Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1. 2007-11-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas - įpareigojimas per bausmės atidėjimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą;

2. 2008-01-24 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m.;

3. 2008-06-04 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 149 str. 4 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m., pritaikius LR BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityta Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmės dalis;

4. 2009-06-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m., į bausmės laiką įskaityta atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal 2008-06-04 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį;

5. 2011-06-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 5 mėn., į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikymas ir suėmimas nuo 2011-04-20 iki 2011-06-02;

6. 2015-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėn.;

7. 2015-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., subendrinus su 2015-04-03 nuosprendžiu – laisvės atėmimu 2 m., įskaitant pagal 2015-04-03 atliktą bausmės dalį;

8. 2015-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., įskaitant laikinojo sulaikymo laiką;

2016-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2015-06-22 ir 2015-10-15 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskirta galutinė 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2015-04-03 bei 2015-06-22 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžius bei laikinojo sulaikymo laikas, nurodytas 2015-10-15 nuosprendyje;

9. 2016-04-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-21 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., pritaikius BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 64¹ str., BK 64 str. 1 d., 3 d. 1 metais ir 11 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės pradžia - 2016-04-21 d.,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 259 str. 2 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-05 apie 18.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, restorane „McDonald“, esančiame Vilniuje, Seinų g. 3, iš striukės, buvusios ant kėdės atlošo, vidinės kišenės pagrobė svetimą, S. S. priklausantį turtą - esančius neturinčioje materialinės vertės įmautėje S. S. vairuotojo pažymėjimą, S. S. vardu išduotą banko Rusijos Sberbank (taupomąją) mokėjimo kortelę MAESTRO Nr. (duomenys neskelbtini), 200 eurų grynųjų pinigų (dvi kupiūras po 100 eurų), nukentėjusiojo S. S. bei H. S. pasus.

Be to jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

jis, 2016-01-05, apie 18.30 val., restorane „McDonald“, esančiame Vilniuje, Seinų g. 3, vagystės metu, neteisėtai įgijo pagrobdamas svetimą, S. S. išduotą Rusijos Sberbank (taupomąją) banko mokėjimo kortelę MAESTRO Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė iki 2016-01-05 apie 18.40, o vėliau kortelę išmetė netoli restorano „McDonald“.

Jis gi neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2016-01-05, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir gabeno nedidelį kiekį – 0,001 g. narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė su savimi iki 2016-01-05 apie 19.20 val., kai Vilniuje, Pylimo g. 52, policijos pareigūnų buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą, kurie tarnybiniame automobilyje ant galinių sėdynių rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną nusprendė užeiti į restorano „McDonald“ tualetą. Restorane atsisėdo už staliuko. Pamatė ant kėdės atlošo striukę, žmonės sėdėjo toliau. Matėsi, kad striukės vidinėje kišenėje kažkas yra, tikėjosi rasti piniginę, o joje pinigų. Įkišo ranką ir paėmė daiktus, kurių iš karto nematė. Pastarieji buvo įmautėje. Pasišalino, apžiūrėjo pagrobtus daiktus, matė užsienietiškus mėlynos spalvos pasus, kurie jam buvo nereikalingi, ten gi buvo 200 eurų; dvi kupiūros po 100 eurų. Įmautėje taip pat buvo banko mokėjimo kortelė. PIN kodo nebuvo užrašyta. Naudoti šios kortelės jis negalvojo. Vairuotojo pažymėjimo neatsimena. Pasisavino tik pinigus. Pasus ir kitus daiktus paslėpė po egle, po sniegu, kadangi nenorėjo, kad sulaikymo metu pareigūnai aptiktų svetimus dokumentus. Tikslo pagrobti dokumentus neturėjo. Pirko narkotines medžiagas. Iš pagrobtų pinigų liko apie 115 eurų. Galimai po pusvalandžio grįžo į „McDonald‘, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Automobiliu pristatytas į policijos komisariatą. Prie komisariato jam iš kišenės iškrito lankstinukas su heroinu, tai pamatė pareigūnai. Neneigė, kad tai jam priklausantis lankstinukas. Pareigūnams nurodė vietą, kur numetė dokumentus. Yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, rastą kiekį heroino platinti tikslo neturėjo, įsigijo ir laikė sau vartoti. Serga hepatitu A. G. dėl savo veiksmų. Kuomet buvo „McDonald“, matė kitą vaikiną, tačiau jo nepažinojo ir jokio susitarimo su juo kartu veikti neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis patvirtino jų patikrinimo įvykio vietoje metu (b.l. 80-81).

