Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant Laurynai Kazlauskaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Laukaičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S., jo atstovui advokatui Algirdui Juškai, gynėjui Algiui Staškūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, Mykolo Riomerio universiteto studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135str.1d.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. J. 2007m. sausio 1d., apie 4val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr.6, tarpusavio konflikto metu, iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė vieną smūgį rankos kumščiu R. S. į smakrą, padarydamas paviršinę muštinę žaizda smakro srityje su apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžiu, o pastarajam nuo smūgio griūnant ant asfalto ir atsitrenkiant, sunkiai sužalojo R. S., padarydamas jam poaponeurotinę kraujosruvą kairėje smilkininėje srityje, kairio smilkinkaulio lūžį, pereinantį į kaukolės pamato kairę vidurinę duobę, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje – pamatinėje srityje, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kontuziniu židiniu dešinėje smilkininėje skiltyje, tokiu būdu padarė R. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kaukolės pamato kaulų lūžiai bei kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą yra pavojingi gyvybei.

Motyvuojamoji dalis

K. T. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis šventė Naujųjų metų sutiktuves pas draugę Gretą. Kompanija buvo didelė. Kompanijoje buvęs Mantas išėjo palydėti savo draugę, o grįžęs pasakė, kad kažkas prie jo kabinėjosi. Netrukus jų grupė vaikinų nuėjo aiškintis, kas kabinėjosi prie Manto ir jo draugės. Jie langų nedaužė. Toje vietoje, kur nurodė Mantas, lauke stovėjo R. S. su draugais, turėjo šunį, peilius. Susitarė, kad R. S. šunį parves namo. Jis taip ir padarė. Jis paklausė kodėl apstojo jų draugą Mantą. Tada R. S. pasiūlė Mantui išsiaiškinti ir muštis vienas prieš vieną. Mantas su R. S. susimušė ir nuo vieno R. S. smūgio Mantas nukrito. Mantą jie patraukė atokiau, o jis išmėtė sudėtus peilius į netoli buvusio darželio pusę. Tada tiek R. S., tiek jo draugai pradėjo konfliktuoti tarpusavyje, kilo sąmyšis. R. S. norėjo bėgti padėti saviškiams. Tada jis, R. S. atsukęs už peties, smogė jam į veido sritį. Smogė dešine ranka, ant rankos turėjo sidabrinį žiedą. Jam sudavė tik vieną kartą. Kadangi užsiiminėjo boksu, žinojo kur reikia trenkti, kad „atsijungtų“. Sudavė jam kažkur apie smakrą. Nuo smūgio R. S. krito labiau šonu, o ne aukštielninkas. Pagrindas buvo asfalto danga. Kas vyko toliau nematė, nes su S. G. pabėgo. Išgirdo, kad kažkas iš draugų šaukia „atvažiuoja policija!“. Vėliau išaiškėjo, kad tai buvo taksi automobilis. Po įvykio su R. S. kalbėjosi, dalyvavo ir jo tėvai. Jaučiasi kaltas tik iš dalies, nes nebuvo suinteresuotas konfliktuoti. Tarėsi dėl žalos atlyginimo, tačiau R. S. nesutiko. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Gali atlyginti už vieną smūgį. Pats negali įvertinti padarytos žalos. Nematė, kaip R. S. atrodė po smūgio sudavimo, nes pabėgo. Nematė, kad kas kitas jį muštų. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, t.y. tik dėl vieno suduoto smūgio, tačiau nemano, kad jis buvo toks stiprus, jog liktų tokios sunkios pasekmės kaip nurodyta. Jis neturi pajamų, jį išlaiko tėvai. Kadangi studijuoja, negali dirbti. Sutinka sumokėti 5000 Lt.

