodžius girdėjo kiti asmenys. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.
G. V. duoti parodymai apie įvykio situaciją policijos pareigūnui, kuris vykdė teisės aktais reglamentuotas tarnybines pareigas, negali būti vertinami kaip asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu BK 154 str. 1 d. prasme, nes šiuo atveju tiek Pareiškėjas, tiek G. V. papasakojo apie įvykį savo subjektyvią nuomonę. Be to, G. V. buvo apklausiamas dėl jo galimai padarytų neteisėtų veikų, todėl šiuo atveju turėjo teisę pasirinkti norimą gynybos būdą ir taktiką.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra pažymėjęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-396/2009, 2K-262/2011). Apeliacinės instancijos teismo manymu, šis tarpusavyje kilęs kaimynų konfliktas negali būti laikomas tokio pavojingumo veika, už kurią turi būti taikoma tik kriminalinė bausmė.
Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal Pareiškėjo skundą bei priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui naujų aplinkybių nepateikė, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-04 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.