Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-01 · Civilinė byla Nr. 2S-333-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-01
Bylos Nr.
2S-333-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė
Ieškovas
Lindorff
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-333-520/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 106.4; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinys dėl skolos priteisimo laikytas nepaduotu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo L. D. 770,04 Lt skolą už ryšio paslaugas, 281,06 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 1051,10 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2005-12-29 sutartimi UAB „Tele2“ perleido jam reikalavimo teisę pagal pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ ir atsakovo L. D. 2002-01-15 sudarytą skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį (toliau ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugos, papildomos paslaugos, perduota SIM kortelė bei telefono aparatas. Kadangi Sutartis buvo sudaryta 18 mėn., tačiau pasibaigus terminui atsakovas neinformavo pirminio kreditoriaus apie Sutarties nutraukimą, Sutartis buvo pratęsta neterminuotam laikui. Atsakovas tinkamai neatsiskaitė pagal UAB „Tele2“ 2004-05-31 išrašytas sąskaitą ir liko skolingas 770,04 Lt.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ištaisyti ieškinio trūkumus. Teismas nustatė, kad ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 d. 3 p. reikalavimo, t. y. nepateikti įrodymai, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą grindžia 2005-12-29 patvirtinimu apie teisę į skolas, tačiau nenustatyta, jog reikalavimo teisė į atsakovą dėl konkrečių įsipareigojimų vykdymo buvo perduota ieškovui.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui. Teismas nustatė, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą pateikė 2005-12-29 sutarties priedą Nr. 1. Teismas, susipažinęs su pateiktu dokumentu, konstatavo, kad ieškovas nustatytu terminu nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, jog minėtas dokumentas liudija ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą faktą.

Šalies argumentai

Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 114 str. 3 d., todėl nepagrįstai ieškinį CPK 115 str. 3 d. pagrindu paliko nenagrinėtą. Jis 2009-08-24 pateikė teismui Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp jo ir pirminio kreditoriaus UAB „Tele2‘, ištraukos nuorašą bei priedo Nr. 1 ištraukos nuorašą. Ištraukų nuorašus pateikė dėl tos priežasties, kad sutarties tekstą sudaro komercinė paslaptis, o priedas Nr. 1 yra itin didelės apimties, turinį sudaro skolininkų asmens duomenys, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla, o CPK 114 str. numato tokią galimybę. Dėl to teismas turėjo pripažinti, jog jis tinkamai pašalino ieškinio trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatuodamas, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, t. y. nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą.

Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už ryšio paslaugas priteisimo iš atsakovo L. D.. Ieškovas nurodė, kad reikalavimo teisę į atsakovą turi pagal 2005-12-29 Sutartį, kuria UAB „Tele2“ perleido jam reikalavimo teisę pagal pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ ir atsakovo L. D. 2002-01-15 sudarytą skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį. Su ieškiniu atsakovas pateikė 2005-12-29 Patvirtinimo apie teisę į Skolas, 2002-01-15 skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutarties kopijas, patvirtintas ieškovo juristo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 str. 2 d., 2009-08-18 nutartimi nustatė terminą ieškovui pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymus, pateikė Reikalavimo perleidimo sutarties ir priedo ištraukų kopijas, 2004-05-31 PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos L. D. už TELE2 Mobile paslaugas, patvirtintas ieškovo juristo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė dokumentų, leidžiančių daryti prielaidą, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl ieškinį laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Nepripažintini pagrįstais pirmosios instancijos teismo veiksmai, kuriais jis ieškinio priėmimo stadijoje įvertino ieškovo pateiktus dokumentus, pagrindžiančius jo (ieškovo) nurodomą aplinkybę apie tai, kad UAB „Tele2“ jam perleido reikalavimo teisę, tačiau dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis nepanaikintina.

CPK 135 str. įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 1 d. 2, 3, 4 p. numato, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). To paties straipsnio 2 d. numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas negali pateikti, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Tai reiškia, kad ieškovas privalo ieškinyje nurodyti ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (pagrindą) bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nes tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, nes priešingu atveju, be pagrindo iškėlus bylą, gali būti pažeistos kitų šalių teisės. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo veikti aktyviai, kad užtikrintų sąžiningą procesinių teisių naudojimą, greitą, ekonomišką ir sąžiningą procesą ir nesudarytų sąlygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009). Be to, ieškovas reiškia ieškinį, t. y. siekia, kad būtų išspręstas ginčas, vartojimo sutarties pagrindu. Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje; 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009).

