Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

2022-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-22-995/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-25
Bylos Nr.
II-22-995/2022
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00157-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Vaida Railienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. M.
Išvadą teikia
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Institucija
VĮ Valstybinių miškų urėdija
Advokatai
Visvaldas Petryla
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-22-995/2022Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00157-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 25 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Sigitai Jonauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. M., jo atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,

institucijos, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio atstovai Zydruna Damulytė, Sigitas Kupšys,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M. skundą dėl 2021 m. lapkričio 23 d. Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-24-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021 m. lapkričio 23 d. Valstybinių miškų urėdijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-24-2021 M. M. nubaustas 300 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. liepos 27 d., sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje teikia kempingo veiklą. Vykdydamas šia veiklą ir neturėdamas reikiamo leidimo, priima poilsiautojus su mobiliais nameliais į Šventosios girininkijos 99 miško kvartalo 42, 41, 33, 32 ir 21 sklypą. Patikrinimo meto minėtuose sklypuose rasti pastatyti mobilus nameliai (kemperiai), metalinis garažas, poilsio įranga, dušinė, vaikų žaidimo įrenginiai. 2021 m. gegužės 11 d. M. M. buvo įteiktas Kretingos regioninio padalinio raštas Nr. S-21- 58-233, kuriuo minėtas pilietis įpareigotas pašalinti mobilius namelius (kemperius), dušinę, vaikų žaidimo įrenginį, bei metalinį garažą iš valstybinės miškų žemės bei pateikti paaiškinimus. 2021 m. birželio 21 d. M. M. buvo išsiųstas šaukimas Nr. S-21-58-369, kurį gavo pasiimdamas iš pašto. 2021 m. liepos 27 d., atliekant Šventosios girininkijos 99 miško kvartalo 42, 41 33 32 ir 21 sklypų patikrinimus minėtas pilietis atsisakė teikti raštišką paaiškinimą bei nevykdė teisėtų miškų apsaugos pareigūnų reikalavimų. Tokiais savo veiksmais pilietis M. M. sunaikino miškui būdingą augmeniją bei padarė žalą aplinkai. Nutarime taip pat nurodyta, kad M. M. turi specifinių žinių apie žemės naudojimą, tokiais savo valingais veiksmais norėjo ir žinojo apie pasekmes, todėl piliečio kaltės forma yra tyčinė kaltė. Nutarimu M. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. pateikė skundą teismui, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 23 d. Valstybinių miškų urėdijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-24-2021, ir nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant jo veiksmuose ANK 110 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo.

2.1. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Institucija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir spręsdama klausimą dėl jo veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, nepagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino jo kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas nurodo, kad iš nutarime išdėstytų aplinkybių galima suprasti, kad M. M. nubaustas už tai, kad jis vykdė kempingo veiklą, neturėdamas reikiamo leidimo, tačiau jam taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje, t. y. už savavališką miško užėmimą. Pareiškėjas pažymi, kad jis tokios veiklos ir nevykdė, o vykdė jo sutuoktinė L. M. pagal išduotą verslo liudijimą, be to ji vykdė šią veiklą tik savo žemės sklypo ribose ir valstybinio miško savo veiklai nenaudojo. Nutarime nepasisakoma dėl įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn savavališką valstybinio miško užėmimą. Pažeidimo subjektyviosios ir objektyviosios pusės požymiai nurodyti labai abstrakčiai, iš jų neįmanoma suprasti, už ką jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, tuo labiau, kad nutarime nurodoma, jog jis turi specifinių žinių apie žemės naudojimą, todėl gali susidaryti įspūdis, jog jis tinkamai neįvykdė savo kažkokių pareigų, kurios jam priskirtos pagal tarnybines funkcijas.