Taigi, kaltinamasis pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, davė išsamius parodymus apie padarytų veikų aplinkybes, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei bei gynėjui neprieštaraujant, teismas nutarė įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukti (BPK 273 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2016-01-05 apie 18.00 val., su žmona atėjo į restoraną „McDonald“, adresu Vilniuje, Seinų g. 3, sėdėjo prie staliuko, kuris yra dešinėje pusėje nuo įėjimo. Ant kėdės atlošo pasikabino savo mėlynos spalvos striukę, kurios vidinėje kišenėje buvo jo vardu išduotas, neturintis materialinės vertės pasas, jo žmonos H. S. pasas, 9 traukinio bilietai, kurių bendra vertė 80 eurų. Juodos spalvos įmautė materialinės vertės neturi. Joje taip pat buvo ir buvo pagrobti: jo vardu išduotas, neturintis materialinės vertės vairuotojo pažymėjimas, neturinti materialinės vertės „BBS Sberbank Rosiji“ banko mokėjimo kortelė, 200 eurų grynųjų pinigų (dvi kupiūros po 100 eurų). Kai sėdėjo prie staliuko, pastebėjo, kad prie gretimo staliuko atsisėdo du vyriškiai, tačiau daugiau į juos nekreipė dėmesio. Apie 18.30 val. norėjo išeiti iš restorano, tuomet ir pastebėjo, kad iš vidinės kišenės yra pavogti visi anksčiau paminėti dokumentai bei pinigai. Įtaria, kad jį apvogti galėjo du vyriškiai, kurie sėdėjo prie gretimo staliuko. Kadangi jų neįsidėmėjo, apibūdinti ir atpažinti jų negali. Dėl įvykio jam padaryta 280 eurų turtinė žala (b. l. 26). Kadangi pareigūnai 100 eurų grąžino, pareiškia 180 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kol vyko aiškinimasis ir buvo rasti bilietai bei pasai, bilietų galiojimas pasibaigė (b.l. 11, t.2).

Liudytoja H. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-05 apie 18.00 val. su savo vyru atėjo į restoraną „McDonald“, adresu Vilniuje, Seinų g. 3. Atsisėdo prie staliuko, kuris yra dešinėje pusėje nuo įėjimo. Vyras ant kėdės atlošo pasikabino savo mėlynos spalvos striukę. Vėliau, apie 18.30 val., kai norėjo išeiti iš restorano, jos vyras apsirengė striukę ir pastebėjo, kad iš vidinės kišenės yra pavogti jų pasai, vyro vairuotojo pažymėjimas, banko mokėjimo kortelė, 200 eurų grynųjų pinigų ir 9 traukinio bilietai. Kai sėdėjo prie staliuko, matė, kad prie gretimo staliuko buvo prisėdę du vyriškiai. Įtaria, kad tai jie galėjo pavogti dokumentus ir pinigus. Bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų (b.l. 33).

Liudytojas D. R. tyrimo eigoje parodė, kad 2016-01-05 patruliuojant kartu su bendradarbe N. R., apie 18.30 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Seinų g. 3, prie „McDonald“ restorano laukia Baltarusijos pilietis, kuris buvo apvogtas restorane. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi S. S. ir H. S.. Minėti asmenys paaiškino, kad jie atėjo į restoraną „McDonald“, adresu Seinų g. 3, Vilnius, atsisėdo prie staliuko, Siarhei pakabino savo striukę ant šalia esančios kėdės atlošo (striukėje, vidinėje kišenėje, buvo 200 eurų (dvi kupiūros po 100 eurų), du pasai (jo ir jo žmonos), traukinio bilietai, dokumentų knygelė, kurioje buvo S. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ir banko mokėjimo kortelė. Po kurio laiko greta prie staliuko prisėdo du nepažįstami vaikinai, kurių požymių jie neįsidėmėjo. Nepažįstami vaikinai nieko neužsisakė ir pasėdėję apie 10-15 minučių išėjo iš restorano. Kai S. S. užsidėjo savo striukę ir išėjo iš restorano, pastebėjo, kad iš striukės buvo dingę visi anksčiau paminėti daiktai. Pareigūnė N. R. peržiūrėjo filmuotą medžiagą, kadangi restorane yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, sugrįžusi prie jo (D. R.) patikslino įtariamųjų požymius, nes jis (D. R.) tuo metu kalbėjo su nukentėjusiais. Sužinojus požymius pasakė, kad pagal panašius požymius ką tik jo akivaizdoje užėjo du asmenys ir nuėjo į restorano tualetą. Paprašė vaikinų, kad jie išeitų, jis atliko abiejų vaikinų paviršutinę apžiūrą, kurios metu klausinėjo dėl įvykdytos vagystės. Galiausiai vienas iš vaikinų prisipažino, kad jis (kaip vėliau nustatė - J. S.) kažką ištraukė iš kišenės. J. S. galiausiai sutiko parodyti vietą, kur jis padėjo pavogtus daiktus. Prie šalia restorano esančių krūmų ir iš po jų ištraukė daiktus. Tarp daiktų buvo du Baltarusijos piliečių pasai, 9 traukinio bilietai, pasas, išduotas M. B. vardu. J. S. paaiškino, kad dokumentų knygelę su joje buvusiais daiktais išmetė kažkur Vilniuje, Seinų parkelyje (parkelį apžiūrėjo, bet nieko nerado). Kitas sulaikytas asmuo, kaip vėliau nustatė - V. M., sakė, kad jis įvykio nematė ir nieko nevogė. Restorano „McDonald“ filmuotoje medžiagoje matėsi, kad prie striukės sėdėjo ir iš jos daiktus paėmė J. S.. Abu vaikinai buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus m. 3 PK apie 19.20 val., išsiaiškinti visų aplinkybių. J. S. piniginėje buvo rasta 117,12 eurų (viena kupiūra -100 eurų, dvi kupiūros po 5 eurus, ir 7.12 eurų monetomis). Prie tarnybinio pranešimo buvo pridėti trys pasai, devyni traukinio bilietai (b.l. 35-36).