N. R. S. parodė, kad Naujus metus šventė su draugais (duomenys neskelbtini), savo namuose. Buvo keturi vaikinai ir dvi merginos. Po vidurnakčio palydėjo vienus draugus į lauką ir laukė kol atvažiuos taksi. Ten bestovint, pro šalį ėjo vaikinas su mergina. O jam grįžtant, su juo apsižodžiavo, nes vaikinas juos užkabino. Kai vaikinas nuėjo, jie grįžo į vidų. Apie 3 val. nakties jis su savo drauge ėjo miegoti, o V. P. ir V. M. dar tebežiūrėjo televizorių. Po kiek laiko, V. P. atbėgo pas jį į kambarį ir pasakė, kad kažkas išdaužė langą. Tada jis pasiėmė šunį. V. P., jis ir V. M. išėjo į lauką pažiūrėti kas vyksta. Draugai pasiėmė peilius dėl apsaugos. Išėję, pamatė grupę jaunuolių, iš kurių keletą pažinojo iš matymo, su keliais pasisveikino. Iš minios išgirdo sakant: „ko čia apsileidžiam, juk jie tik trys“. Tada vienas iš atėjusių vaikinų pasakė, „tegu išsiaiškina vienas prieš vieną su Mantu“. Mantas buvo tas pats vaikinas, su kuriuo prieš tai apsižodžiavo. Tada jis parvedė šunį į vidų, jo draugai padėjo peilius lauke - netoliese. Matė, kad Mantas buvo girtas, todėl ir ėjo muštis. Taip nutarė, nes manė geriau vienam išsiaiškinti, nei į muštynes įvelti draugus, kurie buvo jo svečiai. Jis nepradėjo konflikto, ėjo muštis su Mantu, kad nereikėtų muštis draugams ir galėtų išvengti didesnio konflikto. Mantas užsimojo ir norėjo jam pataikyti, bet jis smūgio išvengė ir pirmas jam sudavė į žandikaulį. Mantas iškart nukrito. Jį toliau nutempė F. S., jam padėjo ir T. J.. Tada jis pamatė, kad T. J. mėto jo peilius ir išgirdo kažkurį sakant „ko čia dergiamės, apsileidžiam“. Suprato, kad peilius išmėtė norėdamas toliau tęsti konfliktą. Pamatė, kad atėję vaikinai pradėjo pulti jo draugą V. M.. Norėjo bėgti jam padėti, tačiau T. J. jį staiga atsuko į save ir smogė. Ant T. J. rankos kažkas sublizgėjo. Negali teigti, kad tai buvo kastetas, bet mano buvo kažkas didesnis už žiedą. Jam atrodė, kad krisdamas juto dar kelis smūgius. Nepamena kontakto su asfaltu. Jam T. J. sudavė kažkur virš kairės ausies, tiksliai nepamena kur. Kas vyko toliau nepamena. Gydymas truko apie du mėnesius, buvau gydomas Klaipėdoje ir Palangos reabilitacinėje ligoninėje. Į mokyklą grįžo tik mokslo metų gale. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo du kartus atlikta galvos operacija, nes susidarė hematomos abiejose galvos pusėse. Žandikaulį gydė ten pat reanimacijoje. Buvo nuskelti septyni dantys, iš jų keturi nežymiai, o kiti trys stipriai. Dantų gydymas dar nėra baigtas, nes neturi pinigų tęsti gydymą. Dantis gydo Klaipėdos stomatologijos klinikoje „Makrodenta“. Iš pradžių vieną dantį taisė Telšiuose gydytoja R. P.. Tačiau jį pataisė tik laikinai, kad nejaustų tokio didelio skausmo. Kalbėjo su Tomo tėvais, jam siūlė 15 000Lt. Ši suma yra per maža. Jo gydymas dar nebaigtas, reikia dar sumokėti 13000Lt tolesniam gydymui. Studijuoja neakivaizdžiai VGTU statybos inžineriją. Dantis tvarkė Klaipėdoje, nes yra pigiau nei Vilniuje. Apie tris mėnesius po operacijos negalėjo klausytis muzikos, nes skaudėjo galvą. Vis dar patiria liekamuosius reiškinius, ypač po treniruotės sukasi galva, atrodo lyg degtų iš vidaus. Kadangi turtinės žalos niekas neatlygino, o atliktos ekspertizės akte šie sužalojimai nebuvo konstatuoti, paaiškino, kad dėl turtinės žalos jis pareikš ieškinį civilinio proceso tvarka, o baudžiamojoje byloje reiškia 25000Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nei kaltinamasis nei jo tėvai žalos jam nėra atlyginę ir jis nėra gavęs nė vieno lito.

