Kauno apylinkės teismo įsakymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje:

N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirba, (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Bausmė subendrinta su 2019 m. rugpjūčio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2022 m. birželio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T., 2025 m. balandžio 7 d., apie 16 val. 20 min., namuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jis tyčia suėmęs savo sugyventinę Z. K. rankomis už pečių ją stumdė, ko pasėkoje ji suklupo ir trenkėsi į spintelę dešinės rankos dilbiu, to paties įvykio metu jis ranka sugriebė sugyventinę dar kartą už pečių srities ir tyčia ją pastūmė į sieną, pastaroji susižalojo nosies sritį, tokiais savo veiksmais Z. K. padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje bei sukėlė fizinį skausmą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais N. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis N. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, tačiau jis yra teisėtas minėto buto nuomininkas, yra ten registruotas ir ten jau ilgą laiką gyvena. Dėl jam nustatyto (duomenys neskelbtini) jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini) lygis, dėl šios priežasties niekur nedirba. Z. K. yra jo sugyventinė, su ja bendrą ūkį veda jau apie gal keturis metus bei gyvena minėtam bute. Kiek gali atsiminti, kad 2025 m. balandžio 7 d. buvo namuose, alkoholio nevartojo, tą dieną buvo blaivus. Tos pačios dienos vakarą apie 16 valandą į namus iš darbo grįžo sugyventinė Z. K., kuri pradėjo jam priekaištauti, kelti konfliktinę situaciją. Ji iš darbo parėjo pikta. Jis, norėdamas ramybės namuose, kelis kartus jos žodžiu prašė, kad nusiramintų, nustotų šūkauti, paprašė jos išeiti kitur, tačiau ji vis tiek liko namuose. Būtent dėl to tarp jų ir kilo žodinio pobūdžio konfliktas, kurio metu jis nesuvaldė savo emocijų ir rankomis ją stipriau patraukė, norėdamas nuraminti ir išvesti iš namų, pro duris. Savo veiksmais nenorėjo sužaloti sugyventinės, tačiau neneigia, kad galėjo jai sukelti fizinį skausmą, dėl tokių savo veiksmų. Tiek jis tiek sugyventinė yra emocingi, tarp jų anksčiau yra kilę daugiau konfliktinių situacijų, tačiau visada susitaikydavo ir toliau gyveno kartu. Neneigia, kad anksčiau yra smurtavęs prieš sugyventinę Z. K., tačiau tai anksčiau vyko dėl to, nes jis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau dabar alkoholinių gėrimų jis nevartoja ir tokio pobūdžio konfliktų paskutiniu metu beveik nebuvo. Po šio įvykio sugyventinė Z. K. išsikraustė iš namų kuriuose gyveno kartu ir nuo tada jau kartu negyvena. Dėl šio konflikto jos atsiprašė, supranta tokio savo elgesio pasekmes. Gailisi dėl šio įvykio, kaltę pripažįsta. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., e. b. l. 1–7).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis:

