- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- I-5040-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04524-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Ernestas Spruogis, Iveta Pelienė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- BUAB „Ropokalnis“
- Kategorijos
- 33.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rasai Pelenei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Ropokalnis“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja BUAB „Ropokalnis“ skunde teismo prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2014-09-16 sprendimą Nr. 3R-343 (AG-290/02-2014); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA prie ŽŪM, Agentūra) 2014-06-13 sprendimą Nr. BR6-(11.3.4)-75768; 3) panaikinti Agentūros 2014-07-25 sprendimą Nr. 8684(11.3.4); 4) įpareigoti Agentūrą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskirti žemės ūkio kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ 44 897,70 Lt sumos de minimis pagalbą pagal 2013-12-03 paraišką dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio Nr. 14-158B, ir 2014-07-18 pakartotinę paraišką dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio Nr. 14-053B; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad UAB „Ropokalnis“ 2013-04-30 buvo iškelta bankroto byla, o 2013-09-11 patvirtintas žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“) kreditorinis reikalavimas 123 227,93 Lt sumai. Agentūrai 2013-12-03 buvo pateikta paraiška dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, kuria buvo siekiama gauti de minimis pagalbą kreditoriui. Agentūra 2014-06-13 raštu Nr. BR6-(11.3.4)-7576 atsisakė skirti pagalbą, kadangi apskaičiuota suma viršija 2007-12-20 Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1535/2007 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1535/2007) 3 str. 2 d. nustatytą ribą. Remiantis naujuoju Reglamentu, kuris turėjo būti taikomas nuo 2014-01-01, suma vienam gavėjui yra padidinta iki 15 000 Eur už vieną trejų fiskalinių metų laikotarpį. Reglamento Nr. 1535/2007 taikymas buvo pratęstas iki 2014-06-30, todėl iki šios datos galėjo būti taikomas tiek Reglamentas Nr. 1535/2007, tiek ir naujasis Reglamentas. Pareiškėja 2014-07-18 Agentūrai pateikė pakartotinę paraišką Nr. 14-053B dėl lėšų skyrimo, tačiau Agentūra 2014-07-25 rašte konstatavo, kad pakartotinė paraiška nebus vertinama, kadangi nenustatyta pakartotinio paraiškų teikimo galimybė. Pareiškėja su skundu kreipėsi į VAGK, kuri skundą atmetė. Mano, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini. Pažymėjo, kad ūkininkai (žemės ūkio bendrovės) yra silpniausios kreditorių grandys, kurias skaudžiausiai paveikia įmonės bankrotas. Bankroto proceso metu dominuoja viešasis interesas, kuris įpareigoja užtikrinti silpniausių įmonės kreditorių interesus, suteikiant valstybės finansinę pagalbą. Reglamentu Nr. 1535/2007 ir Reglamentu Nr. 1408/2013 bei su jais susijusiais teisės aktais iš esmės būtent to ir siekta - padėti šiems kreditoriams, skiriant lėšų daliniam kreditorinių reikalavimų patenkinimui. Atsakovė, kaip minėtos pagalbos teikimą organizuojanti institucija, privalėjo veikti tokiu būdu, kad būtų kiek įmanoma užtikrinti minėtų kreditorių interesai, tačiau veikė taip, kad tie interesai buvo iš esmės pažeisti. Mano, kad pareiškėjos atžvilgiu 2014-06-13 turėjo būti taikomas pareiškėjai palankesnis Reglamentas, kadangi tik tokiu būdu atsakovė būtų tinkamai bei efektyviai atlikusi valstybės pavestą funkciją suteikti pagalbą. Pagalbos teikimas sąmoningai taikant pareiškėjai nepalankų Reglamentą (kai yra galimybė taikyti tokį, pagal kurį parama būtų teikiama) ne tik iš esmės iškreipia atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto veiklos tikslus, bet ir sukelia abejonių veiklos skaidrumu bei objektyvumu. Taip pat nurodo, kad atsakovė savo sprendimais pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintus viešojo administravimo principus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtintus teisingumo bei sąžiningumo principus, minėtų Reglamentų nuostatas, dėl to nepagrįstai atsisakė skirti pagalbą bei nagrinėti pakartotinę paraišką. VAGK sprendimas nepagrįstas, kadangi jame nėra nurodyta jokių teisinių argumentų, kodėl negali būti taikomas naujas teisinis reguliavimas pagal Pakartotinę paraišką, nepagrįstai konstatuota, kad būtinai turėjo būti apskųstas Agentūros 2014-06-13 sprendimas, taip pat VAGK nepagrįstai konstatavo, kad Agentūros 2014-07-25 sprendimas nėra administracinis aktas (b. l. 1-4).
