Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovei I. C. dėl išlaikymo (paramos) priteisimo iš pilnamečio asmens,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčas byloje kilo iš šeimos teisinių santykių, dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus. Tėvų ir vaikų tarpusavio turtines teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos (šeimos teisė) XII skyriaus nuostatos. CK 3.205 straipsnio 1 dalis numato pilnamečiams vaikams pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Tokio pobūdžio išlaikymo skyrimo pagrindas - šalių susitarimas arba teismo sprendimas (CK 3.205 str. 2 d.). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo tėvams pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes, ar išlaikymo reikalaujantys tėvai yra nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba invalidai, ir reikalaujantys paramos, ar tėvai tinkamai atliko, nevengė tėvų pareigų vaikų atžvilgiu, po to, privalu įvertinti tiek tėvų, tiek vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovė J. C. yra atsakovės I. C. motina. Ieškovė gimusi (duomenys neskelbtini), yra senatvės pensininkė (b.l. 21), jos pajamos 2017 m. birželio 13 d. sudarė 170,99 eurų senatvės pensija ir 21,00 Eur našlių arba našlaičių pensija (b.l. 22-23), ji gyvena kartu su atsakove ir jos nepilnamete dukra socialiniame būste – vieno kambario bute, 39,72 kv.m. bendro ploto (duomenys neskelbtini) (b.l.7-12), kito nekilnojamojo turto bei automobilio neturi. Ieškovės sutuoktinis R. C. mirė 2002-12-08 (b.l. 20). Ieškovė 2011-07-18 pirko išsimokėtinai televizorių (b.l. 24), 2013-11-21 pirko išsimokėtinai šaldytuvą (b.l. 25). Ieškovės skoliniai įsipareigojimai : 2015-06-11 ieškovė paskolino iš UAB „SB bankas“ 250 eurų (b.l. 26), 2016-03-29 paskolino iš Credit24 150 eurų (b.l. 27), 2016-05-02 iš UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį paėmė 1000 eurų paskolą iki 2019-04-28 (b.l. 28), Duomenų apie ieškovės turimas piniginių lėšų santaupas ir kitus turimus skolinius įsipareigojimus byloje nėra. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pragyvenimui jai reikia 380,00 Eur per mėnesį, tai yra valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio, šios sumos jai užtektų pragyvenimui, o kadangi jos gaunamos pajamos sudaro apie 200 eurų, todėl likusi suma galėtų būti priteista iš atsakovės, tačiau atsakovė viena augina nepilnametę dukrą, todėl ji prašo priteisti tik 80 eurų paramos. Ieškovė teigia, jog 1000 eurų paimtą paskolą savo vardu ji atidavė dukrai-atsakovei, tačiau byloje nėra įrodymų pagrindžiančių minėtas aplinkybes (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CKP) 178 str.). Iš pateiktų sąskaitų bei ieškovės pasisakymo nustatyta, kad ieškovės mokėtinų mokesčių suma per mėnesį yra apie 50 Eur. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė turėtų specialiųjų poreikių, kurie sąlygotų didesnius būtinuosius poreikius, ieškovės gaunamos pensijos dydis artimas vidutinės senatvės pensijos dydžio sumai šalyje. Be to, ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog jai pilnai užtektų jos gaunamos pensijos, jei ne mokestinės skolos. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo ieškovei būtinumo įvertintinos ir aplinkybės, jog, nors ieškovė ir turi skolinių įsipareigojimų, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kuriam tikslui buvo imami kreditai, jų panaudojimą. Be to , ieškovė patvirtino, jog nevengia alkoholio, kartą per mėnesį perka degtinės, kas patvirtina atsakovės teiginius, jog motina tikrai vartoja alkoholį, dėl ko tenka kviesti policiją, yra išleidžiami pinigai svaigalams. Tokiu būdu, teismas nustato, jog ieškovė gaunamas pajamas leidžia alkoholiui, elgiasi neadekvačiai nepilnametės anūkės akivaizdoje, o po to dar ir moka jai skirtą baudą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė visai nesirūpina buto apkūrenimu, nurodė, kad tik atsakovė parūpina malkas, tai patvirtino teismo posėdyje pati ieškovė. Atsakovė susitarė dėl skolos išdėstymo su Trakų rajono savivaldybės administracija, ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Be to pati ieškovė nurodė, kad ji padeda savo sūnui, paskolindama jam pinigų, kuris pinigų jai negrąžina. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų dokumentų ji augina nepilnametę dukrą B. C., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 56), taip pat turi skolinių įsipareigojimų ( b.l. 61-64), moka už elektros energiją ir kitas paslaugas (b.l. 65-77), maistui išleidžia apie 50 eurų, kelionei į darbą apie 30 eurų, tai matyti iš pateiktų pirkimo kvitų ir autobuso bilietų, tokiu būdu konstatuotina, jog atsakovė viena augindama nepilnametę dukrą pragyvena minimaliomis sąnaudomis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktus dokumentus, konstatuotina, jog nors ieškovės gaunamos pajamos ir yra nedidelės, tačiau jų pakanka jai ne tik būtiniausiems poreikiams racionaliai patenkinti, bet ir ieškovės žalingų įpročių tenkinimui.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys konfliktuoja jau apie metus laiko dėl vaiko auklėjimo, mokestinių įsipareigojimų, ieškovės gaunamų pinigų netinkamo panaudojimo, išleidžiant alkoholiui, dėl to, atsakovė prarado pasitikėjimą ieškove, ji gamina atskirai maistą, pati moka dalį mokesčių, net žada palikti nuomojamą patalpą ir apsigyventi kitur. Sprendžiant dėl išlaikymo nedarbingiems ir paramos reikalingiems tėvams dydžio nustatymo, teismas taip pat privalo įvertinti pilnamečio vaiko šeiminę ir turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą tėvams (CK 3.206 str. 4 d.). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė gyvena kartu su ieškovė ir savo nepilnamete dukra, dirba ir gauna apie 400 eurų darbo užmokestį, turi skolinių įsipareigojimų, taip pat mokestinių prievolių, kurioms skiria 75 procentus gaunamo darbo užmokesčio. Pažymima, kad atsakovė išlaiko nepilnametę dukrą, maistui išleidžia tik 50 eurų per mėnesį, kas nėra didelė suma. Teismas dar kartą pabrėžia, jog atsakovė pragyvena minimaliomis sąnaudomis, duomenų apie tai, kad ji piktnaudžiautų alkoholiu ir nesirūpintų savo dukra, nėra. To neneigė ir pati ieškovė, jog duktė alkoholio niekada nevartojo, dirba. Priešingai ieškovės elgesys nėra pateisinamas, kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Trakų PK, ji buvo bausta už viešosios tvarkos pažeidimą, neblaiviame stovyje ir necenzūrinių žodžių vartojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Teismas atkreipia dėmesį, jog nepriklausomai nuo to, kad atsakovės gaunamos pajamos yra didesnės, tačiau proporcingai didesnės yra ir jos skolinės, mokestinės prievolės, be to ji išlaiko mokyklinio amžiaus dukrą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 str., 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos per procesą, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis Nr. 3K-3-335/2009, 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010). Be to jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių ir liudytojų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, iš byloje pateiktų įrodymų visumos darytina išvada, jog nėra įrodytos visos būtinos sąlygos ieškinio reikalavimams patenkinti, ieškovės gaunamos pajamos yra pakankamos jos būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. CPK 96 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-17-T-2395-11512 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovei taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2017 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-17-T-2839-13904 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kadangi abiem šalims yra suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos, o apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.