Ieškovas ieškinio reikalavimą atsakovui L. D. reiškia tuo pagrindu, kad jam buvo perleista reikalavimo teisė ir dėl reikalavimo perleidimo atsakovas sutiko Sutarties 10.6 p. Iš teismui pateiktos Sutarties kopijos matyti, kad Sutartis baigiasi 9.6 p.

Reikalavimą perleidus cesijos sutartimi, jos šalims teisės ir pareigos atsiranda nuo sutarties sudarymo (CK 6.181 str.). Tuo tarpu tam, kad reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui (būtų panaudotas prieš skolininką), skolininkas turi būti tinkamai, įstatymo nustatytu būdu, informuotas apie cesijos sutarties sudarymo faktą. Įstatyme reikalavimo perleidimo įsigaliojimo skolininkui, kurio buvimo vieta žinoma, momentas siejamas su dviem alternatyviais teisiniais faktais: tai gali būti momentas, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba momentas, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1, 2 d.). Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 str. 5 d.). Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, jeigu šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį; naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą, išskyrus atvejį, kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui raštu praneša pradinis kreditorius (CK 6.109 str. 7 d.). Tik esant įstatyme įtvirtintoms prielaidoms, t. y. skolininkui tinkamai pranešus apie reikalavimo perleidimą ir pateikus reikiamus perleidimo fakto įrodymus, naujasis kreditorius skolininko atžvilgiu įgyja iš pradinės prievolės kylančias teises ir gali jomis disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-591/2009).

Kaip matyti iš ieškovo su ieškiniu pateikto 2005-12-29 Patvirtinimo apie teisę į Skolas, Lindorff Oy, Lietuvoje registruotas užsienio įmonės filialas, gavo pilnas ir neribotas teises į skolas ir visus su jomis susijusius dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, teismo sprendimus, nuosprendžius, nutartis, kitus priverstinai vykdytinus dokumentus, susitarimus, sutartis, pasižadėjimus, įkeitimus, mokėjimų grafikus, nuskaitymus nuo atlyginimo ir kt. pagal Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2005-12-29 tarp UAB „Tele2“ ir Lindorff Oy filialo, pagal kurią Lindorff Oy įsigijo pradelstas gautinas sumas, atsiradusias iš UAB „Tele2“ suteiktų paslaugų fiziniams ir juridiniams asmenims pagal rašytinius susitarimus, kurios buvo perduotos skolų portfeliui įvertinti pagal 2005-12-21 sutartį (b. l. 31). Ieškovas tai, kad jam buvo perleista reikalavimo teisė, įrodinėja 2005-12-29 Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Tele2“ išrašu, išrašu iš priedo Nr. 1 (b. l. 18-20). Šie įrodymai ir aplinkybės apie reikalavimo perleidimo teisėtumą nagrinėtini ir vertintini nagrinėjant bylą iš esmės. CPK 114 str. 3 d. suteikia teisę pateikti šaliai ne visos apimties rašytinius įrodymus, o jų dalis, ieškovas yra nurodęs, kad jis pateikė tik dokumentų ištraukas, patvirtinančias reikalavimo teisės į atsakovą perleidimą ir negali pateikti visos Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi jos tekstą sudaro komercinė paslaptis. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, turi spręsti klausimą, ar pakanka pateiktų dokumentų ištraukų, ar turi būti pateikti visos apimties rašytiniai įrodymai. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas nepateikė dokumentų, leidžiančių daryti prielaidą, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą, nes su ieškiniu nebuvo pateikti įrodymai, kad skolininkas yra informuotas apie reikalavimo perleidimą, o jei atsakovas yra sutikęs, kad reikalavimas būtų perleistas, tai kada ir kokiu būdu tai padarė. Dėl to ieškovo atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, 2,80 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme, kurios yra sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Neringa ŠvedienėAndžej Maciejevski