L. V. M., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, yra nukentėjusiojo draugas. Buvo 2007 metai, kai su draugais R. S. namuose šventė Naujuosius metus. Buvo jis, R. S., V. P., Dovilė, kurios pavardės nežino, R. S. draugė Ž. J.. Po 24 valandos išėjo į lauką išlydėti išeinančių draugų. Kitoje gatvės pusėje ėjo vaikinas. Su juo apsižodžiavo. Draugams išvykus, grįžo atgal į R. S. namus. Grįžo jau keturiese: jis, R. S., Ž. J. ir V. M.. Toliau šventė Naujuosius metus, kai staiga dužo langas. Kažkas iš lauko pusės metė kažkokį daiktą į R. S. namų langą. Visi trys išėjo į lauką pažiūrėti. Jis ir V. P. pasiėmė peilius, o R. S. pasiėmė savo šunį. Už kampo pamatė 5-10 vaikinų būrį. Tie vaikinai pradėjo eiti link jų. Kai kurie buvo pažįstami iš matymo, nes mokėsi toje pačioje mokykloje. Iš matymo pažinojo T. J. A. L.. Kitų neįsidėmėjo. Priėję prie jų vaikinai pasveikino su Naujaisiais metais. Iš būrio žmonių atpažino tą patį - gatvėje anksčiau sutiktą vaikiną, su kuriuo apsižodžiavo. Jo nepažinojo. Tada R. S. su tuo vaikinu susimušė. Kaip jų muštynės prasidėjo neatsimena, tik pamena, kad atsisukęs pamatė jog jie abu mušasi. Matė, kad R. S. jam sudavė ir vaikinas nugriuvo. Prieš muštynes šunį parvedė namo. Šuo buvo piktas. Po muštynių trumpam viskas nurimo. Kai tas vaikinas parkrito ant žemės, jie peilius pasidėjo prie medžio. Jau žadėjo eiti namo, kai T. J. pasakė kažką dėl peilių ir visas būrys puolė ant jų. Peilius T. J. išmėtė, kad jie negalėtų jais pasinaudoti ir juos tris užpuolė. Kilo sąmyšis. Kas tiksliai tuo metu vyko neatsimena. Spėjo pamatyti, kad T. J. R. S. trenkė į veidą. Nuo šio smūgio R. S. krito ant žemės. Muštynės vyko gatvėje, ant asfalto. Daugiau R. S. niekas nemušė. Gali patvirtinti, kad T. J. R. S. smogė į veido sritį. Prie parkritusio R. S. pribėgo jis, o būrys vaikinų atsitraukė, gal jie išsigando. R. S. pats neatsikėlė, atrodė be sąmonės. Jį paėmė už pečių, bandė tempti, tada pamatė, kad vaikinai grįžta. Tada kliuvo jam pačiam, o R. S. parvedė į kambarį V. P.. Kiek žino, R. S. brolis jį nuvežė į ligoninę, vėliau jis buvo išvežtas į Klaipėdą.

Liudytojas A. L. parodė, kad su T. J. ir R. S. yra pažįstamas. Šventė Naujuosius metus pas draugę Gretą, gyvenančią Taikos gatvėje, Telšių m. Ten buvau jis, M. L., F. S. ir kiti, visų nurodyti negali. Apie 1 ar 2 val. nakties Mantas parbėgęs iš lauko pasakė, kad prie jo ir jo panelės kažkas pradėjo kabinėtis, sakė, kad apsižodžiavo. Tada jis su F. S. nuėjo aiškintis. Prieš tai pasitikslino, kur šituos vaikinus sutiko. Mantas pasakė, kad jie gali būti Laisvės gatvėje. Jų kompanijoje buvo daug vaikinų. Nuėję pamatė, dalį savo draugų jau nuėjusių pirma jų. R. K. jau stovėjo šalia R. S. namų. Tada R. K. pasakė R. S. parvesti šunį namo, kad būtų galima normaliai išsiaiškinti. Šunį R. S. parvedė namo. Tada visi žiūrėjo kaip Mantas su R. S. mušėsi. Mantas greit gulėjo be sąmonės po R. S. smūgio. Kažkas jam pasakė, kad R. S. turėjo kažkokį geležį ant rankos. Matė kaip T. J. pirmas sudavė smūgį R. S. ir jis parkrito, kas vyko toliau nematė, nes pradėjo vytis bėgantį V. M.. Mano, kad T. R. sudavė dešine ranka. Kiek spėjo pamatyti nuo vieno smūgio R. S. nukrito. V. M. pasivijo gal už 20 metrų, prie parduotuvės „Romada“, tada kažkas ėmė šaukti, kad atvažiuoja policija ir visi išsilakstė. Pabėgo ir jis. Dar spėjo pamatyti, kad R. S. ant peties nešė jo draugas. Matė R. S. iš nosies bėgantį kraują.

L. R. K., parodė, kad pažįsta tiek R. S., tiek T. J.. Tai įvyko prieš tris metus, kai šventė Naujuosius metus. D. M. išėjo palydėti panelę. Grįžęs pasakė, kad prie jo kažkas kabinėjosi. Nurodė vietą kur tai buvo. Jų kompanija nubėgo į tą vietą ir pamatėme R. S. su savo draugais, jie turėjo peilius. Atbėgo dviese, su kuo tada jis atbėgo -nepamena. R. S. parvedė savo šunį namo, nes jie pasakė, kad išsiaiškintų vienas ant vieno su Mantu. R. pirmas sudavė Mantui. Po to, T. J. išmėtė jų peilius, tada ir kilo muštynės tarp T. J. ir R. S.. Kas kam sudavė smūgius nepamena. Jis nė su vienu nesimušė. Pabėgo išsigandęs, kai kažkas pasakė, jog policija atvažiuoja. Gerai įvykio aplinkybių nebepamena.

