- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-86-64-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Raimundas Jurgaitis
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Algirdas Juška, Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-86-64/2009 m.
Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3.; 1.1.6.6.; 1.1.7.1.; 1.1.9.1.; 1.1.9.3.; 1.2.25.4.3.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.; 2.4.9.
2009 m. gegužės 7 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d., ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.
E. K. perduota G. K. atsakomybėn pagal laidavimą dvejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 2 p., 69 str, E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - žalos - 8200,42 Lt - atlyginimas, įpareigojant ją atlyginti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš E. K. A. S. 200,42 Lt turtinės, 8000 Lt neturtinės nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui ir 2000 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
E. K. nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad ji 2007 m. gegužės mėn. 16 d. apie 10.38 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairuodama kelių transporto priemonę - automobilį „VW GOLF", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 200 punktų reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sukdama iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kairę - į (duomenys neskelbtini) gatvę, nedavė kelio pėsčiajai A. S., einančiai pėsčiųjų perėja ir kertančiai važiuojamąją dalį, į kurią vairuotoja suko, ją kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota pėsčioji A. S., jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. S. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-12-23 nuosprendį pakeisti – paskirti E. K. realią bausmę sankcijos ribose bei pilnai patenkinant pareikštą civilinį ieškinį priteisti iš E. K. patirtų išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimą. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei taikė įstatymus, nes nepagrįstai konstatavo esant visas BK 40 str. numatytas sąlygas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi realiai E. K. jos net neatsiprašė ir žalos neatlygino, dėl to, teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkė visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, E. K. perduota pagal laidavimą savo sutuoktiniui, kuris anksčiau pats yra baustas administracine tvarka būtent už KET pažeidimus bei turi galiojančią nuobaudą už netinkamą vaiko priežiūrą, dėl to mano, kad kaltinamosios sutuoktinis negali būti vertinamas kaip tinkamas laiduotojas. Dėl šių aplinkybių kaltininkė išvengė bet kokios nuobaudos už padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat nurodo, kad jos teisėti interesai liko neapginti, nes patirta žala realiai neatlyginta, jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas aiškiai per mažai, nes, nors teismui buvo pateikti įtikinami įrodymai apie jos patirtą didelę neturtinę žalą, kaltinamoji iki šiol jai neatlygino jokios žalos, o nuosprendžiu jai suteikta teisė tai daryti dar metus laiko, kai dėl infliacijos priteista suma gali pasidaryti visiškai bereikšmė.
Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos gynėjas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant E. K. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo jos veiką. Kadangi nukentėjusioji apeliaciniu skundu nesutinka dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies, todėl, vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Dėl LR BK 40 str. nuostatų taikymo
Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 str. 2 d.). Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.
Iš bylos matyti, kad E. K. anksčiau nebuvo teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės esant LR BK V skyriuje baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms. Tokiu būdu, E. K. laikoma pirmą kartą padariusia nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (LR BK 281 str. 7 d., 16 str.).
Tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja bei įtariamąja, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu teisme E. K. pripažino savo kaltę padarius autoįvykį, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji (b.l. 84-85, 86-89, 183, t. 1). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. atsiprašė nukentėjusiosios A. S., iš karto po autoįvykio nukentėjusiosios nepaliko likimo valiai – įsodino ją į savo automobilį, surinko nukentėjusiosios daiktus, pranešė policijai apie avariją, aplankė nukentėjusiąją ligoninėje bei sutiko atlyginti nukentėjusiajai teismo priteistą žalą. Pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad moteris ją pakėlė, įsodino į automobilį, atnešė jos batelius, aplankė ligoninėje (b.l. 70-71, 72, 185, t. 1). Nukentėjusiosios A. S. teiginiai, kad E. K. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir jos neatsiprašė, o atsiprašymas teismo posėdyje buvo nenuoširdus yra paneigti būtent paminėtomis aplinkybėmis, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino atitinkančiomis BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytą sąlygą.