2.2. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nutarime nurodyta, jos jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nors jis visuose savo paaiškinimuose nurodo priešingai, t. y. jog ne jis padarė pažeidimus, net nurodė asmenis, kurių mobilūs nameliai ir garažai stovėjo valstybinio miško žemėje. Nežiūrint to, Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, jo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymo grindžia iš vietoje rastų mobiliųjų namelių, garažo ir poilsiui skirtos įrangos, t. y. iš fotonuotraukų, kurios nepagrindžia, jog minėti kilnojamieji daiktai buvo pareiškėjo, tuo labiau, kad byloje yra duomenys, kad už šių daiktų laikymą nutarime nurodytoje vietoje buvo nubausti kiti asmenys.

Atsiliepimas

3. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, nes yra įsitikinusi, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, įvertinus byloje esančias aplinkybes ir įrodymus.

3.1. Institucija atsiliepime nurodė, kad 2021 m. balandžio 14 d. Šventosios girininkijos girininkas patikrinimo metu nustatė, kad Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomoje valstybinės reikšmės miško žemėje, esančioje Šventosios girininkijos teritorijos 99 miško kvartalo 42; 41; 33; 32; 21 taksaciniuose sklypuose yra statomi mobilūs nameliai (kemperiai), iš kurių vienas namelis (kemperis) su pristatyta medine terasa, metalinis garažas, vaikų žaidimo aikštelė, mobili pirtis, prausykla. Miško žemėje yra įrengta įvairi poilsio įranga batutai, hamakai, apšvietimo instaliacija. Miškas išvažinėtas automobiliais. Miškas ribojasi su privačiu žemės sklypu, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis L. M. ir M. M.. Atlikus detalesnį patikrinimą, skelbimų portale rastas skelbimas, kuriame reklamuojamas kempingas, įsikūręs šalia dviračių tako Palanga - Šventoji (Monciškių kvartale). Skelbime publikuojamas mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad šis numeris priklauso L. M.. Paskambinus nurodytu telefonu L. M. aiškiai nurodė, kad visus reikalus tvarko jos vyras M. M. ir davė jo telefono numerį. 2021 m. gegužės 11 d. bendraturčiui M. M., atvykus į VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio buveinę, buvo įteiktas Kretingos regioninio padalinio raštas Nr. S-21- 58-233(8.25) „Dėl savavališko miško žemės užėmimo“, kuriame siūloma geranoriškai pašalinti iš valstybinio miško žemės mobilius ir stacionarius statinius, kurie priklauso M. M.. Pilietis M. M. savo ranka užrašė, kad paaiškinimus pateiks raštu, tačiau iki 2021 m. liepos 27 d. paaiškinimo nepateikė. 2021 m. birželio 14 d. registruotu laišku į M. M. darbovietę NŽT Palangos skyrių (Gintaro g. 33 A, Palanga), išsiųstas šaukimas Nr. S-21-58 - 356 atvykti duoti paaiškinimus (šaukimas po vieno mėnesio iš pašto grįžo atgal neatsiimtas). 2021 m. birželio 21 d. registruotu laišku išsiųstas 2 -as šaukimas Nr. S-21-58-369 atvykti duoti paaiškinimus, kuris buvo įteiktas, tačiau M. M. paskirtu laiku neatvyko ir jokios žinios apie aplinkybes, kodėl neatvyko iki 2021 m. liepos 26 d. pateikti paaiškinimus, nebuvo sulaukta. 2021 m. liepos 27 d., dalyvaujant policijos pareigūnams iš mobilių namelių (kemperių), kurie pastatyti miško žemėje, naudotojų buvo gauti du raštiški paaiškinimai, o vieno kemperio naudotojas paaiškinimą atsiuntė el. paštu. Iš gautų paaiškinimų matyti, kad du kemperiai poilsiui išnuomuoti M. M. šeimos, o 3-čiąjame paaiškinime nurodytas telefono numeris patikrinimo metu ir kitą savaitę po patikrinimo buvo išjungtas. Aplinkos apsaugos departamentui 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateiktame paaiškinime M. M. nurodo, kad Valstybinių miškų urėdijos išrašytas baudas už automobilių statymą ant miško paklotės savo poilsiautojams kompensavo, nes uošvienė suklydo ir dalį poilsiautojų mašinų sustatė miško žemėje. Iš šio teiginio galime daryti prielaidą, kad dalis poilsiautojų su M. M. šeimos leidimu apsistojo valstybinio miško žemėje. Be to natūroje matomos ne vienos dienos poilsiavimo, automobilių važinėjimo žymės. Iš viso 2021 m. liepos 27 d. nuo 11.55 val. iki 12.36 val., miško žemėje ties (duomenys neskelbtini), Palangoje, per valstybinės miško žemės naudojimo patikrinimą, miško lankymo pažeidimai buvo užfiksuoti 8 kemperiams ir 18 lengvųjų automobilių. Autotransporto priemonių naudotojams buvo surašyti protokolai su nurodymu, pritaikant pusė minimalios baudos, tai yra po 10 Eur bauda skirta, vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 2 d. atliktu Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomo miško žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų atstatymo aktu. Ribų atstatymo metu dalyvavo ir gretimo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis M. M. ir per nuotolį pasirašė ribų atstatymo aktą. Kiti įrodymai buvo renkami teisėtai, apklausiant sutiktus poilsiautojus. Visi patikrinimai natūroje vyko tikrinant tik galimus Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomo miško sklypo naudojimo pažeidimus. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad M. M. vis atsirasdavo naujų priežasčių (profesiniai reikalai, šeimos reikalai), kodėl jis nebegali atvykti į Valstybinių miškų urėdiją pateikti paaiškinimų. Du kartus sklypo bendrasavininkiui M. M. buvo siųstas kvietimas teikti paaiškinimus dėl galimai neteisėto Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomo miško naudojimo. Tokie M. M. veiksmai patvirtina, kad pareiškėjas vilkino administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, todėl, manytina, kad yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Institucija taip pat nurodo, kad 2021 m. lapkričio 23 d. ANK nutarimu Nr. VMU-ANR_N-24-2021 M. M. buvo paskirta 300 Eur bauda už neteisėtą miško užėmimą, tai yra miško žemėje pastatytą metalinę tvorą, kuri nuosavybės teise priklauso M. M.. Nutarime Nr. VMU-ANR_N-24-2021 tai išdėstyta „kitos aplinkybės“ citata: „2021 m. rugsėjo 2 d. buvo atliktas miško žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų atstatymas, kurio metu dalyvavo ir gretimo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtis M. M.. Ribų atstatymo metu nustatyta, kad dalis tvoros pastatyta miško žemės sklype, tuo neteisėtai naudojant valstybinio miško žemę“. Ribų atstatymo aktą M. M. pasirašė be pastabų.