L. S. G. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Prieš tris metus, buvo Naujųjų metų naktis. Su draugais šventė pas Gretą. Jos pavardės nepamena, ją pažinojo iš mokyklos. T. jį pakvietė pas ją švęsti. Kompanijoje buvo toks Mantas, jis lydėjo savo draugę, o parbėgęs pasakė, kad prie jo kažkas gatvėje kabinėjosi. Nuėjo išsiaiškinti. Mantas nurodė, kur tie vaikinai švenčia. Nežino, kodėl tie vaikinai išėjo iš namo į lauką, gal išgirdo, kad jie atėjo. Jie stovėjo prie medinio namo kampo. Kartu ėjo jis, Mantas, T. J., A. L.. Vaikinų, išėjusių iš namo nepažinojo. Kiek žino, juos pažinojo T. J.. Visi iš pradžių vieni kitus pasveikino su Naujaisiais metais. Tada vienas vaikinas, jo vardas R. paklausė Manto, ko jis čia prisikvietė draugų. Pasakė jam „einam išsiaiškinti vienas prieš vieną“. Niekas jų neatkalbinėjo. Pirmas smūgį Mantui sudavė R.. Po smūgio Mantas iškart nugriuvo. Kiek pamena, Mantas nespėjo R. suduoti. Prieš tai R. draugai rankose laikė peilius, o R. su savimi turėjo vilkšunį. Tačiau jį parvedė namo. T. J. išmėtė jų peilius, tada R. supykęs pripuolė prie T., pasakė „ką čia darai, ko mėtai?“ Kaip jų konfliktas vystėsi nepamena. A. R. pradėjo Tomą kratyt, tada jis ranka sudavė smūgį R. į veidą. Po smūgio R. „susileido“, tai yra susmuko ant žemės. Jau trys metai praėjo, tiksliai neatsimena kaip buvo.

L. V. P., parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta o kaltinamojo - nepažįsta. Viskas vyko prieš tris metus, kai šventė Naujuosius metus. Šventė su draugais R. S. namuose. Buvo jis, R. S., jo draugė Ž. J., V. M., D. L., ir R. G.. Visi išėjo į lauką sutikti Naujųjų metų. Po 24 val. namo išėjo Dovilė ir Remigijus. Lauke kartu palaukė kol taksi atvyks jų paimti. Pro šalį ėjo vaikinas su mergina. Su tuo vaikinu truputį apsižodžiavo. Po to, grįžo į vidų. Po kurio laiko, dužo virtuvės langas, stiklai subyrėjo į vidų. Išėjo į lauką pažiūrėti kas tai padarė. Lauke stovėjo vaikinų kompanija, vaikinų buvo daugiau nei jų. Vieną iš matymo pažinojo. Pradėjo aiškinti kas įvyko. Vaikinai nepripažino, kad išdaužė langą. Išeinant į lauką, iš R. namų pasiėmė virtuvinius peilius. Iš pradžių su jais normaliai kalbėjo, todėl peilius pasidėjo. R. turėjo šunį, jį parvedė namo. Po to, buvo muštynės tarp R. ir to vaikino, su kuriuo anksčiau jie apsižodžiavo. Kiek pamena, R. pirmas sudavė jam ir vaikinas nuvirto ant žemės. K. R. neturėjo. Būryje vyko susistumdymas, kilo šurmulys ir jis spėjo pamatyti, kad V. M. stumdosi su kitais vaikinais, o R. S. guli ant žemės. Kaip jis ten atsidūrė nežino, nematė. Visi staiga išsiskirstė. Dar pamena, kad V. M. kažkas vijosi. Jis bandė nešti R. S.. Netoliese buvęs R. S. kaimynas jam padėjo nešti Rimvydą. Parnešę pamatė, kad jo dantys nuskelti, iš burnos bėgo kraujas. Truputį buvo atsigavęs, šaukė, kad skauda galvą. V. R. brolis nuvežė jį į ligoninę.

Liudytojas A. P. parodė, kad nukentėjusysis R. S. yra jo kaimynas. Kaltinamojo jis nepažįsta. Nepamena tikslios datos, laiko, ir iš kur ėjo, bet pareidamas namo, išgirdo dužimo garsus. Atėjęs prie savo namo, pamatė didelį būrį vaikinų. Pradžioje manė, kad tai kaimyno R. S. draugai. Jie ginčijosi tarpusavyje, ginčo esmės nesuprato, nesiklausė. Vėliau pamatė, kad kaimynas buvo su dviem draugais, o kitoje pusėje buvo apie 10 vaikinų. Matė, kad kaimynas mušėsi su vienu iš jų ir laimėjo, nes kitas vaikinas iškart po smūgio nuvirto. Kaip kitos muštynės prasidėjo nespėjo pamatyti. Tarp vaikinų staiga kilo muštynės. Matė, kad kažkas R. S. sudavė į galvą ir po šio smūgio jis nuvirto. Kas jam sudavė - nematė. Matė, kad iš užpakalio kažkas jam sudavė. R. gulėjo ant priekinės kūno dalies. Neprisimena, kad būtų matęs kokius tai ginklus, peilius ar kastetus. R. S. atrodė leisgyvis, savo kojom nepaėjo. Jį paėmė už pažastų ir tempė į jo namus. Paskui jo draugai pribėgo, nešė kartu.