Nukentėjusiosios Z. K., apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, kad N. T., gimęs (duomenys neskelbtini) m., yra jos sugyventinis, kartu su juo jau ilgą laiką, gal apie 10 metų gyvena kartu, vedė bendrą ūkį. Su N. T. ji apsigyveno pas jį bute (duomenys neskelbtini). Minėto buto nuomininkas yra N. T., tačiau ji gyveno ten visą laiką bendru jų sutarimu. Per gyvenimo kartu su N. T. laikotarpį, jis yra ne kartą prieš ją naudojęs fizinį smurtą. Paskutinis atvejis buvo, kiek gali atsiminti, gal prieš ketverius metus, kuomet N. T. dar dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, būtent dėl šios priežasties tarp jų anksčiau kildavo konfliktai ir jis dėl to yra prieš ją smurtavęs, dėl to anksčiau buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Kiek gali atsiminti, kad po to, kai N. T. prieš ją smurtavo paskutinį kartą prieš ketverius metus, jis po kiek laiko atsiprašė dėl to, labai gailėjosi dėl tokių savo poelgių, ji jam tuo metu buvo kaip sugyventinė ir taip pat labai stipriai jam padėjo buityje. Todėl įvertino tai, kad N. T. atsiprašė ir ji jam atleido. Todėl su N. T. toliau gyveno kartu, tačiau jo elgesys buvo labai pasikeitęs į gerąją pusę, jis nustojo vartoti alkoholinius gėrimus, buvo geras. Paskutiniu metu nors tarp jų ir kildavo žodinio pobūdžio konfliktai, tačiau N. T. prieš ją nenaudojo jokio smurto, gyveno įprastą gyvenimą kaip sugyventiniai. Sugyventinis turi jam nustatytą nedarbingumo lygį, kiek žino, jam nustatytas pirmos grupės neįgalumas, todėl jis niekur nedirba, būna namuose. Ji stengiasi, nuolatos dirba ir turi pastovų darbą. Paskutiniu metu pastebėjo, kad N. T. būdamas vienas namuose, pradėjo bendrauti su netinkamais žmonėmis, kurie jam daro neigiamą įtaką. Todėl ji norėdama tik gero, sugyventiniui žodžiais išsakydavo, kad jis paskutiniu metu bendrauja su netinkamais žmonėmis, tačiau į sakomas pastabas N. T. nereaguodavo ir dėl to pykdavo. 2025 m. balandžio 7 d. rytą, ji kaip ir įprastai darbo dieną, išvyko į darbą ir N. T. paliko namuose vieną. Tos pačios dienos vakarą gal apie 16 valandą grįžo į namus ir laiptinėje pamatė tuos netinkamus N. T. draugus. Todėl atėjusi į butą, jam pasakė, kad minėti žmonės daugiau nesilankytų šituose namuose, kad jis nustotų su jais bendrauti. Tuo metu tarp jos ir N. įvyko žodinis konfliktas dėl jo gyvenimo būdo ir bendravimo su netinkama žmonių kompanija. Namuose buvo tik dviese, kitų pašalinių asmenų bute nebuvo. Matė, kad dėl šios išsakytos nuomonės N. labai supyko, susinervino, pradėjo elgtis agresyviai, šaukė ant jos, reikalavo, kad ji pati išeitų iš buto. Kažkuriuo metu vykstant žodiniam konfliktui, N. T. atsistojo nuo kambaryje esančios sofos ir ėjo link jos be ramentų. Priėjęs tyčia suėmė abiem rankom ją už pečių, pradėjo stumdyti kambaryje ir norėjo ją jėga išstumti iš buto pro duris. Būtent dėl tokių N. T. tyčinių veiksmų jos atžvilgiu, ji suklupo ir dešinės pusės alkūne ir ranka atsitrenkė į kambaryje stovėjusią spintelę, dėl ko susižalojo dešinės rankos dilbį, atsirado nubrozdinimas toje vietoje, ilgą laiką toje vietoje jautė fizinį skausmą. Prašė jo nustoti taip elgtis, tačiau jis neklausė ir nenutraukė savo veiksmų. Jai atsistojus, N. T. sugriebė ją dar kartą už pečių srities tyčia ir jėga pastūmė į sieną ko pasėkoje ji į minėtą sieną atsitrenkė veido sritimi ir susimušė nosį, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jautė fizinį skausmą. N. T. ją jėga išstūmė pro duris į koridorių, užsirakino buto duris ir jos neįleido. Todėl ji, nieko nelaukdama, skambino trumpuoju pagalbos telefonu 112 ir kvietė policijos pareigūnus, nes dėl šio įvykio buvo išsigandusi, kadangi N. jau ne pirmą kartą prieš ją smurtauja, šis smurtas pasikartojo po gan ilgo laiko dar kartą. Įvykio metu, tiek ji, tiek N. T. buvo blaivūs. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų įvykio vietoje buvo apžiūrėta greitosios pagalbos medikų, papildomai į medikus po įvykio nesikreipė, tačiau sutinka nuvykti į Valstybinę teismo ekspertizės komisiją sužalojimo mąsto nustatymui. Po šio įvykio neplanuoja toliau gyventi ar palaikyti ryšių su N. T., yra susiplanavusi, kad iš minėto buto (duomenys neskelbtini) ji išsikraustys kaip įmanoma greičiau, tai planuoja padaryti jau iki (pirmadienio) 2025 balandžio 14 dienos. Dėl šio įvykio N. T. turi pretenzijų, su juo tikrai nesitaikys ir dėl šio įvykio ji jam neatleis, ikiteisminio tyrimo dėl šios situacijos pageidauja. Dėl šio įvykio jai jokia turtinė ar neturtinė žala nebuvo padaryta, civilinio ieškinio dėl šio įvykio neteiks (1 t., e. b. l. 58–64, 69–73).

Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Z. K. odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje susidarė kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., e. b. l. 79–80).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 7 d., apie 18val. 45 min., (duomenys neskelbtini), siekiant užfiksuoti įvykio metu patirtus Z. K. sužalojimus jos sutikimu buvo atlikta asmens apžiūra, kurios metu užfiksuotas dešinės rankos dilbio sužalojimas (nubrozdinimas). Apžiūrėta Z. K. veido sritis, užfiksuotas sužalojimas nosies srityje (matomas kraujas nosies viduje ir veido srityje). Sužalojimai užfiksuoti dviejose foto nuotraukose (1 t., e. b. l. 29–35).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atvykus (duomenys neskelbtini), matomas trijų aukštų daugiabutis. Stovint priešais minėtą daugiabutį iš vidinės (kiemo) pusės, matomos dešinėje pusėje rudos spalvos, praviros durys. Pro minėtas duris patenkama į bendro naudojimo patalpą – laiptinę. Pirmame aukšte, kairėje pusėje, matome šviesiai rudos spalvos duris. Pro minėtas duris patenkama į (duomenys neskelbtini) buto prieškambarį, kurio kairėje pusėje matoma virtuvės zona. Praėjimas iš virtuvės zonos yra su baltos spalvos durų stakta. Pro minėtą staktą patenkama į kambario zoną. Kairėje kambario pusėje, matomas baltos spalvos šaldytuvas, tamsiai rudos spalvos sekcija ir šviesiai rudos spalvos sekcija. Tiesiai priešais save matomas pilkos spalvos krėslas, šviesiai rudos spalvos sofa – kampas su ant jo esančiais įvairių spalvų užtiesalais, pagalvėmis. Dešinėje kambario pusėje matoma pilkos spalvos spintelė su ant jos sudėtais įvairiais daiktais, kurie tyrimui reikšmės neturi. Taip pat dešinėje kambario pusėje matoma rudos spalvos komoda su ant jos sudėtais įvairiais daiktais, kurie tyrimui reikšmės neturi. Įvykio vieta netvarkinga, bute esantys daiktai išmėtyti. Įvykio vietoje daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neužfiksuota. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., e. b. l. 21–28).

Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, įkeltas IBPS sistemoje. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 95494734678, skambu io prad ia_ 2025-04-07 16_26_01)“ garso įrašo trukmė 02min., 01 sek., garso įrašo pradžioje girdimas telefono sujungimo signalas, toliau girdimas BPC operatorės ir pranešėjos pokalbis: (Girdimas moters balsas, moteris keikiasi, aiškiai nesigirdi ką moteris kalba) toliau girdimas pokalbis, kuriame užfiksuota kaip nukentėjusioji Z. K. kviečia pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad buvo sumušta sugyventinio (1 t., e. b. l. 36–39).

Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi du vienetai pareigūnų reagavusių į įvykį kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų, kurie gauti iš policijos duomenų bazės ,,Kūno kameros“, minėti vaizdo įrašai įkelti IBPS sistemoje. Apžiūrint pirmąjį vaizdo įrašą paleidus su programa „VLC media player“ kūno kameros vaizdo ir garso įrašą jis pavadintas „PSS-20250407-163919UTC+0300“ įrašo trukmė 30min. 00 sek., matomas kūno kameros prisegtos ant pareigūno fiksuojamas vaizdas. Matoma, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir eina į daugiabutį namą. Vaizdo įraše laiku 01min. 14 daugiabučio namo laiptinėje pareigūnai susitinka su nukentėjusiąja moterimi Z. K.. Nukentėjusioji pareigūnams pasakoja, kad prieš ją buvo smurtauta rodo sumuštas vietas, nurodo, kad ją stūmė. 01min. 47 sek., pareigūnas teiraujasi kas nutiko ir prašo nuosekliai papasakoti kas įvyko. 02min. 10 sek., pareigūnas įeina į butą, kuriame ant sofos sėdi vyras toliau atpažįstamas kaip įtariamasis N. T.. Pareigūnas pradeda bendrauti su minėtu vyru. N. T. nurodo, kad jam yra keturiasdešimt keturi metai, nurodo, kad jis sunkiai valdo kojas. Vaizdo įraše laiku 02min. 35 N. T. pareigūnui nurodo, kad jo sugyventinė grįžta iš darbo ir pastoviai rėkauja, todėl jis nurodo, kad jis bandė ją išstumti per buto duris, nurodo, kad jam nelaiko nervai, tai vyksta kiekvieną dieną. N. T. nurodo, kad jis su sugyventine gyvena kažkur apie keturi metai. N. T. nurodo, kad yra nevartojęs alkoholio bei pateikia savo asmens dokumentą pareigūnui. Nukentėjusioji Z. K. nurodo, jai yra penkiasdešimt metų. 03min. 46 sek., pareigūnas nurodo, kad reikalinga iškviesti medikus į įvykio vietą. Z. K. nurodo, kad tai ne pirmas kartas kai yra kviečiama policija dėl konfliktų. 08min. 44 sek., Z. K. atsistoja ir žiūri į savo dešinę ranką, kuri įvykio metu buvo sužalota. 14min. 58 sek., pareigūnai išeina iš buto ir nueina į tarnybinį policijos automobilį. Pas pareigūnus į tarnybinį automobilį ateina ir nukentėjusioji Z. K., kuri girdima, kaip žodžiais pasakoja kas įvyko. Z. K. nurodo, kad ji grįžo iš darbo ir įvyko konfliktas. 17min. 27 min., pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir pasitinka atvykusius medikus. Medikai ateina prie pareigūnų automobilio ir bendraujam su policijos automobilyje sėdinčia nukentėjusiąja. Z. K. medikei nurodo, kad ją stūmė, mušė, bėgo kraujas ir nurodo, kad skauda ranką, nes trenkėsi į spintelės kampą. Vaizdo įraše laiku 18 min. 12 sek., nukentėjusioji palydima iki greitosios pagalbos medikų automobilio apžiūrai. 24min. 48 sek., greitosios pagalbos medikė grįžta prie policijos automobilio su nukentėjusiąja ir nurodo, kad jokių lūžių nenustatė, nurodo, kad nustatyti sumušimai, tačiau medikai nukentėjusiosios į gydymo įstaigą nevyksta. Vaizdo įraše laiku 25min.25 sek., nukentėjusioji pareigūnui pasakoja, kad tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas ir vyras pradėjo rėkti ir ją varyti lauk, nurodo, kad keikė moterį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Toliau moteris pasakoja, kad vyras ją pradėjo tempti iš buto, ir moteris atsitrenkė su dešine alkūne į spintelę ir ji nurodo, kad nukrito ir susižalojo nosį, nes atsitrenkė sieną. Toliau moteris pasakoja ir detalizuoja pareigūnui kaip vyko susistumdymas. Toliau iki vaizdo įrašo pabaigos moteris pareigūnui detalizuoja kaip vyko konfliktas, toliau vaizdo įrašo pabaiga.