3.3. Institucija pažymi, kad administracinių nusižengimų protokolas surašytas ir skundžiamas nutarimas priimtas dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo. Institucijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 2 d., atlikus Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomos žemės sklypo ribų atstatymą, nustatyta, kad dalis gretimo sklypo tvoros, kurio bendraturtis yra M. M., pastatyta Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomame miško žemės sklype, neteisėtai naudojant valstybinio miško žemę. Kadangi atliekant valstybinio miško ribų atstatymą dalyvavo ir M. M. bei raštiškai patvirtino, kad pastabų dėl atstatytų ribų neturi, o ir šiandien dienai valstybiniame sklype neteisėtai pastatyta tvora vis dar nenugriauta, Institucijos nuomone, pareiškėjas neteisėtai užėmė Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomo miško sklypo dalį.

3.4. Institucija akcentuoja ir tai, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje (dėl miško žemėje pastatytos tvoros dalies), surašyti, siekiant užtikrinti Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, kadangi nuo 2021-05-11, kai Pareiškėjui buvo įteiktas Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio raštas S-21-58- 233(8.25), kuriame Pareiškėjas įsipareigotas pateikti paaiškinimus į pateiktus klausimus iki pat 2021­07-27 Šventosios girininkijos 99 miško kvartalo 42; 41; 33; 32; 21 taksacinių sklypų patikrinimų Pareiškėjas nepateikė raštiško paaiškinimo, kurio pateikimo metu galėjo argumentuotai paaiškinti apie galimai kitą veikos vykdytoją/-us (vadovaujantis ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatomis: „Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas,<...> nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.)<...>".

