Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. P. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, nuteistajam E. P. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 60 000 Lt (17 377,20 Eur) valstybei padarytos žalos.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi teikimą tenkino ir nuteistajam E. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė 90 parų areštu.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, 2016 m. kovo 23 d. neskundžiama nutartimi E. P. skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį.

2016 m. kovo 29 d. E. P. vėl kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. numatytu pagrindu panaikinti 2016 m. vasario 19 d. nutartį, kuria jam paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, kadangi Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016 m. sausio 14 d. teikimas yra neteisėtas ir pateiktas vadovaujantis negaliojančiomis teisės normomis. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 49 str., kuriuo rėmėsi Probacijos skyrius, pateikdamas teikimą teismui, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. yra panaikintas. Todėl laisvės apribojimo bausmę vykdančiai Institucijai įstatymo leidėjas nesuteikia teisės teikti teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo griežtesne bausme – areštu, o teismas tokio teikimo apskritai negalėjo priimti ir jo nagrinėti.

Skundžiama 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas E. P. prašymą atmetė, tačiau, vadovaudamasis BPK 361 str. 1 ir 2 d., ištaisė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, pašalindamas iš jos kaip pagrindą priimti šią nutartį nurodytą BVK 49 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Nagrinėjamu atveju E. P. prašo peržiūrėti įsiteisėjusią Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį, kuria jam paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, teigdamas, kad ji yra nepagrįsta ir neteisėta, nes Institucijos teikimas teismui dėl bausmės jam pakeitimo kita bausme buvo pateiktas vadovaujantis negaliojančiomis teisės normomis, t. y. neturint teisės Probacijos tarnybai tokio teikimo teismui teikti, todėl, anot apelianto, tokio teikimo teismas apskritai negalėjo priimti ir jo nagrinėti.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad remiantis BPK 346 str. 1 d. nuostata, įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma visoms valstybės, savivaldybių institucijoms bei pareigūnams ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. BPK VIII dalyje numatyta tik kasacinės instancijos teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) teisė peržiūrėti įsiteisėjusią teismo nutartį. Taigi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas apygardos teismui nenumato teisės peržiūrėti, revizuoti, keisti ar naikinti įsiteisėjusios teismo nutarties. Nuosprendį ar nutartį priėmęs teismas nuosprendžio vykdymo metu gali tik ištaisyti nuosprendyje ar nutartyje esančius rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas ar kitokius netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio ar nutarties esmės, taip pat pašalinti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ir neaiškumus (BPK 361 str.), bei, kai yra pagrindas, pritaikyti po nuosprendžio ar nutarties priėmimo priimtą nuteistojo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą (BPK 362¹ str.).

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas joje išsamiai pasisakė E. P. apeliaciniame skunde keliamu klausimu, konstatavęs, kad nors BVK 49 str., kuris tiesiogiai numatė Probacijos tarnybos teisę teikti teikimus teismui dėl nuteistųjų netinkamai vykdomų bausmių pakeitimo kitomis bausmėmis, 2015-09-01 neteko galios, Probacijos tarnyba neprarado įgaliojimų teikti teikimus teismui dėl bausmių pakeitimo kitomis bausmėmis, nes toks teisinis įgalinimas kyla iš kitų BK 48 str. 1 d. ir 19 str. 1 ir 2 d. nuostatų bei tokią galimybę Probacijos tarnybai tiesiogiai numato Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-245 53 p., kuriame nurodyta, jog laisvės apribojimo bausme nuteistam asmeniui po nuobaudų paskyrimo vengiant atlikti šią bausmę, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo vengimo fakto nustatymo pateikiamas teikimas teismui dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Taigi kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, negalima apsiriboti viena teisės norma, kaip šiuo atveju daro apeliantas, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, reguliuojančios tam tikrus klausimus, turėtų būti vertinamos sistemiškai. Be to, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, pripažinęs, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, nurodant nebegaliojančią įstatyminę nuostatą, vadovaudamasis BPK 361 str. 1 ir 2 d., skundžiama nutartimi šią rašymo apsirikimo klaidą ištaisė, pašalindamas iš 2016 m. vasario 19 d. nutarties kaip sprendimo pagrindą priimti šią nutartį nurodytą BVK 49 str. 4 d. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šis rašymo apsirikimo klaidos ištaisymas nekeičia nutarties esmės ir nedaro jos ydingos, kaip teigiama apeliaciniame skunde, juolab kad sprendimas apeliantui laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu nebuvo priimtas remiantis vien negaliojančia BVK 49 str. 4 d. norma, kitos nutartyje nurodytos BK 48 str. 10 d., 49 str., 65 str. 1 d. 2 p., BPK 362 str. įtvirtintos normos, kuriomis irgi vadovavosi teismas, priimdamas 2016 m. vasario 19 d. nutartį, yra galiojančios ir atitinka įstatymuose numatytą teisinį reglamentavimą šia nutartimi svarstyto klausimo požiūriu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo peržiūrėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį BPK 362¹ str. numatytu pagrindu, nes nėra tam būtinų įstatymo nustatytų sąlygų, t. y. nenustatyta įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę ar kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi nuteistojo prašymą išnagrinėjo neperžengdamas savo kompetencijos ribų, ši nutartis priimta tinkamai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, nepažeidžia apelianto teisių, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.