Liudytojas F. S., parodė, kad pažįsta kaltinamąjį T. J., buvo klasiokai. Nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo. Pamena, kad šventė senųjų metų palydėtuves pas Gretą, jos pavardės nežino. Ten buvo daug draugų. Pamenu kartu buvo R. K., A. L., T. J., kiti buvo pažįstami tik iš matymo. Mantas, kurio pavardės nežino, pasakė, kad lydint draugę prie jo kažkas prikibo. A. L. pasakė, kad reikia eiti pažiūrėsim kas ten tokie buvo. Keli iš jų pirmi išėjo, o kiti, tarp jų ir jis, pirma apsirengė ir nuėjo vėliau. Buvo šešiese, gal ir daugiau. Kur eiti jiems pasakė Mantas. Kai nuėjo, R. S. pradėjo muštis su Mantu, ir Mantas po vieno R. S. smūgio nuvirto. Matė, kad kilo sąmyšis, visi pradėjo bėgioti. Peilių nė pas vieną nematė, tik kažkas jam sakė, kad buvo vaikinų su peiliais. Girdėjo iš kitų, kad juos išmėtė T. J., o kažkas prašė atiduoti. Matė šunį, nes jam ateinant, jį vedė į vidų. Matė kaip po smūgio Mantas nebegalėjo atsistoti. Matė, kad iš kažkur jam bėgo kraujas. Iš kur kraujas bėgo negali atsakyti. Nematė ar R. S. laikė kokį ginklą rankose. N. M. į šalį ir jis pasiliko prie jo. Atsisukęs pamatė, kad kilo sąmyšis, kas ten vyko nematė. Visi išsibėgiojo.

L. Ž. J. parodė, kad yra R. S. draugė. Jie 2007m. sausio 1d. šventė naujuosius metus. Po vidurnakčio išlydėjo į lauką du savo draugus, kurie išvažiavo su taksi. Laukiant taksi, pro juos praėjo vaikinas, su kuriuo kažką apsižodžiavo. Išvažiavus jų draugams, ji su R. S., V. P. ir V. M. suėjo vėl į vidų. Ji su R. S. nuėjo miegoti, o vaikinai liko žiūrėti televizorių kitame kambaryje. Staiga išgirdo dūžtant stiklą. Vaikinai išėjo į lauką pažiūrėti kas vyksta, o jai liepė būti viduje ir nelįsti. Kas vyko lauke ji nematė. Po kurio laiko R. S. parnešė jo kaimynas. Jis buvo kruvinas, prakirstas smakras, antakis, iš burnos išspjovė nutrupėjusius dantis, iš ausies bėgo kraujas. Vėliau R. S. pasakojo, kad jam sudavė T. J. ir jis nieko daugiau nebeprisiminė. Gydėsi ilgai. Ir dabar nesijaučia gerai yra labai nervingas.

Specialistas, teismo medicinos ekspertas R. R. pateikė išvadą, ir paaiškino, kad nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis. Po smūgio kumščiu lūžo žandikaulio eilutė, dėl to išsiliejo kraujas. Visi šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Abiejose epikrizėse duomenų apie dantų sužalojimus nėra. Žandikaulio kaklelis buvo lūžęs ties sąnariu. Galima pamatuoti kumščio apimtį ir patikrinti galimybę, kiek kumščio plotis apima realiai. Konstatavo, kad pagrindinis sužalojimas buvo padarytas kietu, buku, pokštaus paviršiaus daiktu. Po smūgio nukentėjusysis turėjo prarasti sąmonę.

Teismo medicinos ekspertė J. G.-Dorošenko parodė, kad atlikus teismo medicininę ekspertizę nustatė, kad R. S. buvo padaryti šie sužalojimai: paviršinė muštinė žaizda dešinio antakio srityje su dešinės smilkininės srities sumušimu, pasireiškusiu poodinių minkštųjų audinių patinimu, paviršinė muštinė žaizda smakro srityje su apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžiu; poaponeurotinė kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, kairio smilkinkaulio lūžis, pereinantis į kaukolės pamato kairę vidurinę duobę, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje pamatinėje srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniu židiniu dešinėje smilkininėje skiltyje. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžio ir kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, lydimo galvos smegenų suspaudimo. Ekspertė paaiškino, kad ekspertizės išvada skiriasi nuo eksperto R. R. pateiktos specialisto išvados tuo, kad atmetama galimybė vienu kumščio smūgiu padaryti visus nustatytus sužalojimus. Sužalojimai nustatyti skirtingose veido ir galvos vietose ir padaryti ne mažiau 3 trauminių poveikių pasėkoje. Paviršinė muštinė žaizda dešinio antakio srityje su dešinės smilkininės srities sumušimui galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį, tiek ir nugriuvus ir atsitrenkus. Paviršinės muštinės žaizdos smakre ir apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžis yra būdingas smūgio sudavimui į smakro sritį. Sunki galvos trauma įvyko nuo griuvimo bei galvos kairės smilkininės srities atsitrenkimo į kietą buką, neribotą paviršių. Nuo suduoto smūgio į smakrą, nukentėjusysis galėjo nukristi į bet kurią pusę. Nukentėjusysis prarasti sąmonę galėjo tiek nuo smūgio į smakrą, nes lūžo žandikaulio sąnarinė atauga, tiek ir dėl patirtos sunkios galvos traumos.

