Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų: Jurgio Kiškio ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui Raimondui Gargasui, nuteistajam R. L., nukentėjusiajai E. S., nukentėjusios atstovei Albinai Cirulienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. S. ir nuteistojo R. L. apeliacinius skundus dėl 2008 m. gegužės 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. – 15 MGL( 1875 Lt.) bauda. Priteista iš R. L. nukentėjusiajai E. S.: 880 Lt. advokato pagalbai apmokėti, 500,80 Lt. turtinės žalos ir 3000 Lt. neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2005-09-17 apie 23.20 val. kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 18.990 km. vairuodamas automobilį Mercedes Benz 310 (v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. S., važiuodamas nuo Kauno m. pusės link Jonavos m., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 53 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui...", KET 64 punkto reikalavimų nurodymą, kad "vairuotojas turi imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti", KET 172 punkto reikalavimų nurodymą kad „...pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas..., kad galėtų sustabdyti transporto priemonę... Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas", KET 173 punkto reikalavimų nurodymą, kad „ jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams", nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, tamsiu paros metu, esant blogam matomumui neapšviestame kelio ruože nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, tuo nesiimdamas visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, atsiradus kelyje kliūčiai, tai yra pėsčiajam T. A. sukėlus eismo saugumo grėsmę bei sudarius kliūtį kelio važiuojamojoje dalyje, nesaugiai manevravo į kairę, nesugebėjo suvaldyti vairuojamos transporto priemonės, dėl ko automobilis įvažiavo į skiriamąją juostą atsitrenkė į šulinio rentinį ir apvirto, kas techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir sudarė pagrindinę sąlygą automobiliu važiavusių keleivių sužalojimui bei paties automobilio apgadinimui.

Eismo įvykio metu automobilio Mersedes Benz 310(v. n. (duomenys neskelbtini) keleiviams B. J. buvo padarytas galvos sumušimas, su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, su odos nubrozdinimais veide, su galvos smegenų sukrėtimu - nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, V. T. padaryta veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosies kaulų lūžimas su muštine žaizda nosyje, išsivysčiusi potrauminė cefalgija - nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. S. padaryta plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje, galvos sumušimas - nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, E. S. padaryta muštinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, dešinio šlaunikaulio lūžimas ir pirmo juosmeninio slankstelio lūžimas -nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliantės įsitikinimu, teismas neapgrįstai jos pareikštą 68273,60 Lt. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino tik dalinai ir priteisė iš R. L. neturtinės žalos tik 3000 Lt., o likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 63892,80 Lt. atmetė, nes. nusikaltimo padarymo metu R. L. dirbo R. S. individualioje įmonėje vairuotoju, ryšium su darbo pareigomis jam buvo patikėtas automobilis Mercedes Benz 310, v/n (duomenys neskelbtini) priklausantis R. S. individualiai įmonei, automobilis buvo naudojamas vežioti keleivius, R. L. eismo įvykio metu naudojosi automobiliu Mersedes Benz kaip priklausančiu R. S. įmonei, o ne kaip privatus asmuo, R. S. nebuvo sudaręs su R. L. sutarties dėl automobilio perdavimo naudotis asmeninėms reikmėms. Leisdamas R. L. pasinaudoti automobiliu jis buvo neapdairus ir neatsargus, todėl dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo yra ir jo valdytojo R. S. kaltės, LR CK 6.270 prasme R. L. negali būti laikomas R. S. priklausančios įmonės automobilio valdytoju 2005-09-17 kelių eismo įvykio metu, todėl R. S. ir R. L. kelių eismo įvykio metu jai padarytą žalą privalo atlyginti solidariai.

