Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. B. ir R. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos priimto teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama kreditoriaus pateikto apeliacinio skundo ribose.

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kreditorius ginčija teismo patvirtintą sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš esmės motyvuodamas tuo, kad sutartimi yra pažeidžiami jo kaip sutuoktinių kreditoriaus bei šalių nepilnamečių vaikų interesai, sutartis pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą.

Teisėjų kolegija su apelianto skundo argumentais nesutinka. 1

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d. turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Be to, sutuoktiniai – bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugpjūčio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d., sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai privalo aptarti savo turtines teises ir pareigas, tame tarpe ir savo prievoles kreditoriams. Kreditorių teisių apsaugai, t.y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo sutikimą ar nesutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, yra skirtas Lietuvos Respublikos CK 3.126 str., kurio 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo teismui nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, išsiunčiant pareiškimo ar ieškinio kopiją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d. turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių konstatavo, kad šalių pateikta sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.53 straipsnio 3 dalies, 3.170 straipsnio, 3.192 straipsnio, 3.193 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, nepilnamečio vaiko ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Apeliantas yra sutuoktinių kreditorius, apie santuokos nutraukimo bylą jis informuotas įstatymo nustatyta tvarka (LR CK 3.126 str.). Bylos duomenimis, 2015 m. gruodžio 9 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir apeliantas, jam buvo sudaryta galimybė atidedant teismo posėdį pateikti savo atsiliepimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tam nustatant terminą iki 2015-12-22 d., tačiau tokio atsiliepimo jis teismui nepateikė, nenurodė, kad sutartis pažeistų jo teises ir teisėtus interesus.

Pagal šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir jos 12 punktą, R. J. vienasmeniškai vykdo kreditorinį įsipareigojimą S. Š. pagal Vilniaus rajono 1 notarų biuro 2012-03-22 ir 2013-02-01 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1-2992 ir Nr. 1-1143 bei asmeniškai apmoka visas antstolio V. M. vykdymo išlaidas, susijusias su kreditoriniu įsipareigojimu (įsipareigojimų mastas 27 819,54 Eur). Pažymėtina, jog apeliantas skunde neginčija, kad nurodyta prievolė yra solidari sutuoktinių prievolė (CK 3.109 str. 1-3 d.), skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad R. J. prisiėmė kreditorinius įsipareigojimus (tame tarpe ir nepilnamečiams vaikams), kurių įvykdyti negali.

Susipažinus su teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniu negalima daryti išvados, kad šia sutartimi pažeidžiami kreditorių interesai, sutartimi iš esmės yra išlaikomas santuokos metu įgyto turto padalinimo lygiavertiškumo principas (pvz. sutarties 10 p. D. B. (su kuria nustatyta šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta) atitenka turto viso 47 518,77 Eur sumai, R. J. - 40 003,67 Eur sumai; sutuoktiniai išlieka solidariai atsakingi pagal kreditorinį įsipareigojimą bankui „Swedbank“ AB pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-12 d. nutartį).

Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad sutartimi yra pažeidžiami šalių nepilnamečių vaikų interesai. Kaip nustatyta iš sutarties, joje yra aptariami šalių nepilnametės dukros Aurėjos Jurevičiūtės gyvenamosios vietos ir išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo klausimai, o šalių sutartas išlaikymo dydis 250 EUR/mėn. atitinka šalių nepilnametės dukros interesus ir iš esmės neženkliai viršija teismų praktikoje taikomą Minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijų, todėl negalima daryti išvados, kad sutartu išlaikymo dydžiu šalys siekė vengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Pagal į bylą pateiktus Sodros duomenis apie asmens įdarbininimus R. J. yra IĮ OHOHO savininkas, nuo 2009 m. verčiasi advokato praktika, todėl negalima daryti išvados, kad nėra pajėgus vykdyti kreditorinius įsipareigojimus ar įstatyminę pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.