Motyvuojamoji dalis

3.5. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad 2021 m. balandžio 14 d. Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomo miško žemės sklypo patikrinimo metu nustatytos aplinkybės (neteisėtai valstybiniame miško žemės sklype pastatyta tvora) pažeidžia viešąjį interesą bei suvaržo natūralios gamtinės aplinkos, kaip ypač vertingos vietovės visuotinę reikšmę, neigiamai įtakoja miško žemės apsaugos bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimą, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė, Institucijos nuomone, pareiškėjo savavališkas tvoros pastatymas Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomame miško sklype atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje, nurodyto nusižengimo požymius, dėl ko 2021 m. liepos 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMU-ANR_P-43-2021 ir tuo pagrindu priimtas skundžiamas nutarimas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. ir jo atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu bei priteisti proceso išlaidas. Prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 23 d. VĮ Valstybinių miškų urėdijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-24-2021, ir iškeltą administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose ANK 110 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusižengimo. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesupranta kuo yra kaltinimas, nes jis apgyvendinimo paslaugų neteikia, ją pagal verslo liudijimą teikia jo sutuoktinė, poilsiautojų nepriima, žemės sklype, esantys įrenginiai yra buvusio savininko. Institucija šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Nutarime nurodyta dušinė, vaikų žaidimo aikštelė priklauso ne jam, kemperiai stovėjo privačiame žemės sklype, augmenijos nesunaikino ir jokios žalos gamtai nepadarė.

5. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Sigitas Kupšys nurodė, kad yra įsitikinęs, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuotą nusižengimą, t. y. savavališkai užėmė valstybinę žemę. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas valstybiniame miške pastatė tvorą, todėl jis kaltinamas tik tvoros pastatymu. Kadangi pareiškėjas pažadėjo tą tvorą nugriauti, jis nusprendė nutarimu tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kadangi miško paklotė nebuvo išmatuota, Institucija neturėjo pakankamai duomenų apie padarytą žalą. Pritaria, kad nutarimo esmė turi būti patikslinta. Dėl pareiškėjo savavališkai pastatytos tvoros administracinio nusižengimo protokolas surašytas nebuvo, taip pat dėl to nebuvo priimtas nutarimas.

6. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Zydruna Damulytė nurodė, kad ji palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus, ir prašo pareiškėjo skundo netenkinti. Ji yra įsitikinusi, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas M. M. savavališkai užėmė valstybinę miško žemę, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija nustatė, kad jis savavališkai naudoja miško žemę – buvo pastatyti mobilūs nameliai, metalinis garažas ir kiti statiniai. Pareiškėjas valstybinėje žemėje, neturėdamas leidimo vykdė ūkinę komercinę veiklą. Pastatyta tvora nebuvo įtraukta į pareiškėjui pareikštą kaltinimą, tačiau ši aplinkybė yra sudėtinė administracinio nusižengimo protokolo dalis, nors M. M. už tvoros pastatymą šioje byloje nėra baudžiamas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu liudytoja J. M. paaiškino, kad ji yra Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos specialistė. Ji atlikusi patikrinimą, nustatė, kad M. M. neteisėtai naudoja valstybinę žemę, dėl ko surašė administracinio nusižengimo protokolą. Papildomai paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas dėl tvoros valstybiniame žemės sklype nebuvo surašytas, nes nebuvo tikra dėl žemės sklypo tikslių matavimų.

8. Teismo posėdžio metu liudytojas T. B. paaiškino, kad jis pagal skelbimą susirado vietą Palangoje kemperiui (mobiliajam nameliui) pasistatyti. Atvažiavę į Palangą, pasistatė namelį žemės sklypo savininkės nurodytoje vietoje. Po to iš pareigūnų sužinojo, kad mobilusis namelis stovi valstybinėje žemėje. Už tai jis buvo nubaustas bauda, bet pareiškėjas jam pinigus po to grąžino.

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

9. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

10. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra surašyti administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai, t. y. kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.

11. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. ANK 609 straipsnyje reglamentuotas administracinio nusižengimo protokolo turinys. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.

12. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Pažymėtina ir tai, kad duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vietą, laiką, esmę, objektyviuosius nusižengimo požymius, pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalyje ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijos nutarime, priimtame pagal administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašytą administracinio nusižengimo protokolą, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis), t. y. aiškiai ir išsamiai atskleista nusižengimo esmė ir jos teisinis įvertinimas.

13. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas įvertinęs skundžiamo nutarimo turinį ir administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog vertinamu atveju 2021 m. liepos 28 d. administracinio nusižengimo protokolas bei M. M. atžvilgiu 2021 m. lapkričio 23 d. priimtas nutarimas nėra aiškūs, su tuo sutiko ir Institucijos atstovai teismo posėdžio metu, pripažindami, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas turi trūkumų.

14. Tiek skundžiamame nutarime, tiek ir administracinio nusižengimo protokole, atskleidžiant nusižengimo esmę ir aprašant nusižengimo aplinkybes nurodyta, kad pareiškėjas vykdo veiklą, neturėdamas reikiamo leidimo, priima poilsiautojus su mobiliais nameliais į Šventosios girininkijos 99 miško kvartalo 42, 41, 33, 32 ir 21 sklypą. Nutarime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė Institucijos pareigūnams teikti raštišką paaiškinimą, ir tuo nevykdė teisėtų miškų apsaugos pareigūnų reikalavimų. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais M. M. sunaikino miškui būdingą augmeniją bei padarė žalą aplinkai. Teismo vertinimu, toks pareiškėjui pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį surašytas kaltinimas yra ydingas ir visiškai nesuprantamas, nes administracinio nusižengimo esmė aprašyta taip, kad neįmanoma suprasti už kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus pareiškėjas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas - ar už tai, kad vykdė veiklą neturėdamas leidimo, ar už tai, kad nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, ar už tai, kad jis savo veiksmais išvardintais protokole bei nutarime padarė žalą aplinkai. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta objektyviųjų požymių nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, už kurį pareiškėjas yra nubaustas, t. y. procesiniuose dokumentuose nėra nurodyta, kad pareiškėjas būtų savavališkai užėmęs valstybinę žemę, kaip ir kokiu pagrindu buvo savavališkai užimta žemė, nors šie duomenys dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies sudėties požymių buvimo yra esminiai. Be to, šioje byloje tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos nutarime M. M. suformuluotame kaltinime nėra nurodyti teisės aktai, jo straipsniai, dalys ir punktai, kurie buvo pažeisti. Galiausiai, nutarime nurodyta, jog pareiškėjas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nors jis tiek savo paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog administracinio nusižengimo nepadarė.