Apeliantės nuomone, teismas, nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį 3000 Lt., neįvertino R. L. įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmių, neatsižvelgė į LR CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, formaliai vertino tik padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą, neatsižvelgė į sužalojimų pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, jos turėtų galimybių praradimą, pasekmės vertino vien įvykusio fakto požiūriu. Jai padarytų sužalojimų pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų šlaunikaulio ir stuburo slankstelio skeveldriniu lūžimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo.. Po kelių eismo įvykio metu, jai padarytų sužalojimų ji 2 mėnesius negalėjo sėdėti ir vaikščioti, gulėjo tik ant nugaros, tik po 6 mėnesių pradėjo priminti koją ir iki 2006-11-06 vaikščiojo su ramentais. Ji negalėjo savęs apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo. Po sužalojimo jai buvo padarytos 2 chirurginės operacijos: dešiniojo šlaunikaulio osteosintezė, su metaline plokštele ir 11 varžtų, stuburo operacija dėl L-l slankstelio skeveldrinio lūžimo, kurios metu buvo implantuota metalinė plokštelė į stuburą su 6 varžtais, kurie išliks stubure visą gyvenimą. Dėl šios priežasties ji negalės lankstyti stuburo. Po operacijų buvo pravestas gydymas II lygio judamojo atramos aparato profilyje Druskininkų Eglės sanatorijoje, jos gydymas tęsiamas ir šiuo metu pagal gyvenamąją vietą. 2006-07-05 jai buvo nustatytas neįgalumas, netektas darbingumas buvo 65 procentai laikotarpiui nuo 2006-07-05 iki 2007-07-05, o 2007-06-13 iki 2009-06-13 laikotarpiui nustatytas darbingumo lygis siekia tik 50 procentų. Pagal išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų jai rekomenduojama dirbti 3 ir mažiau valandų per dieną, 2 ir mažiau dienų per savaitę. Trečia chirurginė operacija buvo atlikta 2007-11-29, jos metu buvo išimti svetimkūniai iš šlaunikaulio. Nukentėjusioji nurodo, kad iki patirto sužalojimo ji dirbo SEB Vilniaus banko Kėdainių filialo Jonavos klientų aptarnavimo skyriuje pagal neterminuotą darbo sutartį pilnu krūviu, gaudavo 2400 Lt darbo užmokestį. Kadangi šiuo metu dėl sveikatos būklės ir turimo 50 procentų darbingumo lygio negali ir negalės dirbti savo darbo pagal neterminuotą darbo sutartį, jos darbo sutartis buvo pakeista ir ji pervesta dirbti 3 val. darbo dienai penkias dienas per savaitę, jos mėnesinis darbo užmokestis nustatytas 900 Lt.. Sveikatos sužalojimo pasekmės pablogino jos šeimos, kurioje yra du nepilnamečiai vaikai padėtį. Iki kelių eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji gyveno visavertį gyvenimą, šiuo metu dėl patirtų sužalojimų pasekmių negali tinkamai pasirūpinti šeima, užtikrinti savo vaikų mokymą ir ugdymą. R. L. neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo esminiai pakenkti jos neturtiniai interesai, todėl teismas, sumažindamas jai atlygintinos neturtinės žalos dydį iki 3000 Lt., pažeidė LR CK 1.5 str. numatytus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Atsikirtimuose į nukentėjusiosios E. S. apeliacinį skundą nuteistasis R. L. nurodo, kad jis LR BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nepadarė, todėl nukentėjusiosios E. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas, jai padarytą žalą pilnai yra atlyginusios draudimo bendrovės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji bei jos atstovė prašė E. S. skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis, jo gynėjas bei civilinis atsakovas R. S. prašė tenkinti R. L. skundą, o nukentėjusiosios skundą atmesti.

Prokuroras prašė tiek nukentėjusiosios E. S., tiek ir nuteistojo R. L. skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, o nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kadangi kaltinamasis nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 329 str. 1d. 1p.).

Nuteistasis pagrįstai teigia, jog autoįvykį, kurio metu buvo sužalota E. S. bei kiti nukentėjusieji, sukėlė ne jo, o būtent pėsčiojo T. A. veiksmai. Jo nuomone, susidariusioje situacijoje, tik pasukdamas automobilį į kairę, jis galėjo išgelbėti pėsčiojo T. A. sveikatą ar net gyvybę. Taigi, R. L. faktiškai teigia, jog jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir negali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus už veiksmus, kurie pripažinti LR BK 281 str. 1d. numatyta nusikalstama veika.

Akivaizdu, kad T. A. tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože staiga išeidamas į kelio važiuojamąją dalį, sukėlė grėsmę eismo saugumui bei sudarė kliūtį R. L. vairuojamai transporto priemonei.

Byloje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad 2005-09-17 pėstysis T. A. tamsiu paros metu ėjo važiuojamąja kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis dalimi ten, kur jam eiti buvo draudžiama. Jis nesilaikė kelių eismo taisyklių(toliau KET) reikalavimų ir taip pažeidė LR ATPK 131 str. reikalavimus. Tokiais savo veiksmais T. A. sukėlė eismo saugumui grėsmę bei sudarė kliūtį KET taisyklių reikalavimų nepažeidinėjusiam ir leistinu greičiu automobiliu Mersedes Benz 310 (valst.. Nr.(duomenys neskelbtini) važiavusiam T. L.. Pastarasis, tamsoje staiga pastebėjęs važiuojamąja kelio dalimi einantį pėstįjį T. A. ir, siekdamas išvengti užvažiavimo ant jo, pasuko automobilį į kairę. Dėl to R. L. vairuojamas automobilis išvažiavo į skiriamąją juostą, atsitrenkė į joje buvusio šulinio rentinį bei apvirto. Šio autoįvykio metu buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai nukentėjusioms B. J., V. T., S. S. bei E. S..