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos bankroto administratorius 2013-12-06 pateikė paraišką Nr. 13-158B dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio (toliau – ir Paraiška), kuri buvo vertinama vadovaujantis Lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-08-27 nutarimu Nr. 829 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 7.4 papunktyje nustatyta, kad Agentūra, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-19 nutarimu Nr. 35 (toliau – ir Pagalbos nuostatai), 13.2 papunkčiu ir Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2005-09-29 nutarimu Nr. 1S-111, patikrina, ar paraiškoje nurodytiems subjektams teikiama pagalba neviršija viso per einamuosius ir dvejus ankstesnius pagalbos gavėjo mokestinius metus leidžiamo nereikšmingos pagalbos (de minimis pagalbos) žemės ūkio produktų pirminės gamybos sektoriuje dydžio. 2007-12-20 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje 3 str. 2 d. nustatyta, kad bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus mokestinius metus, suma neturi viršyti 7 500 Eur (25 896 Lt) ir, jei pagalbos suma viršija šią ribą, negali būti teikiama net ta pagalbos dalis, kuri šios ribos neviršija. Agentūra patikrino ir nustatė, kad Paraiškoje nurodytam pagalbos gavėjui ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pagalbos gavėjas) nereikšminga pagalba žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje nebus skiriama, nes apskaičiuota pagalbos suma viršija Reglamento Nr. 1535/2007 3 str. 2 d. nustatytą ribą. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-06-09 įsakymu Nr. 3D-348 „Dėl teikiamos pagalbos už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją intensyvumo lygio 2014 metams, taikomo įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 829, nustatymo“ patvirtintą teikiamos pagalbos intensyvumo lygį 36,8 proc. Pagalbos gavėjui apskaičiuotas 44 897,70 Lt pagalbos dydis (Paraiškoje nurodyta 122 004,63 Lt reikalavimo suma), t. y. didesnis už Reglamente Nr. 1535/2007 nustatytą maksimalią ribą (25 896,00 Lt). Apie tai pareiškėja buvo informuota Agentūros sprendimu, kurio ji nustatyta tvarka neapskundė. Bankroto administratorius 2014-07-22 pateikė pakartotinę paraišką Nr. 13-158B dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio (toliau – ir Pakartotinė paraiška). Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad Apraše nėra numatyta pakartotinio paraiškų teikimo galimybė, bei į tai, kad Pakartotinėje paraiškoje pateikti duomenys atitinka Paraiškoje, dėl kurios jau yra priimtas Agentūros sprendimas, pateiktus duomenis, Agentūros raštu pareiškėją informavo, kad Pakartotinė paraiška nebus vertinama. Pareiškėja su skundu kreipėsi į VAGK, kuri bylos dalį dėl Agentūros sprendimo nutraukė, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad norminiai teisės aktai neužkerta kelio kreiptis su pakartotine paraiška esant pasikeitusiam teisiniam reguliavimui, kadangi draudimo teikti pakartotines paraiškas nebuvimas nereiškia, kad tokia galimybė egzistuoja. Nei Apraše, nei jokiuose kituose teisės aktuose nėra numatyta pakartotinio paraiškų teikimo galimybė pasikeitus teisės aktams, nes priešingu atveju būtų iškraipomas teisinių santykių stabilumas. Teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir Agentūros atsirado Bankroto administratoriui pateikus Paraišką, ir šiems santykiams buvo taikomos tuo metu galiojusios teisės normos. Be to, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. nustatyta, kad vienas iš principų, kuriuo savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, yra įstatymų viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taigi, teisės aktams nenumatant pakartotinio paraiškų teikimo galimybės, įstatymo viršenybės principas būtų pažeistas, jeigu Agentūra tokias paraiškas vertintų.
