- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- e2-1457-862/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Domantas Skebas, Tatjana Kočegarova
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui, ieškovės L. S. atstovui advokatui Domantui Skebui, atsakovui A. S., jo atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai, viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; padalinti santuokos metu įgytą turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo ieškovei grąžinti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2009 metų lapkričio mėnesį paliko šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Atsakovas ieškovei paaiškino, kad jam atsibodo šeima, sunki šeimos turtinė padėtis, turėtos skolos bei ieškovės ligos. Atsakovas ir anksčiau yra tokiu būdu palikęs šeimą, tačiau grįždavo, atsiprašydavo ir ieškovė atsakovui atleisdavo. Tačiau po 2009 metų lapkričio mėnesio atsakovas nebandė grįžti į šeimą, nebeskambino, neberašė, su ieškove nebendravo. Ieškovė bandė susisiekti su atsakovu, tačiau atsakovas su ieškove į jokias kalbas nesileido. Atsakovas palikęs šeimą, visiškai ja nesirūpino, nors šeimoje tuo metu buvo itin sunki turtinė padėtis – šalys buvo prisiėmusios ženklius kreditorinius įsipareigojimus bankams. Atsakovas prie skolų grąžinimo visiškai neprisidėjo. Atsakovas paliko ieškovę sunkios sveikatos būklės – ieškovė buvo sužalota eismo įvykio metu, sirgo lėtinėmis ligomis, dėl kurių yra neįgali. Ieškovė nurodo, kad santuokos metu įsigijo šį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 507 EUR, kurį prašo priteisti ieškovei. Ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nepriteisti atsakovui kompensacijos už turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė šį turtą išsaugojo savo pastangomis, kadangi jei ieškovė, palikta atsakovo, nebūtų išmokėjusi šeimos skolų, žemės sklypas būtų išvaržytas. Ieškovė yra neįgali, netekusi 60 procentų darbingumo, nuolat patiria gydymosi ir vaistų pirkimo išlaidas, todėl neturi finansinės galimybės mokėti atsakovui kompensaciją už sklypą, kurio išsaugojimu atsakovas visiškai nesirūpino. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog iš dalies sutinka su ieškinio reikalavimais. Atsakovas nurodė, jog dėl santuokos iširimo kaltas ne jis, o pati ieškovė. Atsakovas visada gerbė ieškovę, buvo jai lojalus, elgėsi pagarbiai, tačiau būtent ieškovė išvarė atsakovą iš namų. Atsakovas nurodė, jog nėra pagrindo dalinant šalių santuokos metu įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi abi šalys sunkiai serga, atsakovas serga nepagydoma odos vėžio liga. Ieškovė nurodė neteisingą dalintino žemės sklypo vertę. Tikroji žemės sklypo vidutinė vertė pagal oficialią VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių paiešką yra 13300 EUR. Kadangi šis žemės sklypas yra prie gyvenamojo namo, priklausančio ieškovei, atsakovui jis nėra reikalingas, nes atsakovas gyvena su savo motina, motinai priklausančiame bute Vilniuje, todėl žemės sklypas priteistinas ieškovei, o atsakovui išmokėtina pusės žemės sklypo vertės pinigine kompensacija – 6650 EUR. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad lizingas ir paskola 2009 metais buvo paimti tam kad nuvykti pas dukrą į Honkongą. Į Honkongą vyko trise, t.y. ieškovė, atsakovas ir jų sūnus. Taip pat atsakovas paaiškino, jog iš namų išėjo ne 2009 metais, kaip ieškinyje nurodo ieškovė, o 2011 ar 2012 metais, išvarytas ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu santuoką sudarė 1979-02-17 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 585, (elektroninės bylos priedo 2 lapas). Santuokos metu šalys susilaukė vaikų E. S. ir E. A.-K., kurie šiuo metu jau yra pilnamečiai.
Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinio reikalavimuose ieškovė išreiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas 2009 metų lapkričio mėnesį paliko šeimą, nurodydamas, kad jam atsibodo šeima, sunki šeimos turtinė padėtis, turėtos skolos, ieškovės ligos. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo priešingas aplinkybes. Atsakovas nurodė, jog santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, kadangi būtent ieškovė jį išvariusi iš namų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė sutinka, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti šeimą. Kadangi tarp šalių neliko ginčo dalyje dėl santuokos nutraukimo, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Ieškovei prašant po santuokos nutraukimo jai paliktina iki santuokos sudarymo turėta pavardė – „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl tarpusavio išlaikymo priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.
Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašus, ieškovė dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 54/100 pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, jis laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe, todėl nedalintinas ir į bendro turto balansą neįtraukiamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė nurodė, ir atsakovas su tuo sutiko, kad nutraukiant šalių santuoką yra dalintinas tik žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9 – 12, 115 – 119) (CK 3.118 straipsnis). Kito turto šalys santuokos metu neįsigijo (el. b. l. 9 – 12, 115 – 122).
CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Byloje tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės. Ieškovė nurodo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 507 EUR, kaip nurodyta VĮ „Registrų centras“ išraše (el. b. l. 9). Atsakovas nesutiko, jog minėto turto vertė yra 507 EUR, nurodydamas, jog minėto turto vertė yra kur kas didesnė – pagal VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paiešką šis sklypas yra įvertintas 13300 EUR (el. b.l. 89, 106).
Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ieškovės nurodytoji žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta 1995-02-24, t.y., prieš daugiau nei dešimt metų iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Atsakovas žemės sklypo vertę įrodinėja pateikdamas VĮ „Registrų centras“ duomenis apie vidutinę žemės sklypo rinkos vertę, kuri galioja nuo 2016-01-01. Esant įstatymo reikalavimui dalijamo bendro turto vertę nustatyti pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, dalintino žemės sklypo vertė nustatoma pagal atsakovo pateiktus duomenis, t.y., vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ viešame nekilnojamojo turto registre, viešai skelbiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis galiojančiomis nuo 2016-01-01. Minėtame registre nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 13300 EUR (el. b. l. 106). Taigi viso šalims dalintino nekilnojamojo turto vertė yra lygi 13300 EUR.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Ieškovė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) prašo priteisti jai, nepriteisiant atsakovui kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę dalį turto, kadangi, kaip nurodo ieškovė, atsakovas palikdamas šeimą, paliko ir kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos ieškovė išmokėjo viena. Kaip nurodo ieškovė, po 2009 metų, kai atsakovas paliko šeimą ji sudengė 30000 Lt (kas atitinka 8688,60 EUR) šalių kreditorinius įsipareigojimus (el. b. l. 40, 41, 42). Paslaugų išperkamosios nuomos sutarties, sudarytos 2009-08-25 tarp UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir ieškovės, paskirtis yra ieškovės kelionė į Honkongą (el. b. l. 40). Kaip matyti tiek Paslaugų išperkamosios nuomos sutartis, sudaryta 2009-08-25 ir 2009-08-25 vartojimo kredito sutartis Nr. 09-069533-GV sudaryta tarp ieškovės ir AB „Swedbank“ yra sudarytos 2009-08-25 ieškovei vykstant į Honkongą, kur gyvena šalių dukra E. A.-K., todėl tikėtina, kad šios sutartys tiek lizingo, tiek paslaugų išperkamosios nuomos yra sudarytos tam pačiam tikslui (el. b. l. 40, 41, 42). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2009 arba 2010 metais šalys kartu su sūnumi vyko į šalių dukros vestuves, į Honkongą. Kelionė jiems kainavo apie 12000 Lt (kas atitinka 3475,44 EUR), 9000 Lt (kas atitinka 2606,58 EUR) kainavo vien bilietai. Šalims grįžus namo, kurį laiką šalys dar gyveno kartu ir atsakovas padėjo ieškovei išmokėti paimtą kreditą už kelionę į Honkongą. Atsakovo žiniomis, ieškovė dar du kartus viena vyko į Honkongą pas dukrą. Atsakovas iš namų išėjo, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, ne 2009 metų lapkričio mėnesį, kaip ieškinyje nurodo ieškovė, o 2011 arba 2012 metais, kai ieškovė liepė atsakovui išeiti, kadangi atsakovui pašlijo sveikata. Nagrinėjamu atveju išsiskyrė šalių nurodytos aplinkybės dėl kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo, ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes – būtent, kad ieškovė viena sudengė šalių skolas kreditoriams, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kaip minėta, ieškovė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) prašo priteisti jai. Tarp šalių nėra ginčo, jog šis turtas turėtų atitekti ieškovei. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), natūra priteistinas ieškovei, o iš ieškovės atsakovui priteisina 6650 EUR kompensacija.
Ieškovė už reikalavimą nutraukti santuoką yra sumokėjusi 46 EUR dydžio žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina pusė šios sumos, t.y. 23 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktais, 93 straipsnio 1 dalis).
Pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų teikimu sudarė 3,64 EUR. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, šios išlaidos iš šalių turėtų būti priteistinos per pusę, t.y. po 1,82 EUR, tačiau ši suma yra mažesnė, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina suma (3 EUR), todėl pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1979-02-17 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 585, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti ikisantuokinę pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.
ieškovei L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 6650 EUR (šeši tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt eurų) kompensaciją, už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 23 EUR (dvidešimt tris eurus) dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją siųsti civilinės metrikacijos skyriui, vedybų sutarčių registrui, nekilnojamojo turto registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.