Lietuvos teismo ekspertizės centro Eismo įvykių tyrimų skyriaus specialistas 2006-09-22 išvadoje konstatavo, jog A. sukėlus eismo saugumui grėsmę bei sudarius kliūtį kelio važiuojamoje dalyje, R. L. nesaugiai manevravo į kairę, nesugebėjo suvaldyti vairuojamos transporto priemonės, dėl ko jo vairuojamas automobilis įvažiavo į skiriamąją juostą, atsitrenkė į šulinio rentinį ir apvirto. Specialisto nuomone, R. L. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sudarė pagrindinę sąlygą automobiliu važiavusių keleivių sužalojimui.

Su tokia išvada galima būtų sutikti tuo atveju, jei specialistas argumentuotai būtų nurodęs, kokie R. L. veiksmai esamoje situacijoje techniniu požiūriu būtų buvę priimtini.

Kolegijos nuomone, kaltinime nurodytų neatsargių veiksmų, už kuriuos ir yra nuteistas, R. L. ėmėsi siekdamas išvengti A. A. sukelto ir jo sveikatai ar net gyvybei grėsusio realaus pavojaus. Jei nuteistasis nebūtų pasukęs vairuojamo automobilio į kairę, o važiavęs tiesiai arba sukęs į dešinę pusę, neabejotinai būtų užvažiavęs ant A. A. ir jį sunkiai ar net mirtinai sužalojęs.

Kolegija daro išvadą, jog R. L. negalėjo numatyti, kad jam siekiant išvengti užvažiavimo ant tamsiu paros metu neleistinoje vietoje į kelią išėjusio pėsčiojo ir pasukant vairuojamą automobilį į kairę bei išvažiuojant tamsoje į skiriamąją juostą, jo vairuojamas automobilis atsidurs tokioje vietoje, kurioje buvo įrengtas šulinys. Jis negalėjo numatyti bei įtarti, jog jo vairuojamas automobilis atsitrenks į šulinį ir dėl to bus sužaloti žmonės. Kolegijos nuomone, R. L. veiksmai techniniu požiūriu buvo priimtini, nes tamsiu paros metu, esant ribotam matomumui bei netikėtumo faktoriui, nuteistasis neturėjo nei laiko nei galimybių pasirinkti kitokią savo veiksmų seką.

LR BK 31 str. nurodyta, jog asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, o padarytoji žala mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas nustatė, jog asmuo negali atsakyti už LR BK numatytą veiką tuo atveju, kai yra priverstas padaryti žalos kitiems asmenims dėl to, jog siekė pašalinti sau ar kitam asmeniui gresiantį pavojų, siekdamas išvengti gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui ir, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos.

Įstatymų leidėjas taip pat numatė, jog būtinojo reikalingumo nuostatomis galima pasiremti tik tuo atveju, jei pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.

Būtinasis reikalingumas tai situacija, kuomet teisėtai padaroma žala įstatymo saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, kuris negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertesnį interesą. Tačiau, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, būtinos tam tikros sąlygos. Žala turi grėsti valstybės, visuomenės ar piliečio asmenybei arba jų teisėms. Pavojus turi būti realus ir akivaizdus. Teisėtu būtinasis reikalingumas gali būti laikomas tik tuomet, kai gresiančio pavojaus negalima pašalinti kitomis priemonėmis, kaip tik padarant žalą teisės saugomiems interesams. Taigi, žalos padarymas turi būti vienintelis būdas išgelbėti vertingesnį interesą. Padarytoji žala turi būti mažesnė nei išvengtoji žala.

Išanalizavusi visas bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog R. L. nesiėmus veiksmų, kurių jis ėmėsi t.y. nebandant išvengti užvažiavimo ant T. A., neabejotinai būtų kilęs daug didesnis pavojus T. A. sveikatai ar net gyvybei. Kad šis pavojus buvo ne tariamas, o realus ir akivaizdus, patvirtina tai, jog tik siekdamas išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo ir tik automobilio veidrodėliu kliudydamas T. A., nuteistasis jį sužalojo. Akivaizdu, jog R. L. nepasukus automobilio, o jo priekiu atsitrenkus į T. A. ar jį pervažiavus, šis neabejotinai būtų buvęs sužalotas daug sunkiau, o gal būt ir mirtinai.