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė liudytoja policijos pareigūnė N. R. (b.l. 38-39). Ji gi papildomai parodė, kad 2016-01-05 už vagystę buvo sulaikytas J. S., kurį tarnybiniu automobiliu kartu su kolega D. R. vežė į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą. Atvykus prie komisariato apžiūrėjo automobilį tikslu patikrinti, ar vaikinas nieko neišmetė. Tuomet ant galinės sėdynės rado folijos lankstinuką, kuriame buvo gelsvos spalvos milteliai, galimai narkotinė medžiaga - heroinas. Nori pažymėti, kad prieš pradedant darbą visada yra apžiūrimas tarnybinis automobilis, ar nėra jokių nereikalingų daiktų. Automobilyje, gale, kur vežami sulaikyti asmenys, darbo pradžioje nieko nebuvo, automobilis buvo tvarkingas, o kitų sulaikytųjų iki J. S. nevežė. Paklausus J. S. dėl folijos lankstinuko, jis prisipažino, kad tai būtent jis išmetė lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis. Dėl rasto folijos lankstinuko buvo surašytas atskiras tarnybinis pranešimas bei prie tarnybinio pranešimo pridėtas folijos lankstinukas su galimai narkotine medžiaga - heroinu (b. l. 40-41).

Liudytojas M. B. tyrimo eigoje parodė, kad 2016 metais sausio pradžioje, tikslios datos neprisimena, buvo Vilniuje, stoties prieigose, ten pametė jam išduotą LR pasą, kuriame yra viena viza į Baltarusiją. Kokiu būdu pametė, neprisimena, kadangi buvo apsvaigęs. Kažkur po savaitės kreipėsi į migracijos valdybą Kaune, kad pametė LR pasą (b. l.43).

Liudytojas V. M. parodė, kad tikslios datos jau neprisimena, vakare, Vilniaus miesto stoties apylinkėse sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną, kurį vadina vardu Ž.. Su Ž. nuėjo į restoraną „McDonald“, esantį Vilniaus stotyje. Restorane prisėdo prie vieno iš staliukų. Šalia jų prie kitų staliukų irgi sėdėjo žmonės. Kai sėdėjo prie staliuko, nematė, ką Ž. daro, nieko įtartino jo elgesyje nepastebėjo. Kiek laiko buvo restorane, pasakyti negali, tačiau pabuvo neilgai. Tada išėjo iš restorano ir jie išsiskirstė. Jis vaikščiojo po stoties apylinkes netoli restorano „McDonald“, sutiko vėl Ž.. Pastarasis pasakė, kad nori nueiti į tualetą, todėl su juo nuėjo į restorano tualetą. Tik užėjus į tualetą atėjo policijos pareigūnai su kažkokiu vyru ir moterimi, pareigūnai jų paklausė, ar jis ir Ž. įvykdė vagystę. Nesuprato, apie kokią vagystę yra kalbama. Tada ar vyras, ar moteris, neprisimena, nurodė į Ž.. Ž. iš pradžių neprisipažino, tačiau vėliau pasakė, kad tai jis pavogė iš striukės vidinės kišenės pinigus, pasus ir bilietus. Jokios vagystės jis nematė, prie jos neprisidėjo. Nematė, kad Ž. turėtų pinigus, jis jam nieko nerodė. Taip pat nematė ir nežinojo, kad Ž. gali turėti prie savęs narkotines medžiagas (b. l. 47-48).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Vagystė BK 178 straipsnio 1 dalyje aprašyta materialiąja sudėtimi, t.y. joje kaip būtini objektyvieji požymiai nurodyti ir veika, kuria pagrobiamas svetimas turtas, ir šios veikos padariniai – svetimo turto užvaldymas. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalimi ir turi būti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys svetimą turtą.