LR BK 40 str. 2 d. 3 p. reglamentuoja, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima jei jis bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika ne tik nukentėjusioji patyrė neturtinės ir neturtinės žalos, bet ir valstybinės įstaigos patyrė turtinės žalos. Kadangi padaryta nusikalstama veika yra susijusi su transporto priemonės vairavimu, o E. K. UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsidraudusi vairuotojo privalomąją civilinę atsakomybę, mokėjo draudimo įmokas, todėl ši draudimo – vairuotojo privalomos civilinės atsakomybės draudimas užtikrina, kad dėl transporto priemonės vairuotojo kaltės įvykus avarijai bus atlyginta kitų asmenų sveikatai ar turtui padaryta žala. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai ir Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos dėl kelių eismo įvykio patirtos žalos išmokėjo draudimo išmokas: nukentėjusiajai A. S. 1850,71 Lt, nukentėjusiajai už jos patirtas gydymosi ir kelionės išlaidas bei įstatymo numatytą maksimalią sumą 500 eurų neturtinę žalą, o Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 5945 Lt (b.l. 152-154, t. 1). Tokiu būdu, pagal vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmę, UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą įsipareigojo atlyginti už E. K. įvykusios avarijos metu padarytą žalą įstatymo ribose. Tokiu būdu, draudimo kompanijos nukentėjusiajai ir Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos išmokėtos draudimo išlaidos pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintos iš dalies pašalinta padaryta žala, nes pagal teismų praktiką žalos pašalinimas reiškia padarytos žalos neutralizavimą – apmokamos gydymosi, reabilitacijos dėl padarytos žalos sveikatai išlaidos. Be to, E. K. teismo posėdžio metu sutiko atlyginti nukentėjusiajai ir likusią padarytą žalą, kuri teismo bus priteista ir šis jos įsipareigojimas atitinka LR BK 40 str. 2d. 3 p. nustatytam reikalavimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios skundo teiginys, jog E. K. pati savo lėšomis neatlygino bent iš dalies padarytos žalos yra nepagrįstas. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad yra nustatyta ir LR BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Taip pat atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie E. K. – ji dirba, šeimoje augina du mažamečius vaikus, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sutinka atlyginti žalą, anksčiau nebuvo teista (b.l. 103, t. 1), nors ir buvo bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 98, 99-100, t. 1), Pietinės policijos nuovados apylinkės inspektoriaus charakterizuojama teigiamai (b.l. 115, t. 1), o jos padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė veika, todėl yra pagrindas manyti, kad E. K. visiškai atlygins ar pašalins nukentėjusiajai padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad nustatyta LR BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyta sąlyga.
Kadangi nustatytos visos LR BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas E. K. atžvilgiu taikė BK 40 str. nuostatas.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji nesutinka, kad E. K. pagal laidavimą būtų atiduota savo sutuoktiniui, nes jis yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei vaiko nepriežiūrą, todėl yra netinkamas laiduotojas. Sutinkamai su BK 40 str. 3 d., laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. Prašymą atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikė jos sutuoktinis G. K.. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. K. neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nors buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nepagrįstas nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentas, kad G. K. yra baustas už vaiko nepriežiūrą, nes teismo duomenimis (LITEKO programos duomenimis), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-12-30 nutarimu administracinė byla G. K. atžvilgiu pagal LR ATPK 181 str. 1 d. (dėl nepanaudotos savo valdžios auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų, kuris 2008-06-16 apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini) metė saują akmenukų į pravažiuojantį automobilį ir jį apgadino, padarė 200 Lt žalą) nutraukta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad E. K. ir G. K. yra sutuoktiniai, kartu augina du mažamečius vaikus, teismas laiko, kad sutuoktinis, su kuriuo E. K. veda bendrą ūkį, bei įvertinus G. K. veiklą ir asmenines savybes bei charakteristiką, darys teigiamą įtaką kaltininkei. Tokiu būdu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog G. K., kaip laiduotojas, pagal savo asmenines savybes ir veiklos pobūdį yra tinkamas ir jis vertas pasitikėjimo.
Įvertinus visas paminėtas aplinkybes dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas daro išvadą, kad LR BK 40 str. nuostatos pagristai taikytos ir nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nuosprendžio keisti ir panaikinti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. E. K. pažeidus šiuos įstatymo reikalavimus, gali būti sprendžiama dėl jos atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką. Todėl nėra pagrindo teigti, kad E. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji išvengė bet kokios nuobaudos už padarytą nusikalstamą veiką, be to E. K. teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kuri yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, apribojanti E. K. teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir tai padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas E. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą LR BK 67 str. 2 d. 2 p., ir nurodė, kad E. K. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigota atlyginti žalą – 8200,42 Lt. Tačiau LR BK 67 str. 2 d. 2 p. kalbama tik apie turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200, 42 Lt padarytos turtinės žalos ir 50.000 Lt neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad 200,42 Lt yra nukentėjusiosios patirta turtinė žala ir ji patvirtinta pateiktais kvitais. Todėl, esant šiems duomenims, ir sutinkamai su LR BK 67 str. 2 d. 2 p., 69 str. nuostatomis, jog turtinė žalą turi būti atlyginta per teismo nustatytą terminą, apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas nurodant, kad E. K. įpareigojama atlyginti turtinę žalą – 200,42 Lt. Kadangi turtinės žalos dydis nėra labai didelis, todėl turtinės žalos atlyginimo terminas mažintinas iki vieno mėnesio.