Apžiūrint antrąjį vaizdo įrašą paleidus su programa „VLC media player“ kūno kameros vaizdo ir garso įrašą jis pavadintas „PSS-20250407-164010UTC+0300“ įrašo trukmė 30min.,00 sek., matomas kūno kameros prisegtos ant kito įvykio vietoje dirbančio pareigūno fiksuojamas vaizdas. Vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas ir pokalbis analogiškas pirmajam įrašui, toliau vaizdo įraše laiku 09 min., 36 sek., pareigūnas alkotesteriu patikrina N. T. girtumą ir jam nustatomas visiškas blaivumas. Toliau vaizdo įraše fiksuojamos analogiškos aplinkybės ir pokalbis jau užfiksuotas pirmojo vaizdo įrašo apžiūros metu, daugiau naujų tyrimui reikšmingų duomenų negauta (1 t., e. b. l. 40–42).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimo sudėtis materialioji – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas N. T. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Šiuo atveju, vertinant kaltinamojo veiksmų įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad su nukentėjusiąja gyvena jau keletą metų kartu, anksčiau yra teistas dėl smurto prieš nukentėjusiąją, o ši konfliktinė situacija kilo žodinio konflikto metu, kuomet jis norėjo nukentėjusiąją išvaryti iš namų, nes jam nepatiko jos priekaištai. Tai, kad kaltinamasis atliko jam pareikštame kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, patvirtina nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, jog įvykio dieną kvietė policijos pareigūnus, nes kaltinamasis dėl jos priekaištų jam, labai supyko, susinervino, pradėjo elgtis agresyviai, šaukė ant jos, reikalavo, kad ji pati išeitų iš buto. Kažkuriuo metu vykstant žodiniam konfliktui, N. T. atsistojo nuo kambaryje esančios sofos ir ėjo link jos be ramentų. Priėjęs tyčia suėmė abiem rankom ją už pečių, pradėjo stumdyti kambaryje ir norėjo ją jėga išstumti iš buto pro duris. Būtent dėl tokių N. T. tyčinių veiksmų jos atžvilgiu, ji suklupo ir dešinės pusės alkūne ir ranka atsitrenkė į kambaryje stovėjusią spintelę, dėl ko susižalojo dešinės rankos dilbį, atsirado nubrozdinimas toje vietoje, ilgą laiką toje vietoje jautė fizinį skausmą. Prašė jo nustoti taip elgtis, tačiau jis neklausė ir nenutraukė savo veiksmų. Jai atsistojus, N. T. sugriebė ją dar kartą už pečių srities tyčia ir jėga pastūmė į sieną ko pasėkoje ji į minėtą sieną atsitrenkė veido sritimi ir susimušė nosį, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas, jautė fizinį skausmą. N. T. ją jėga išstūmė pro duris į koridorių, užsirakino buto duris ir jos neįleido. Be to, kaltinamasis ir anksčiau yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tačiau ilgą laiką jau buvo to nedaręs, nes nebevartojo alkoholio. Tai, jog kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę betarpiškai patvirtina byloje esantys apžiūros protokolai, kuriuose yra užfiksuoti sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno bei tai, kad 2025 m. balandžio 7 d. nukentėjusioji kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą kviesdama pagalbą dėl patirto smurto. Tai, jog nukentėjusiosios patirti sužalojimai vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad Z. K. odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje susidarė kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio yra adresu (duomenys neskelbtini).

Išanalizavus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta. Kaltinamasis suvokė, kad smurtauja prieš savo sugyventinę, taip pat numatė, kad jo atliekami veiksmai neišvengiamai sukels jai fizinį skausmą ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė apibrėžta tiesiogine tyčia. Smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – sugyventinę, o dėl jo panaudojimo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – asmeniui sukeltas fizinis skausmas, todėl N. T. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl skiriamos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę N. T., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – areštas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (areštu) bei jos dydžiu sutiko (2 t., e. b. l. 71–75). Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis savo kaltę padaręs nusikaltimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam N. T., teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamasis yra nedirbantis, jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas dėl analogiškų nusikalstamų veikų, administracine tvarka nebaustas (t.1., e. b. l. 115–124, 125–126, 127–128). Psichiatrinis gydymas, įskaita – registruotas (1 t., e. b. l. 135–136), priklausomybės ligų gydymas, įskaita – neregistruotas (1 t., e. b. l. 134). 2025 m. balandžio 17 d. VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad N. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., e. b. l. 146–147), atsižvelgiant į aptartą, teismui abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo nėra. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokurorė, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam N. T. skirtina 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, N. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir skirtina 20 (dvidešimt) parų arešto bausmė.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 7 d., 18.00 val. iki 2025 m. balandžio 8 d. 16.54 val. buvo laikinai sulaikytas (2 t., b. l. 31–49). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, viena laikino sulaikymo diena prilygintina vienai arešto parai ir skirtina 19 (devyniolikos) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

BK 75 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis N. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, teismas sprendžia, kad tikslinga kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad N. T. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį, realų arešto bausmės vykdymą atidedant. Taigi bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Svarbu ir tai, kad jeigu N. T. nesilaikys arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo.

Taigi N. T. paskirtos 19 (devyniolikos) parų arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas 6 (šešių) mėnesių terminui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu N. T. įpareigotinas:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. T. sumažintą bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti N. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 7 d. 18.00 val. iki 2025 m. balandžio 8 d. 16.54 val. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti vienai arešto parai ir skirti 19 (devyniolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi N. T. paskirtos 19 (devyniolikos) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių terminui su intensyvia priežiūra ir skirti pareigas:

– dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Kaltinamajam išaiškinti, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.