- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- I-4129-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00539-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 7–9).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareigūnai su juo bendravo nemandagiai, tyčiojosi. Taip pat nurodė, jog pareigūnas S. J. prieš pareiškėją smurtavo, naudojo specialias priemones, spjaudydavo į lėkštę. Dėl tokių pareigūnų veiksmų patyrė psichologinę traumą, depresiją, emocinį sukrėtimą. Pareigūnas V. R. neužregistruodavo skundų bei neįteikė jų įstaigos direktoriui, taip pat leido kitam nuteistajam skaityti pareiškėjo asmeninę informaciją, kuri yra nurodyta asmens kortelėje- byloje. Pareigūnai ir administracija nereaguoja į nuteistųjų skundus, pareigūnai neturi asmens ženklų. Teigė, jog pareigūnas A. G. užsipuolė jį aktų salėje, kai vyko savivaldos balsavimas, tampė už rankos, vartojo necenzūrinius žodžius. Teigė, jog būriai rakinami po vakarinio patikrinimo (20.30 val.) ir atrakinami tik apie 6.00 val., tačiau nėra galimybės išsikviesti pareigūnus, kadangi nėra pagalbos mygtuko. Dėl to pareiškėjas patyrė pažeminimą, psichologinę traumą, emocinius išgyvenimus, depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (b. l. 13–18) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog pareigūnai formuoja santykius su nuteistaisiais abipusės pagarbos principo pagrindu ir vykdo savo pareigas laikydamiesi duotos priesaikos bei patvirtintomis pareigūnų etikos taisyklių. Pareiškėjo skundų dėl pareigūnų (S. J. ir V. R.) veiksmų atsakovė nėra gavusi. Asmens bylos yra saugomos Saugumo valdymo skyriuje administraciniame pastate, specialiai įrengtoje patalpoje, todėl pareigūnai neturi net teorinės galimybės leisti nuteistiesiems žiūrėti ar kitaip naudotis nei jų, nei kitų nuteistųjų asmens duomenimis. Kortelės pareigūnams su įrašytu vardu ir pavarde nėra privalomos nuo 2017-03-01. Nurodė, jog 2019-02-28 pareiškėjas trukdė balsavimo komisijos darbui, nestojo į bendrą nuteistųjų eilę ir atsisėdęs garsiai komentavo pareigūnų bei komisijos darbą, nevykdė pareigūnų nurodymų, todėl jam buvo skirta nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018-07-25 iki 2019-04-23.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 22–23, 46), jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2017-03-06 iki 2019-03-05 bendrabučio tipo patalpose turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) pažeista nebuvo.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog pareigūnai iš jo tyčiojosi, naudojo fizinį smurtą, neužregistruodavo skundų, rodydavo kitam nuteistajam asmens kortelės duomenis.
Byloje apklausti liudytojai pareigūnai S. J. bei V. R. paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo bendravimo, fizinio smurto bei specialių priemonių naudojimo. Pareigūnas V. R. paneigė pareiškėjo skundo aplinkybes dėl skundų nepriėmimo, nurodydamas, kad kalinamųjų visi pateikti skundai yra priimami ir registruojami, teisės nepriimti kalinamojo skundo (prašymo) jis neturi, kadangi nuteistasis gali kreiptis į kitus pareigūnus ir pateikti skundus ar prašymus. Taip pat nurodė, jog asmens bylos yra saugomos atskirame pastate ir už jas atsakingi kiti pareigūnai, todėl galimybės kitiems nuteistiesiems pamatyti nuteistojo duomenims nėra. Pareiškėjui buvo užtikrintas dalyvavimas teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu (b. l. 66), tačiau jis atsisakė dalyvauti teismo posėdyje ir užduoti klausimus liudytojams. Pareiškėjas skunde nedetalizavo kada tiksliai buvo naudojamas prieš pareiškėją fizinis sumurtas bei specialios priemonės, nepateikė ir duomenų apie užregistruotus sužalojimus, duomenims apie tai, ar kreipėsi dėl pareigūnų veiksmų. Atsakovė nurodė, jog pareiškėjo skundų dėl pareigūnų S. J. ir V. R. neteisėtų veiksmų nėra gavusi. Liudytojai taip pat parodė, jog pareiškėjas per ginčo laikotarpį neteikė skundų dėl jų galimai neteisėtų veiksmų. Liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo pareigūnų bendravimo, skundų nepriėmimo ir kitų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, jog pareigūnai nedėvi asmens ženklo, tačiau Taisyklių 52 punktas, kuris numatė, jog pataisos įstaigų darbuotojai privalo matomoje vietoje nešioti korteles, kuriose įrašytas vardas, pavardė ir pareigos, nuo 2017-03-01 negalioja, todėl pareigūnai neprivalo dėvėti kortelės.
Pareiškėjas taipogi teigė, jog pareigūnas A. G. 2019-02-28 užsipuolė jį aktų salėje, kai vyko savivaldos balsavimas, tampė už rankos, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau pateiktas į bylą Pataisos įstaigos 2019-03-04 nutarimas Nr. 68-389, 2019-02-28 tarnybiniai pranešimai ir pareiškėjo pasiaiškinimas (b. l. 25–29) paneigia pareiškėjo nurodytas skunde aplinkybes, todėl jos atmestinos. Pareiškėjo pasiaiškinime nebuvo nurodyta, jog pareigūnas netinkamai elgėsi su juo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte nurodyta, nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: 73¹.1 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; 73¹.2 kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Iš šių Taisyklių nuostatų matyti, kad jose įtvirtintas imperatyvas rakinti nuteistuosius kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose. Duomenų apie tai, jog būriuose buvo įrengti iškvietimo mygtukai atsakovė į bylą nepateikė, todėl lieka nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos rakinti pareiškėją būryje. Tačiau teismas pažymi, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad nėra galimybės išsikviesti pagalbos ir dėl to jam gali kilti pavojus, teismo vertinimu, nėra objektyvūs duomenys, pagrindžiantys pareiškėjui padarytą žalą, todėl atmestini kaip neįrodyti.
Apibendrinant, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Atitinkamai, dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo R. V. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.