Iš įtariamojo T. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietas, kur išmėtė peilius ir sudavė nukentėjusiajam smūgį (T.2, b. l. 13-16).

Iš Akistatos tarp nukentėjusiojo R. S. ir įtariamojo T. J. protokolo matyti, kad akistatos metu T. J. parodė, jog jis pasivijo bėgantį R. S. norėdamas sustabdyti, sugriebė jį už dešiniojo peties ir dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairiojo žandikaulio apatinę pusę. Po suduoto smūgio R. S. susmuko ant asfalto (T.1, b.l. 178-180).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.G 98/07(07) matyti, kad nustatyti R. S. padaryti šie sužalojimai: muštinės žaizdos dešinio skruosto ir smakro srityje, kairės smilkininės srities sumušimas, lydimas kairio smilkinkaulio – kaukolės pamato kaulų lūžių, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir dešinėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimai virš kietojo galvos smegenų dangalo, sukėlę kalvos smegenų suspaudimą, kairės pusės apatinio žandikaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių-penkių smūgių į galvą pasėkoje. Sužalojimai nėra būdingi kritimui, griuvimui, bei atsitrenkimui į kietus bukus daiktus ir pagrindą. Po patirtų sužalojimų R. S. galėjo atlikti valingas veiksmus, tol, kol neišsivystė komplikacijos. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kaukolės pamato kaulų lūžiai, bei kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, sukėlę galvos smegenų suspaudimą yra pavojinga gyvybei (T.1, b.l. 98-99).

Iš Daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad iš nukentėjusiojo R. S. buvo paimti du peiliai (virtuvės), kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir grąžinti nukentėjusiajam (T.1, b.l.104-107).

Iš Kratos protokolo matyti, kad pas nukentėjusįjį R. S. 2007 06 14 buvo atlikta siekiant surasti kasteltą bei kitus daiktus galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kratos metu nieko nerasta (T.1, b.l.109-111).

Iš T. J. charakteristikos matyti, kad 2007 metais T. J. buvo (duomenys neskelbtini) 10-tos klasės moksleivis. T. J. charakterizuojamas patenkinamai, atkreiptas dėmesys į jo ūmų būdą. Nurodoma, kad jis po pamokų keturias dienas per savaitę lanko sporto klubą „Forma“. Yra pasiekęs gerų rezultatų. 2006m. Klaipėdoje vykusiose fitneso varžybose užėmė pirmąją vietą (T.1, b.l.191).

Iš Dokumentų, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad įtariamasis T. J. pateikė žiedą, kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ir grąžintas įtariamajam T. J. (T.2, b.l.16-20).

Iš nukentėjusiojo pateiktų medicininių dokumentų ir kvitų matyti, kad dėl dantų traumos gydėsi UAB „Makrodenta“ nuo 2007 04 17, sumokėjo už gydymą pagal pateiktus kvitus 875Lt; pirko įvairius vaistus, už kuriuos sumokėjo 1585,23Lt (T.2, b.l.122-133).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Eksperizės akto Nr.EKG 43(229)/10(01) išvados matyti, kad R. S. nustatyti šie sužalojimai: paviršinė muštinė žaizda dešinio antakio srityje su dešinės smilkininės srities sumušimu, pasireiškusiu poodinių minkštųjų audinių patinimu; paviršinė muštinė žaizda smakro srityje su apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžiu; poaponeurotinė kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, kairio smilkinkaulio lūžis, pereinantis į kaukolės pamato kairę vidurinę duobę, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje – pamatinėje srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniu židiniu dešinėje smilkininėje skiltyje. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžio ir kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo, lydimo galvos smegenų suspaudimo. Vertinant sužalojimus atskirai, sunki galvos trauma: poaponeurotinė kraujosruva kairėje smilkininėje srityje, kairio smilkinkaulio lūžis pereinantis į kaukolės pamato kairę vidurinę duobę, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje smilkininėje – pamatinėje srityje, galvos smegenų sumušimas vertinimas visumoje, nes padarytas nuo vieno trauminio poveikio, sunkiu sveikatos sutrikdymu; paviršinė muštinė žaizda su dešinės smilkininės srities sumušimu vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu; paviršinė muštinė žaizda su apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžiu – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 3 trauminiais poveikiais ir skirtingais mechanizmais. Paviršinė muštinė žaizda dešinio antakio srityje su dešinės smilkininės srities sumušimu galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį, tiek ir nugriuvus bei atsitrenkus į kietą buką paviršių. Paviršinės muštinės žaizdos smakre su apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžiu atsiradimas yra būdingas smūgio sudavimui į smakro sritį. Sunki galvos trauma įvyko nuo griuvimo bei galvos kairės smilkininės srities atsitrenkimo į kietą buką, neribotą paviršių (pvz. kelio danga, šaligatvis ir pan.) (T.2, b.l.186-197).