Taip pat nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad pasikeitus de minimis pagalbos sumai, atsirado naujos teisinės aplinkybės kreiptis į atsakovą, kadangi nesutikdama su Agentūros sprendimu, kuriuo buvo baigtas Paraiškos vertinimas, pareiškėja turėjo teisę jį apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Agentūros sprendimas yra galiojantis ir sukelia pareiškėjai teisines pasekmes.
Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad pasikeitus teisinėms aplinkybėms ir gavus naują prašymą, Agentūra privalėjo atlikti vertinimą pagal naujų teisės aktų reikalavimus ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjai teisines pasekmes sukelia Agentūros sprendimas, kurio apskundimo terminą pareiškėja yra praleidusi, o ne Agentūros raštas, kuris yra parengtas vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, nepažeidžiant šio teisės akto nuostatų. Pažymėjo, kad Pakartotinėje paraiškoje nurodyti duomenys atitinka Paraiškoje nurodytus duomenis (t. y. abiejų paraiškų turinys yra analogiškas), be to, teisės aktuose nėra numatyta pakartotinio paraiškų teikimo galimybė. Kadangi dėl Paraiškos Agentūra jau yra priėmusi sprendimą, kuris yra nenuginčytas ir sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, daro išvadą, kad skundžiamas Agentūros raštas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia ir todėl nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu) VAĮ 2 str. 8 d. ir 11 d. bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 d. prasme. Esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui ar jų grupei. Agentūros raštu pareiškėjai tik pranešta, kad Pakartotinė paraiška nebus nagrinėjama, ir jokių teisių ir pareigų jai nesukuria (b. l. 46-49).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Ropokalnis“ iš ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugsėjo–gruodžio mėn. pirko gyvulius (kiaules), iš viso už 147 965,51 Lt (VAGK byla, b. l. 5-11). Pareiškėja ir ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ 2013-04-30 sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodyta galutinė atsiskaitymo suma yra 122 004,93 Lt (VAGK byla, b. l. 12).
Šiaulių apygardos teismo 2013-04-30 nutartimi UAB „Ropokalnis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, įgaliotas asmuo – M. V. (b. l. 13-16, 17).
Radviliškio r. apylinkės teismo 2013-07-09 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš UAB „Ropokalnis“ 122 004,93 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, 860 Lt žyminio mokesčio bei 363 Lt teisinės pagalbos išlaidų ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ naudai (b. l. 23).
Šiaulių apygardos teismo 2013-09-11 nutartimi patvirtintas BUAB „Ropokalnis“ kreditorinių reikalavimų sąrašas, į pirmos eilės kreditorių sąrašą taip pat įtrauktas ir ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“, kurio kreditorinis reikalavimas - 123 227,93 Lt (b. l. 18-21).
Šiaulių apygardos teismo 2013-11-22 nutartimi UAB „Ropokalnis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (VAGK byla, b. l. 56-57).
Pareiškėja NMA prie ŽŪM 2013-12-03 pateikė paraišką dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio Nr. 13-158B (toliau – ir Paraiška), kurioje prašė kreditoriui ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ skirti de minimis pagalbą (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) byla, b. l. 23).
NMA prie ŽŪM 2014-06-13 sprendimu Nr. BR6-(11.3.4)-7576 pareiškėjos prašymo netenkino ir nurodė, kad Paraiškoje nurodytam pagalbos gavėjui ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ nereikšminga pagalba žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje nebus skiriama, kadangi apskaičiuota pagalbos suma viršija 2007-12-20 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje 3 str. 2 d. nustatytą ribą (VAGK byla, b. l. 24-25).
Pareiškėja NMA prie ŽŪM 2014-07-18 pateikė pakartotinę paraišką dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio Nr. 14-053B (toliau – ir Pakartotinė paraiška), kurioje prašė kreditoriui ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ skirti de minimis pagalbą (VAGK byla, b. l. 26).
NMA prie ŽŪM 2014-07-25 sprendime Nr. BR6-8684(11.3.4) nurodė, kad pareiškėjos Pakartotinė paraiška nebus vertinama, kadangi pagal Lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, skyrimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-08-27 nutarimu Nr. 829 (toliau – ir Aprašas) pakartotinio paraiškų teikimo galimybė nėra nustatyta. Taip pat nurodė, kad Pakartotinėje paraiškoje nurodyti duomenys atitinka Paraiškoje pateiktus duomenis ir Agentūra dėl Paraiškos jau yra priėmusi sprendimą (VAGK byla, b. l. 27).
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su NMA prie ŽŪM 2014-06-13 sprendimu Nr. BR6-(11.3.4)-7576 ir 2014-07-25 sprendimu Nr. BR6-8684(11.3.4), su skundu kreipėsi į VAGK, kuri 2014-09-16 sprendimu Nr. 3R-343(AG-290/02-2014) bylą dalyje dėl NMA prie ŽŪM 2014-06-13 sprendimo Nr. BR6-7576(11.3.4.) nutraukė, kitoje dalyje skundą atmetė (VAGK byla, b. l. 88-92).
Ginčas byloje kilo dėl VAGK 2014-09-16 sprendimo, kuriuo byla dalyje dėl NMA prie ŽŪM 2014-06-13 sprendimo Nr. BR6-7576(11.3.4) nutraukta, dalyje dėl NMA prie ŽŪM 2014-07-25 sprendimo Nr. BR6-8684(11.3.4) skundas atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-08-27 nutarimu Nr. 829 patvirtintas Lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, skyrimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 5 punkte (2012-02-29 nutarimo Nr. 252 redakcija) nustatyta, kad bankrutavusios įmonės administratorius per 10 darbo dienų po teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto įsigaliojimo, turi pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paraišką dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio. Einamaisiais kalendoriniais metais tenkinama paraiška, gauta iki gruodžio 1 dienos. Vėliau gauta paraiška tenkinama kitais kalendoriniais metais. Aprašo 5¹ punkte nustatyta, kad pagal šį aprašą tenkinamos iki 2014-05-30 pateiktos paraiškos. Sprendimus dėl pagalbos skyrimo pagal šį aprašą Agentūra turi priimti ir lėšas pagal šiuos sprendimus turi išmokėti ne vėliau kaip iki 2014-06-30.
To paties Aprašo 7.4 punkte nustatyta, kad Agentūra, vadovaudamasi Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatų 13.2 punktu ir Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2005-09-29 nutarimu Nr. 1S-111, patikrina, ar paraiškoje nurodytiems subjektams teikiama pagalba neviršija viso per einamuosius ir dvejus ankstesnius pagalbos gavėjo mokestinius metus leidžiamo nereikšmingos pagalbos (de minimis pagalbos) žemės ūkio produktų pirminės gamybos sektoriuje dydžio.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-19 nutarimu Nr. 35 patvirtintų Suteiktos valstybės pagalbos registro nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2008-06-11, toliau – ir Nuostatai), kurių paskirtis – registruoti suteiktą valstybės pagalbą, nereikšmingą pagalbą, nereikšmingą pagalbą žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ir nereikšmingą pagalbą žuvininkystės sektoriuje, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti šiuose Nuostatuose nurodytus duomenis, 13.2 p. nustatyta, kad prieš teikdamas nereikšmingą pagalbą, nereikšmingą pagalbą žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ir nereikšmingą pagalbą žuvininkystės sektoriuje, registro duomenų teikėjas, įvesdamas pagalbos gavėjo juridinio asmens kodą (arba asmens kodą, kai pagalbos gavėjas yra fizinis asmuo), registre turi pasitikrinti, ar teikiama pagalba neviršys leidžiamo nereikšmingos pagalbos dydžio, kaip nustatyta reglamente (EB) Nr. 1998/2006; kai teikiama nereikšminga pagalba žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, – ar teikiama pagalba neviršys leidžiamo nereikšmingos pagalbos žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje dydžio, kaip nustatyta reglamente (EB) Nr. 1535/2007; kai teikiama nereikšminga pagalba žuvininkystės sektoriuje, – ar teikiama pagalba neviršys leidžiamo nereikšmingos pagalbos žuvininkystės sektoriuje dydžio, kaip nustatyta reglamente (EB) Nr. 875/2007. Registro duomenų teikėjas turi užtikrinti, kad jo teikiama pagalba neviršytų leidžiamo nereikšmingos pagalbos, nereikšmingos pagalbos žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ar nereikšmingos pagalbos žuvininkystės sektoriuje dydžio. Registro duomenų teikėjas, neužtikrinęs minėtojo reikalavimo, elektroniniu būdu informuojamas apie tai, kad jam suteikus naują nereikšmingą pagalbą, naują nereikšmingą pagalbą žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ar naują nereikšmingą pagalbą žuvininkystės sektoriuje viršytas leistinas pagalbos dydis.