Kaip matyti iš bylos įrodymų visumos, kaltinamojo parodymų, nukentėjusiojo S. S. bei liudytojos H. S. parodymų, vaizdo medžiagos, kaltinamasis J. S. restorano patalpoje iš nukentėjusiojo striukės ištraukė nukentėjusiojo dokumentus, pinigus, banko mokėjimo kortelę bei pasišalino. Pinigus, t.y. 200 eurų, ištraukė iš įmautės, dalį išleido narkotikams, dokumentus, banko mokėjimo kortelę po kiek laiko išmetė. Taigi, vagystė yra baigta, nes jis slaptai pagrobė bei visiškai disponavo pagrobtu turtu. LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kvalifikuotą vagystę. Vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra grobimas, padarytas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio ryšulio (kišenvagystė). Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad tai nebuvo kišenvagystė, kadangi nukentėjusiojo striukė buvo ne ant nukentėjusiojo ir ne prie nukentėjusiojo, o tiesiog pakabinta ant kėdės atlošo ir būtent tuomet kaltinamasis iš kišenės ištraukė nukentėjusiojo daiktus.

Kaltinamojo J. S. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 178 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės arba jos duomenų disponavimą. Nepaisant to, jog J. S. aiškina, kad turėjo tikslą pagrobti tik nukentėjusiojo pinigus, po pagrobimo jis matė svetimą banko mokėjimo kortelę, t.y. nesiėmė jokių veiksmų tikslu ją grąžinti, neteisėtai įgijo ir laikė šią elektroninę mokėjimo priemonę, kas patvirtina, jog jis savo nuožiūra disponavo nurodytu mokėjimo instrumentu - Rusijos Sberbanko mokėjimo kortele. Vėliau išmetė ir ji rasta nebuvo. Veika pripažįstama padaryta tyčia, kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų siekia. Šiuo atveju nuteistasis, suradęs tarp nukentėjusiojo pagrobtų iš striukės kišenės pinigų, dokumentų elektroninę mokėjimo priemonę, viską pasisavino ir laikė, taigi jo tyčia šiuo atveju jau buvo nukreipta ne tik į turto vagystę, bet ir neteisėtą disponavimą banko mokėjimo kortele.

Kaltinamojo aiškinimai, kad elektroninės mokėjimo priemonės nepanaudojo ir neketino panaudoti, kvalifikacijai pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. reikšmės neturi, nes šie nusikaltimai gali būti padaromi alternatyviais veiksmais, t.y. atsakomybė kaltininkui kyla padarius bent vieną dispozicijoje nurodytų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 214 str. 1 d.

Kaltinamasis tarp pagrobtų nukentėjusiojo daiktų matė ir svetimus pasus, vairuotojo pažymėjimą. Vėliau pasus, bilietus paliko po egle, kur policijos pareigūnai, parodant kaltinamajam, rado juos bei grąžino nukentėjusiajam. Vairuotojo pažymėjimas rastas nebuvo. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nagrinėja bylą tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio numato atsakomybę tam, kas neteisėtai disponuoja (gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia) narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Kvalifikuojant padarytą veiką pagal šį požymį nereikalaujama, kad asmuo žinotų 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (su pakeitimais) ir jo turinį. Pakanka, kad jis bendrais bruožais suvoktų įgyjamos, laikomos ir gabenamos psichotropinės medžiagos savybes ir kiekius. Praktikoje dažniausiai tokiais kiekiais disponuoja asmenys, kurie yra priklausomi nuo psichiką veikiančių medžiagų, įgyja ir laiko jas sau suvartoti. Minėto straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos.