Be kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, ekspertizės akto išvada (T.2, b.l. 186-197), teismo medicinos ekspertės paaiškinimu teisme. Nukentėjusysis R. S. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiškino, kad tuo momentu, kada jis norėjo bėgti padėti savo draugams, kuriuos pradėjo persekioti kaltinamojo draugai, kaltinamasis T. J. sugriebė jam už drabužių ir pasukęs į save, smogė jam kumščiu kažkur į kairės ausies sritį. Po smūgio jis nugriuvo ant asfalto ir daugiau nieko neprisimena. Pats kaltinamasis pripažino faktines įvykio aplinkybes parodydamas, kad matydamas, jog R. S. nori bėgti padėti savo draugams, sulaikė jį už peties, pasuko į save ir sudavė jam vieną smūgį kumščiu į smakrą, po kurio R. S. nugriuvo ant asfalto. Daugiau jis smūgių R. S. nesudavė, kad kiti jo draugai būtų mušę R. S., jis nematė. Apklausti liudytojai S. G., F. S., A,.L., R. K., V. P., V. M., patvirtino tas aplinkybes, kad nukentėjusiajam R. S. vieną smūgį sudavė tik T. J. ir po šio smūgio nukritęs ant gatvės, kaltinamasis nebesikėlė. Nors nukentėjęs nurodė, kad smūgį pajuto ties ausimi, o kaltinamasis nurodė, kad smūgį sudavė į smakro sritį, teismas daro išvadą, kad parodymuose neatitikimai yra dėl to, kad R. S. nuo suduoto smūgio į smakrą, lūžo apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinė atauga, po ko nukritęs jis neteko sąmonės, todėl nukentėjusysis galėjo tiksliai nesuvokti kur buvo suduota, ir tiesiog nurodė patirto skausmo vietą - ties ausimi. Iš nukentėjusiojo ir jo draugų - liudytojų V. P., V. M., Ž. J. parodymų matytį, kad konfliktą išprovokavo T. J. su savo draugais atėjęs aiškintis prie R. S. namų dėl įžeisto savo draugo. Šių aplinkybių neneigė nei pats kaltinamasis, nei jo draugai – liudytojai A. L., S. G., R. K., F. S.. Kaip matyti iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų niekas negalėjo nurodyti kas buvo tas Mantas, kur jis gyveno, kieno jis buvo draugas, kurį ginti atėjo kaltinamasis. Tokiu būdu, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiuoju ir liudytojais V. P., V. M., Ž. J., kad jie išgirdo triukšmą lauke ir supratę, kad situacija grėsminga, vaikinai į lauką išėjo pasiėmę saviginai peilius ir šunį. Tolesni nukentėjusiojo veiksmai rodo, kad jis stengėsi išvengti konflikto: parvedė piktą šunį į kambarį, padėjo nuošaliau peilius. Pagal vaikinų suvokiamą „įžeistos garbė gynimą“, sutiko susimušti su vaikinu vadinamu Mantu, kurį neva jie įžeidė. Tačiau tolesni kaltinamojo ir jo draugų, kurių buvo didesnis būrys, veiksmai rodo, kad jie vis tiek siekė sumušti nukentėjusįjį R. S. ir jo draugus, nes kaltinamajam numetus į šalį peilius, T. J. draugai iš karto puolė nukentėjusiojo draugus V. M. ir V. P., o šiems ėmus bėgti, bei nukentėjusiajam bandant jiems padėti, kaltinamasis T. J. jį sulaikė ir pasukęs į save, sudavė nukentėjusiam kumščiu stiprų smūgį į smakro sritį, tokiu būdu sulaužydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinę ataugą, bei padarydamas muštinę žaizdą smakre, o nuo patirto smūgio nukentėjusiajam nugriuvus ant asfalto ir kaire smilkinine sritimi atsitrenkus į kietą pagrindą - padarė sunkų kūno sužalojimą. Visi paminėti kaltinamojo veiksmai iki smūgio sudavimo rodo, kad jis su savo draugais atėjo prie nukentėjusiojo namų ne draugiškai išsiaiškinti, o sumušti nukentėjusį ir jo draugus, ir to sąmoningai siekė. Iš byloje esančios charakterizuojančios medžiagos (T.1, b.l. 191) matyti, kad kaltinamasis tuo metu aktyviai sportavo, buvo puikios fizinės formos, pats teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis domėjosi boksu. Apklausta teisme teismo medicinos ekspertė patvirtino duotą išvadą, ir parodė, kad po smūgio į smakrą nukentėjusysis galėjo nukristi ne tik gauto smūgio į smakrą kryptimi, o ir bet kuria kita kryptimi ir būtent atsitrenkęs į asfaltą patyrė sunkų kūno sužalojimą. Akivaizdu, kad kaltinamasis suduodamas smūgį nukentėjusiajam į galvą siekė jį sužaloti, nors jo tyčia pasekmių atžvilgiu ir nebuvo konkretizuota. Pats kaltinamasis apklaustas teisme nurodė, kad siekė nukentėjusį „išjungti“, kas būtų suprantama, kad siekė jam padaryti tokį kūno sužalojimą, nuo kurio jis netektų sąmonės, nebesikeltų ar pan. Kaip matyti iš ekspertizės akto (T.2, b.l. 186-197), smūgis buvo labai stiprus ir koncentruotas, nes nuo jo lūžo žandikaulis. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, jis suprato, kad savo veika kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą, jo veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Visa tai rodo, kad kaltinamojo tyčia pasekmių atžvilgiu buvo nekonkretizuota, jam nebuvo svarbus veikos rezultatas, tačiau jis turėjo suprasti, kad suduodant stiprų smūgį į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį - galvą, pasekmės gali kilti labai sunkios. Kaltinime tikslintinos aplinkybės, nurodant padarytus sužalojimus pagal tai, kaip jie buvo aprašyti ekspertizės akto išvadoje, bei nurodant, kad kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgį ne abstrakčiai į kairią veido sritį, o - į smakrą, nuo ko nukentėjusysis griuvo ir kaire smilkinine sritimi atsitrenkė į asfaltą. Šių aplinkybių patikslinimas nesunkina kaltinamojo padėties. Kadangi nebuvo objektyviai nustatyta kas ir kokiu būdu nukentėjusiajam padarė paviršinę muštinę žaizdą su dešinės smilkininės srities sumušimu, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, iš kaltinimo išjungtina, kad šiuos sužalojimus padarė T. J..