2007-12-20 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje 3 str. 2 d. nustatyta, kad bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus mokestinius metus, suma neturi viršyti 7 500 Eur. Ši riba taikoma neatsižvelgiant į taikomą pagalbos formą ir tikslą. Skaičiuojant reikia remtis atitinkamos valstybės narės įmonės mokestiniais metais. Jei pagal pagalbos priemonę numatyta bendra pagalbos suma viršija pirmojoje pastraipoje nurodytą ribą, šis reglamentavimas tokiai pagalbos sumai ar net jos daliai, kuri neviršija nustatytos ribos, negali būti taikomas. Tokiu atveju šis reglamentas negali būti taikomas. Tokiu atveju šis reglametas negali būti taikomas pagalbos priemonei nei pagalbos suteikimo metu, nei bet kada vėliau.
Aprašo 3 p. nustatyta, kad pagalba teikiama kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, užsiimantiems pirminės žemės ūkio produkcijos gamyba (toliau – pagalbos gavėjai), - tenkinama iki 36,8 procento pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojo reikalavimų sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją. Žemės ūkio ministras, atsižvelgdamas į einamųjų kalendorinių metų lėšas, skirtas pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdibti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, kasmet nustato teikiamos pagalbos intensyvumo lygį.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2014-06-09 įsakymu Nr. 3D-348 „Dėl teikiamos pagalbos už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją intensyvumo lygio 2014 metams, taikomo įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 829, nustatymo“ nustatė pagalbos, teikiamos kaimo vietovėje veikiantiems subjektams, užsiimantiems pirminės žemės ūkio produkcijos gamyba, intensyvumo lygį 2014 metams – 36,8 procento pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojo reikalavimų sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją, taikomą įgyvendinant Aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 829.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Apraše įtvirtintas 10 darbo dienų terminas, per kurį bankrutavusios įmonės administratorius po teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto įsigaliojimo, turi pateikti Agentūrai paraišką dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio. Pareiškėja, nepraleisdama 10 darbo dienų termino, 2013-12-03 pateikė Paraišką (Agentūroje gauta 2013-12-06), tačiau Agentūra, vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis nustačiusi, kad apskaičiuota pagalbos suma viršija Reglamente Nr. 1535/2007 nustatytą ribą (apskaičiuotas pagalbos dydis – 44 897,70 Lt, maksimali galima pagalbos suma – 25 896 Lt), 2014-06-13 sprendimu Nr. BR6-(11.3.4)-7576 nusprendė Paraiškoje nurodytam paramos gavėjui ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ neskirti nereikšmingos pagalbos žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje. Sprendime Agentūra nurodė, kad jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo informacinio pranešimo gavimo dienos VAGK arba teismui. Pareiškėja skundą VAGK pateikė 2014-09-02, t. y. praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti, todėl VAGK ginčijamu 2014-09-16 sprendimu pagrįstai Agentūros 2014-06-13 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėjo ir bylą dalyje dėl NMA prie ŽŪM 2014-06-13 sprendimo Nr. BR6-7576(11.3.4.) nutraukė.
Pareiškėja 2014-07-18 pateikė Pakartotinę paraišką (Agentūroje gauta 2014-07-22), kuri analogiška 2013-12-03 pareiškėjos Paraiškai. Agentūra 2014-07-25 sprendime Nr. BR6-8684(11.3.4.) informavo pareiškėją, kad Pakartotinė paraiška nebus vertinama, kadangi Apraše nenustatyta pakartotinio paraiškų teikimo galimybė, Pakartotinėje paraiškoje pateikti duomenys atitinka Paraiškoje pateiktus duomenis ir dėl Paraiškos jau yra priimtas Agentūros 2014-06-13 sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Agentūra 2014-07-25 sprendime klaidingai nurodo Paraiškos pateikimo dieną (nurodyta 2014-07-18), numeris nurodytas teisingai, taip pat neteisingai nurodyta rašto, kuriuo buvo informuota pareiškėja dėl Paraiškos vertinimo data (2014-07-13), tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu.
Pareiškėja tiek skunde VAGK, tiek skunde teismui teigia, kad pateikta Pakartotinė paraiška turėjo būti vertinama pagal pareiškėjai palankesnį Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1408/2013 „Dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 1408/2013), kuriame nustatyta didesnė de minimis pagalbos suma.
Minėta, kad Aprašas nustato konkretų terminą, per kurį bankrutavusios įmonės administratorius turi pateikti paraišką dėl lėšų, skirtų pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų reikalavimams sumokėti už bankrutavusių įmonių perdirbti supirktą pirminę žemės ūkio produkciją iš dalies patenkinti, poreikio, t. y. per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti dėl bankroto įsigaliojimo.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-05-11 įsakymu Nr. 3D-231 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Šių nuostatų 8.10 punkte nustatyta, kad įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, Agentūra priima prašymus (paraiškas), atlieka jų vertinimą ir priima sprendimą dėl paramos suteikimo ar išmokų išmokėjimo. Šiame teisės akte taip pat nėra teisės normų, iš kurių galima būtų spręsti apie Nacionalinės mokėjimo agentūros teises pratęsti ar atnaujinti bet kokių paraiškų padavimo terminus. Tokių nuostatų nėra įtvirtintų ir Reglamente (EB) Nr. 1535/2007, pagal kurį valstybės narės gauna ir kuriuo remdamosi moka byloje minimą paramos rūšį.
Taigi, teisės aktuose nėra numatyta Agentūros teisė pratęsti terminą paraiškoms pateikti ar jį atnaujinti. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nereikšmingos pagalbos žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, teikimą nėra nustatyta ir galimybė teikti pakartotinę paraišką dėl lėšų skyrimo. Todėl Agentūra iš esmės pagrįstai ginčijamame 2014-07-25 sprendime Nr. BR6-8684(11.3.4.) nurodė, kad pareiškėjos pakartotinė paraiška nebus vertinama, kadangi Apraše nėra nustatyta pakartotinio paraiškų teikimo galimybė, be to, Pakartotinėje paraiškoje pateikti duomenys atitinka pareiškėjos Paraiškoje pateiktus duomenis ir dėl to yra priimtas Agentūros 2014-06-13 sprendimas, kuris yra galiojantis. Nors VAGK ginčijamame 2014-09-16 sprendime Nr. 3R-343(AG-290/02-2014), teismo vertinimu, nepagrįstai Agentūros 2014-07-25 sprendimą, kuriuo ji atsisakė vertinti pareiškėjos Pakartotinę paraišką, laikė informacinio pobūdžio raštu, nesukeliančiu pareiškėjai jokių teisinių padarinių, tačiau šiam Agentūros sprendimui esant teisėtam ir pagrįstam, tai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti VAGK 2014-09-16 sprendimo.
Pareiškėjos skundo argumentai, susiję su Paraiškos vertinimo teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat dėl to, kad VAGK ginčijamame sprendime nenurodė teisinių argumentų dėl naujo teisinio reguliavimo netaikymo, šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi, kaip minėta, Agentūros 2014-06-13 sprendimo Nr. BR6-7576(11.3.4) teisėtumas ir pagrįstumas VAGK nebuvo nagrinėjamas konstatavus, kad praleistas terminas minėtam sprendimui apskųsti. Agentūros 2014-06-13 sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra ir šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VAGK 2014-09-16 sprendimas Nr. 3R-343(AG-290/02-2014) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.
Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos BUAB „Ropokalnis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.