Dėl neturtinės žalos dydžio
BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Kolegija sutinka su nukentėjusiosios apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Nukentėjusioji ir civilinė iškovė A. S. prašė priteisti 50.000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 75-82, t. 1), nes dėl kaltininkės veiksmų, ji patyrė ir toliau patiria didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, nepatogumus, toliau tęsia gydymą. Po padarytų sužalojimų – dėl patirtos sunkios galvos smegenų traumos, A. S. vargins užeinantys galvos skausmai, vegetacinės krizės, galimi atminties bei dėmesio sutrikimai, potrauminė epilepsija (b.l. 10, t. 2). UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai yra atlyginusi 1726,40 Lt (500 eurų) neturtinės žalos (b.l. 152-154, t. 1). Sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismas, įvertinęs CK 6.250 str. 2 d. išvardintų kriterijų visumą, priteisė iš E. K. nukentėjusiajai 8000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Iš paminėto seka, jog apylinkės teismas nedetalizavo, kokiu būdu, pagal atskirus kriterijus, nustatė nukentėjusiajai priteistinos 8000 litų neturtinės žalos dydį, kadangi nurodė, kad pareikštas civilinis ieškinys teismo vertinamas kaip neatitinkantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Dėl minėtos priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nukentėjusioji nesutinka ir prašo priteisti didesnę sumą, ne tik atsižvelgus į jos sveikatos būklę, padarytus sužalojimus, bet ir į tai, kad dėl infliacijos priteista suma gali pasidaryti visiškai bereikšmė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, konstatuoja, jog E. K. įvykdė nusikalstamą veiką, priskirtą neatsargių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiajai UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ jau atlygino 1850,71 turtinės ir neturtinės žalos, skundžiamu nuosprendžiu jai priteista dar 200,41 Lt turtinės žalos atlyginimo, tai pat atsižvelgiama į E. K. turtinę padėtį (įmonė, kurioje E. K. dirba nuostolinga (b.l. 159-163, t. 1), E. K. ir G. K. yra sudarę UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo sutartis, pagal kurias kiekvieną mėnesį turi pareigą grąžinti bankui kreditą (b.l. 166-174, t. 1), nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (buvo padarytas kaktikaulio dešinės pusės – dešinio momenkaulio lūžis, kraujo susikaupimas vieš kietojo smegenų dangalo dešinėje, nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, o iš medicininių duomenų matyti, kad A. S. buvo atlikta galvos operacija, buvo pašalinta dalis kaulo (b.l. 37, t. 1). Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepilnai įvertino veikos pasekmes: nukentėjusioji ilgą laiką buvo gydoma (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninėje, po to tęsė reabilitacija AB „(duomenys neskelbtini)“(b.l. 47, t. 1), iš apylinkės teismui pateiktų pažymų seka, jog nukentėjusiąją ateityje vargins užeinantys galvos skausmai, vegetacinės krizės, galimi atminties bei dėmesio sutrikimai, potrauminė epilepsija (b.l. 10, t. 2), t.y. nukentėjusioji dar ilgą laiką jaus patirtą sužalojimą ir jo pašalinimo pasekmes. Todėl atsižvelgiant į šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertinęs pasekmes, tai yra nukentėjusiosios sveikatos būklę, jos gydymą net praėjus daugiau kaip 1 metams po įvykio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatė per mažą priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris, teisėjų kolegijos manymu turi būti padidintas iki 25.000 litų. Dėl paminėto, apylinkės teismo nuosprendis keistinas priteistos neturtinės žalos dydžio dalyje, o likusioje dalyje, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš E. K. nukentėjusiajai A. S. priteistinos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas (BPK 106 str. 2 d.). Pripažintina, kad šios išlaidos realios ir pagrįstos 2009-02-24 pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. (duomenys neskelbtini). Šios išlaidos priteistinos, nes nukentėjusiosios apeliacinis skundas surašytas dėl priimto nuosprendžio, kuriuo E. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei dėl iš dalies patenkinto civilinio ieškinio.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 2 p., 69 str., E. K. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos – 200,41 (du šimtus litų 41 ct) atlyginimą įpareigoti atlyginti per vieną mėnesį nuo šios nutarties paskelbimo dienos.
Priteisti iš E. K., vietoje 8000 litų, nukentėjusiajai A. S. 25000 (dvidešimt penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Iš E. K. nukentėjusiajai A. S. priteisti 500 Lt (pinkis šimtus litų) už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.