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135str.1d., nes kaltinamasis tyčia, suduodamas smūgį kumščiu nukentėjusiajam į smakrą, nuo ko nukentėjusysis griuvo ir kaire smilkinine sritimi atsitrenkė į asfaltą, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kaukolės pamato kairės vidurinės duobės lūžis ir kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, lydimas galvos smegenų suspaudimo yra pavojingi gyvybei. Ši veika apima kumščiu suduoto smūgio metu nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą - žandikaulio lūžį, todėl nesunkus sveikatos sutrikdymas papildomai nekvalifikuotinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę T. J. teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, tačiau kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, yra neteistas, nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus numatytus LR BK 91str., kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (LR BK 61str.2d.). Kadangi nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo keturi metai, kaltinamasis daugiau jokių nusižengimų nepadarė, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, nes nepilnamečiui gali būti atidėtas bausmės vykdymas ir už sunkaus nusikaltimo padarymą (LR BK 92str.).

Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 25000Lt žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pradžioje prašė šią sumą priteisti turtinei žalai atlyginti, vėliau pakeitė savo reikalavimo pagrindą, nurodydamas, kad 25000Lt prašo priteisti neturtinei žalai atlyginti. Be to, prašė priteisti proceso išlaidas, t.y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį skausmą. Atsižvelgiant į padaryto sunkaus kūno sužalojimo pavojingumą gyvybei, nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį skausmą nusikalstamos veikos padarymo metu ir fizinį skausmą, bei nepatogumus gydymo eigoje, ilgą gydymo laikotarpį, į jo dvasinius išgyvenimus: baimę dėl sveikatos būklės, dėl praleistų pamokų baigiamojoje klasėje, patirtą psichologinį stresą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, į kaltinamojo turtinę padėtį, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant neturtinei žalai atlyginti 18000Lt, taip pat priteistinos išlaidos 1000Lt (T.2, b.l.134) advokato pagalbai apmokėti (LR CK 1.5str., 6.263str., 6.250str.2d., LR BPK 109str., 115str.1d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135str. 1d., ir paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Pritaikius LR BK 92str.1d., 2d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant dvylika mėnesių tęsti mokslą arba dirbti.

Kol nuosprendis įsiteisės nuteistajam T. J. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo T. J. 18000 (aštuoniolika tūkstančių) litų R. S. naudai neturtinės žalos atlyginimui, bei 1000Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.