Taigi, nuteistasis savo veiksmais padarė žalą įstatymo saugomiems byloje nukentėjusiais pripažintų asmenų interesams. Tačiau žalą jis padarė siekdamas pašalinti pavojų, kuris negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. R. L. ją padarė siekdamas išsaugoti žymiai vertesnį interesą-kito žmogaus gyvybę, nes pavojus T. A. sveikatai ir gyvybei buvo realus ir akivaizdus. Kolegijos įsitikinimu, kilusio pavojaus esamoje situacijoje negalima buvo pašalinti kitomis priemonėmis, kaip tik veiksmais, kurių ėmėsi nuteistasis. Tai, jog siekdamas išvengti užvažiavimo ant pėsčiojo ir išvažiuodamas į skiriamąją juostą, jis vairuojamu automobiliu trenksis į šulinį, R. L. nenumatė ir negalėjo numatyti. Taigi, jis negalėjo numatyti žalos kitų asmenų teisės saugomiems interesams. Esamoje situacijoje R. L. veiksmai buvo vienintelis būdas išgelbėti vertingesnį interesą-T. A. gyvybę.

Svarstant klausimą, ar R. L. veiksmais padaryta žala mažesnė nei išvengtoji žala, būtina atsižvelgti į teismų praktiką. Panašiomis aplinkybėmis t.y. transporto priemonėms judant ne mažiau nei 70 km per valandą greičiu ir atsitrenkiant į pėsčiąjį, šie asmenys yra sužalojami daug sunkiau(ar net mirtinai), nei buvo padaryti sužalojimais nukentėjusiems autoįvykio metu asmenims.

Nekyla abejonių, kad R. L. neatsargiais veiksmais padarė kaltinime nurodytus veiksmus. Tačiau jis negali atsakyti už tokius veiksmus, nes padarė juos siekdamas pašalinti kito asmens sveikatai ir gyvybei grėsusį realų bei akivaizdų pavojų. Kolegijos nuomone, nuteistasis negalėjo pašalinti kilusio pavojaus kitomis priemonėmis, o jo padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Kadangi R. L. negali atsakyti už veiksmus, kurių ėmėsi veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl jis išteisintinas, nesant jo veiksmuose LR BK 281 str. 1d. numatytos veikos.

Jei R. L. būtų pagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR BK 281 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką bei už ją pagrįstai nuteistas, kolegija iš dalies galėtų sutikti su nukentėjusios argumentais.

Kolegijos nuomone, būtų pagrindas nuteistajam padidinti bausmės dydį, nes ji paskirta nepakankamai motyvuotai, nesilaikant LR BK 61 str. 2d. nuostatų, neatsižvelgus į LR BK 54 str. numatytas aplinkybes.

Nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, paliekant teisę nukentėjusiajai E. S. civilinio proceso tvarka pareikšti ieškinį kaltiems asmenims, kadangi LR CPK 109 str. numato, jog civilinį ieškinį baudžiamajame procese turi teisę pareikšti asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos. Jis pareiškiamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims.

Kadangi R. L. išteisintinas dėl to, jog jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, todėl tiek jam, tiek ir civiliniu atsakovu pripažintam R. S. šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys negali būti pareikštas.

Kolegijos įsitikinimu, dėl autoįvykio bei jo metu kilusių pasekmių kaltas yra T. A., pažeidęs KET reikalavimus bei padaręs teisės pažeidimą. Būtent dėl jo padarytų veiksmų ir kilo autoįvykis, kurio metu sužalota E. S. bei kiti nukentėjusieji. LR CK 6.246 str. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tiesa, įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė). Tačiau toks atvejis šioje byloje nėra nustatytas.

Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. LR CK 6.253 str. numato, jog civilinė atsakomybė netaikoma būtinojo reikalingumo atveju. Teismas, atsižvelgdamas į žalos atsiradimo aplinkybes ir kitas aplinkybes, numatytas LR CK 6.253 straipsnio 6 dalyje, gali įpareigoti asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo, atlyginti žalą, atsiradusią dėl būtinojo reikalingumo. Tačiau šiuo atveju tokių veiksmų teismas galėtų imtis tik nagrinėdamas ieškinį civilinio proceso tvarka.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra kaltė t.y.civilinė atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu. Asmuo laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.. Kadangi kolegija pripažįsta, kad dėl autoįvykio ir jo metu kilusių pasekmių kaltas ne R. L., nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 4d., 329 str. 1d. 1p. kolegija

nusprendė:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės mėn. 8d. nuosprendį, kuriuo pagal LR BK 281 str. 1d. 15 MGL bauda nuteistas R. L. bei priimti naują nuosprendį:

R. L., kaltintą nusikalstama veika numatyta LR BK 281 str. 1d.- išteisinti, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios E. S. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.