15. Tiek Institucijos pateiktame atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Sigitas Kupšys nurodė, kad iš esmės pareiškėjas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas ne už valstybinio miško žemės sklype stovinčius mobilius namelius (kemperius), dušinę, vaikų žaidimo įrenginį, bei metalinį garažą, o už savavališkai pastatytą tvoros dalį, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui suformuluotame kaltinime nėra užsiminta apie galbūt savavališkai užimtą valstybinę žemę, pastatant tvorą ar jos dalį. Be to, nei 2021 m. balandžio 26 d., nei 2021 m. liepos 27 d. administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų protokoluose, tiriant aptariamą įvykį dėl galbūt neteisėto miško užėmimo Šventosios girininkijos teritorijoje, nei administracinio nusižengimo medžiagoje, esančiame brėžinyje, kuriame užfiksuoti kvartale Nr. 99 institucijos pareigūnų aptikti objektai, nėra užfiksuoti duomenys apie tvoros buvimą minėtoje teritorijoje, kaip ir nėra duomenų nei apie galimai savavališkai pastatyto statinio (tvoros) ilgį, taip pat nėra schemų ar brėžinių, fiksuojančių tikslią tvoros buvimo vietą, iš kurių būtų galima spręsti apie viso statinio ar jo dalies buvimą valstybinėje miško žemėje. Nors Institucijos atstovai, nagrinėjant bylą teisme ir pateikė priedą prie 2021 m. rugsėjo 20 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, iš kurio galima spręsti, kad patikrinimo metu buvo aptikta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, dalį juosianti segmentinė metalinio tinklo tvora, užfiksuota, kad pietvakarinė tvoros perimetro dalis galbūt patenka į miškų žemę, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kokia apimtimi tvoros dalis patenka į miško paskirties žemę, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nes pareigūnai atliekantys matavimą neturėjo specialių matavimo prietaisų. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui dėl savavališkai pastatyto statinio (tvoros) valstybinėje miško žemėje būtų buvęs surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o ir skundžiamame nutarime, kaip ir minėta pirmiau, toks kaltinimas dėl savavališkai pastatytos tvoros valstybinėje miško žemėje pareiškėjui nebuvo suformuluotas. Pažymėtina, kad Institucijos atstovė Zydruna Damulytė, priešingai, nei Institucijos atstovas Sigitas Kupšys, laikėsi pozicijos, kad minėta tvora nėra šios bylos dalykas ir už jos savavališką pastatymą valstybinėje žemėje pareiškėjas nebuvo baudžiamas. Taigi iš Institucijos atstovų priešingų pozicijų dėl pareiškėjui pareikšto kaltinimo, akivaizdu, kad net ir pačios Institucijos atstovams nėra pakankamai aišku už kokius gi neteisėtus veiksmus yra pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas skundžiamas nutarimas.

16. ANK 642 straipsnio1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, tačiau pažymėtina, kad tai, jog administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, nereiškia, jog teismui galima perkelti pareigą iš esmės atlikti visą tyrimą administracinio nusižengimo byloje bei tinkamai suformuluoti kaltinimą, nes tai turi padaryti Institucija, kompetentinga atlikti tyrimą, o atlikusi tyrimą, priimti procesinius sprendimus.

18. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo byla dėl pirmiau aptartų klaidų turi būti grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje, pagal kurią, tais atvejais, kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

19. Nors pareiškėjas prašo nutraukti jam administracinio nusižengimo bylos teiseną, tačiau vien tik Institucijos netinkami procesiniai veiksmai negali lemti situacijos, kai galbūt administracinį nusižengimą padaręs asmuo liks nenubaustas. Tokia situacija neabejotinai prieštarautų ANK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinai administracinių nusižengimų kodekso paskirčiai, t. y. teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą.

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra surašyti pažeidžiant ANK 609 bei ANK 618 straipsnių reikalavimus, ir tokie administracinio nusižengimo bylos trūkumai yra esminiai ir kliudantys bylą nagrinėti teisme, ribojantys asmens teisę į gynybą. Šioje nutartyje nurodyti teismo trūkumai negali būti pašalinami nagrinėjant bylą teisme, nes šiuo atveju reikalinga atlikti ne pavienius veiksmus, bet visapusišką, papildomą bylos aplinkybių tyrimą, kuris išsamiai aptartas nutartyje, taip pat iš esmės pakeisti pareiškėjui suformuluotą kaltinimą, nes jame nenurodytos svarbios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, aplinkybės, todėl administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai.

Dėl pareiškėjo ir jo atstovo prašymo atlyginti proceso išlaidas

21. Pareiškėjas ir jo atstovas teismui pateikė prašymą priteisti M. M. naudai iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas teisme.

22. ANK 666 straipsnyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

23. Ši administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal pareiškėjo skundą, kuris tenkinamas iš dalies, o byla perduodama Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, t. y. Institucijos nutarimas lieka neįsiteisėjęs, M. M. kaltės klausimas padarius administracinį nusižengimą galutinai nėra išspręstas, pareiškėjo bei jo atstovo prašymas iš Institucijos priteisti proceso išlaidas, patirtas teisme, rengiant skundą bei atstovaujant pareiškėją teismo posėdžiuose, paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjo M. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2021 m. lapkričio 23 d. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMU-ANR_N-24-2021 ir grąžinti bylą administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Pareiškėjo M. M. bei jo atstovo Visvaldo Petrylos prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė