- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- ATP-165-319/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00857-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinių teisės pažeidimų protokolas A. M. surašytas dėl to, kad jis 2013-08-06 apie 20.48 val., vairuodamas automobilį ,,AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Naujoje g., Alytuje, viršijo nustatytą leistiną greitį 50 km/h, važiuodamas 74 km/h greičiu; o stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso jų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nes padidinęs greitį nuvažiavo toliau, keldamas pavojingas situacijas ir pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tuo pažeisdamas KET 135, 17 ir 19 p. reikalavimus ir padarė administracinio teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso toliau–ATPK 124 str. 3 d., 130 str. 1 d., 124 ² str. 1 d..
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-12-16 nutarimu A. M. pripažintas padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 124 str. 3 d., 130 str. 1 d. ir 124 ² str. 1 d. ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinus, paskirta galutinė nuobauda – trijų tūkstančių septynių šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams.
Šalies argumentai
A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2013-12-16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo jis nubaustas trijų tūkstančių septynių šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu ketveriems metams ir trims mėnesiams ir šioje dalyje administracinę bylą nutraukti.
Nurodo, jog nesutinka su tuo, kad jis tyčia nepakluso policijos pareigūnams, nes stabdomas jis sustojo ir paaiškino pareigūnams, greičio viršijimo aplinkybes ir paprašė jų pagalbos. Nurodė, kad kaip jis suprato, pareigūnas paprašė pateikti dokumentus ir ateiti į jų mašiną, tačiau jis pasakė, kad labai skuba ir dėl tokių aplinkybių pagalvojo, kad pareigūnai nori jam padėti ir sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Važiuodamas matė, kad iš paskos važiuoja pareigūnai su įjungtais švyturėliais, tačiau jis sustojo tik prie savo namų, kur prisiviję pareigūnai jį sulaikė, įsodino į savo automobilį ir uždėjo antrankius. Skunde teigia, kad nesutinka, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d., nes nors ir viršydamas greitį, važiavo kiek įmanoma atidžiai ir su vieninteliu tikslu - padėti savo šeimai. Taip pat nesutinka, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nes stabdant policijos pareigūnams, jis iškart sustojo ir paaiškinęs situaciją, ir supratęs, kad pareigūnai nori padėti, nuvažiavo toliau, t.y. jo veiksmuose nėra ir nebuvo tyčios, kuri šiuo atveju būtina. Pažymi, kad lietuvių kalbos nesupranta, todėl priešingai nei nurodo liudytojai, nesuprato, ką jie sako, o jam paaiškinti taip pat buvo sunku, nes buvo susijaudinęs j ir išsigandęs, t. y. afekto būsenos, kadangi labai jaudinausi dėl savo anūkų. Nurodo, kad nesitikėjo, kad prašant pagalbos, pareigūnai pradės jį persekioti ir nesiims jokių veiksmų, kad padėti esant nurodytai situacijai.
Apelianto manymu, pareigūnų parodymai neturėtų būti vertinami kaip viršesni jo ar kitų asmenų parodymams, nes jis pakluso pareigūnų reikalavimams sustoti, o vėlesnis konstatavimas dėl jo nepaklusimo negali būti laikoma administracinės atsakomybės priežastimi, nes lietuvių kalbos nesupranta, tą žinojo ir pareigūnai, kurių jam duoti reikalavimai lietuvių kalba tik patvirtina jų priešiškumą. Be to, nurodo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis teisine advokato pagalba ir teisė naudotis vertėjo paslaugomis, o tai yra esminiai pažeidimai, pažeidžiantys ATPK, tiek konstitucines teises ir dėl šių priežasčių neturėjo galimybės tinkamai apginti.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
A. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas neigia padaręs ATPK 124² str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, nurodydamas, jog nors ir viršijo greitį, tačiau vairavo atsargiai ir saugiai, stabdomas sustojo, tačiau nepabaigus patikrinimo nuvažiavo, neteisingai supratęs policijos pareigūnus, jo veiksmuose nėra tyčios. Apelianto įsitikinimu teismas neteisingai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kas ir nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.
Nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, vertinami įrodymai. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. M. savo veiksmais padarė ATPK 124² str. 1 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Dėl ATPK 124² str. 1 d. pažeidimo. Apeliantas teigia nepažeidęs šios įstatymo nuostatos, nes jo įsitikinimu, vairavo saugiai, nekeldamas pavojaus eismo ar žmonių saugumui. Toks skundo teiginys neparemtas jokiais faktiniais duomenims ir prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms.
Policijos pareigūnai A. Č. ir A. B. apklausti liudytojais parodė, kad pažeidėjui nuvažiavus nuo patikrinimo vietos, jie pradėjo jį persekioti ir matė, kad A. M. nuolat kėlė avarines situacijas: įvažiuodavo į priepriešines eismo juostas, įvažiuodamas į žiedą nepraleido kitų automobilių, sankryžoje važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Jų parodymai nuoseklūs, analogiški, atitinka jų duotus paaiškinimu, byloje nėra duomenų, kad jie galėtų nurodyti neteisingas aplinkybes, todėl netikėti jais nėra jokio objektyvaus pagrindo. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apelianto veiksmai pilnai atitinka ATPK 124² str. 1 d. pažeidimo sudėtį ir jo kaltė padarius pažeidimą įrodyta.
Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo. Tai, kad A. M. nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių A. B. ir S. Č. tarnybiniai pranešimai bei bylos nagrinėjimo teisme metu jų duoti parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat kiti bylos duomenys. Liudytojas A. Č. nurodė, kad sustabdęs A. M. vairuojamą automobilį, jis priėjo prie vairuotojo ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, ką vairuotojas ir padarė, tačiau užsidarė dureles ir staigiu greičiu nuvažiavo nepasiėmęs iš jo savo dokumentų. Jie persekiojo A. M., o kai šis sustojo, išlipęs iš automobilio, ėmė bėgti, tačiau buvo sulaikytas ir atvestas į pareigūnų automobilį, jis spruko ir priešinosi, dėl ko jam buvo uždėti antrankiai. Apie nelegalus ir norėjimą pagrobti vaikus A. M. pareigūnams pasakė tik jį sulaikius. A. B. nebuvo priėjęs prie automobilio, tačiau iš tarnybinio automobilio matė, kaip pažeidėjas padavė kolegai dokumentus ir netrukus staigiai nuvažiavo. Pažeidėjo versija, kad jis, sustabdytas policijos, pasakė, jog turi šeimyninių problemų ir jam reikia važiuoti, vertintina kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų A. B. ir A. Č., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, minėtų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Skunde nurodyti argumentai dėl policininkų šališkumo apelianto atžvilgiu patvirtinimo nepagrįsti, neatitinka faktinių aplinkybių. Tai, kad A. M. šių pareigūnų ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, negali būti laikoma jų santykių priešiškumu, nes policijos pareigūnai atlieka savo tarnybinę pareigą ir stabdo bei fiksuoja eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš byloje pateiktos pažymos apie asmens baustumą matyti, kad jis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, už ką daug kartų yra baustas pagal ATPK. Nėra jokių duomenų, kad apeliantas neteisingai būtų nubaustas už padarytus pažeidimus. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad policijos pareigūnų priešiškumą jo atžvilgiu patvirtina ir tai, kad žinojo, jog jis nemoka lietuvių kalbos, tačiau savo reikalavimus nurodė lietuviškai, dėl ko jis neteisingai juos suprato. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio A. M. paaiškinimo matyti, jog jis surašytas lietuviškai ir nors su gramatinėmis klaidomis, tačiau mintis suformuluota aiškiai, nuosekliai. Darytina išvada, kad jeigu apeliantas moka rašyti lietuviškai, neabejotinai jis supranta šią kalbą ir pats moka ja kalbėti. Be to, šią apelianto versiją dėl kalbos nemokėjimo paneigia jo paties parodymai, kuriuose jis nurodė, jog jį sustabdė policijos pareigūnai, vienas jų paprašė pateikti dokumentus ir ateiti į jų mašiną, pareigūnas kalbėjo lietuviškai, jis suprato, ką jis jam pasakė. Šios aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnas su nelietuvių tautybės asmeniu kalbėjo lietuviškai, vienas kitą suprato, A. M. paaiškinimą dėl padarytų pažeidimų parašė lietuviškai, todėl nėra pagrindo laikyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas apeliantui buvo surašytas pažeidus jo teisę pasinaudoti vertėjo paslaugomis ir todėl neatitinka įstatymo reikalavimų. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apelianto veiksmai pilnai atitinka ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo sudėtį ir jo kaltė padarius pažeidimą įrodyta. Aukštesnysis teismas be kita ko pažymi tai, kad paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvus situacijos vertinimas ir faktinių aplinkybių kitoks interpretavimas nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veikos kvalifikuotos tinkamai, kad jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.