Bylos įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. S. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino. Kiekis nedidelis - 0,001 g. Kaltinamasis teigia, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, pirko ir laikė lankstinuką su heroinu sau vartoti. Bylos įrodymais kaltinamojo aiškinimai nėra paneigti. Nustatyta, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, buvo baustas pagal ATPK 44 str. 2 d. (b.l. 125-134), specialisto išvada T-N-46/2016(01) jo organizme rasta amfetamino, metamfetamino, morfino, kodeino (b.l.155), gydytojai konstatavo jam 2016-01-05 mišrų narkotinį apsvaigimą (b.l.156). Nėra jokių duomenų, kad jis būtų turėjęs tikslą platinti šį kiekį narkotinės medžiagos.

Kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 259 str. 2 d.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam J. S. turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamasis J. S. teisiamas yra dešimtą kartą. Jo teistumai yra neišnykę ir nepanaikinti. Kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis J. S. niekur nedirba, nusikalto būdamas teistas, baustas administracine tvarka pagal ATPK 50 str. (nedidelė vagystė) bei 44 str. 2 d. (narkotinių medžiagų vartojimas be gydytojos paskyrimo) (b.l. 125-134). 2014-12-03 buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, išvada – vartojęs narkotikus ir alkoholį (b. l. 160).

Jo padarytos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę (LR BK 50 str.), taikant LR BK 64¹ str., bausmes bendrinant su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Kaltinamasis įvykdė nesunkų bei apysunkį nusikaltimus bei baudžiamąjį nusižengimą.

Atsižvelgiant į tai, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, už nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri nesiekia šios bausmės vidurkio, už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina arešto bausmė. Taikytini Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. reikalavimai dėl bausmių sudėjimo dalinio sudėjimo būdu bei apėmimo. Teismas netaiko apėmimo pagal BK 178 str. 1 d. bei 214 str. 1 d., kadangi kaltinamasis ne tik neteisėtai vagystės metu įgijo, tačiau ir laikė vėliau mokėjimo kortelę.

Taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos dėl subendrintos bausmės sumažinimo trečdaliu. Po to bausmė bendrintina LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės 2016-04-21 nuosprendžiu.

Nukentėjusiojo S. S. 180 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai (LR BPK 115 str. 1 d.). Nukentėjusiajam negrąžinti 100 eurų, kurie buvo pagrobti, be to kaltinamasis turi atlyginti žalą dėl traukinio bilietų, kurių vertė 80 eurų, ir kurių net ir grąžinus jam nukentėjusysis nebegalėjo panaudoti dėl to, kad bilietai jam buvo grąžinti pavėluotai, pasibaigus jų galiojimo laikui.

Iš kaltinamojo J. S. tyrimo metu paimti ir Vilniaus apskrities VPK finansų skyriuje saugomi 17,12 eurų (2016-10-20 kvitas serija AAC Nr. 003337, 2016-10-20 kasos pajamų orderis serija 10-20-PO-DEP Nr. 0150), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini nukentėjusiajam S. S. padengti daliai civilinio ieškinio.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vokas su ekspres testu bei vokas su folijos lankstinuku ir dviem plastikiniais strypeliais, saugomi Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2016-05-05 kvitas Nr. 3PK000699), sunaikintini.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti valstybės naudai 40,53 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 2 d. pagrindu, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,302-308 str.,str.,teismas

nusprendė:

pagal BK 178 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo;

pagal BK 214 str. 1 d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 259 str. 2 d.- 30 parų arešto.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. pagrindu subendrinti bausmes apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam nustatyti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., pagrindu bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti nuteistajam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta jam 2016-04-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nustatant nuteistajam galutinę 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose bei įskaitant bausmę, faktiškai atliktą pagal ankstesnį 2016-04-21 nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. gruodžio 6 d.

Į bausmę nuteistajam įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2016-01-05 d. 19:00 val. iki 2016-01-07 d. 09:30 val. (dvi paras).

Priteisti iš J. S. civilinio ieškovo S. S. naudai 180 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti civiliniam ieškovui S. S. iš kaltinamojo J. S. tyrimo metu paimtus ir Vilniaus apskrities VPK saugomus 17,12 eurų (2016-10-20 kvitas serija AAC Nr. 003337, 2016-10-20 kasos pajamų orderis serija 10-20-PO-DEP Nr. 0150) padengti daliai priteisto civilinio ieškinio.

Kardomosios priemonės, kol įsiteisės nuosprendis, nuteistajam neskirti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti voką su ekspres testu bei voką su folijos lankstinuku ir dviem plastikiniais strypeliais, saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2016-05-05 kvitas Nr. 3PK000699).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos 40,53 Eur išlaidų priteisimo iš nuteistojo J. S. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.