Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-06-20 · Civilinė byla Nr. e2VP-13019-1052/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-20
Bylos Nr.
e2VP-13019-1052/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20422-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Suinteresuotas asmuo
A. K., L. K.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-13019-1052/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20422-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.21.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 20 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė
sekretoriaujant Rozalinai Gerulaitienei,dalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. K., L. K., jos atstovei advokatei J. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. K., L. K., antstolei A. A., dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti skolininko A. K. turto dalį, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su bendraturte L. K., lygią ½, siekiant efektyvaus skolos išieškojimo.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Prašyme pareiškėja nurodo, kad antstolės A. A. kontoroje pareiškėjos naudai yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K.. Antstolė A. A., vykdydama vykdomąją bylą nustatė, jog skolininkas A. K. yra santuokoje su sutuoktine L. K., kuriems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso turtas. Patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. K. teismo posėdžio metu prašė netenkinti prašymo. paaiškino, jog su sutuoktine ilga laiką jau neveda bendro gyvenimo, skola yra jo asmeninė, ji nebuvo panaudota šeimos interesams, būtų neteisinga skolą išieškoti L. K.. Paaiškino, jog jis buvo įkalinimo įstaigoje, įkalinimo įstaigoje jis dirbo, bet iš jo darbo užmokesčio buvo išskaitomas įsiskolinimas vaikų išlaikymui. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis ieškojosi darbo, pradėjo dirbti ir pradės dengti skolą, jo darbo užmokestis gaunamas į rankas apie 600 Eur. be to jis vykdo individualią veiklą, todėl jo pajamos yra didesnės. Su žmona santykiai yra pašliję, jie kartu negyvena nuo 2019 m. sausio mėnesio, bendro turto neturi. Santykiai blogi, tai gyvendavo, tai negyvendavo karu, taip jau 10 metų. Jis vaikų išlaikymui yra skolingas virš 40 000 Eur.

Suinteresuotas asmuo L. K. ir jos atstovė su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog su A. K. jokio bendro turto neturi, sutuoktinis su ja savivaldybės bute neregistruotas, jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. A. K. turi didelį įsiskolinimą jai, nes jis nemokėjo išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Ji yra nedarbinga, gauna, tik pašalpas, iš kurių gyvena, kol vaikai buvo nepilnamečiai, susidarė įsiskolinimai už komunalines paslauga, kuriuos ji dengia viena, todėl iš jos gaunamų pajamų ir taip dalis yra atskaitoma. Be to, automobilį, už kurį reikalaujama skola, sutuoktinis įsigijo be jos žinios, tuo metu, kai pagal teismo sprendimą dėl smurto gyveno skyrium nuo jos. todėl negali dengti sutuoktinio skolų, kurios nebuvo naudotos šeimos naudai.

Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, atsiliepime nurodė, jog su prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti, santuoka tarp suinteresuotų asmenų L. K. ir A. K. buvo sudaryta 1992 m. birželio 4 d. ir šiai dienai nenutraukta. Skolininkas vengia mokėti skolą vykdomojoje byloje, nuo 2015 m. liepos 7 d. nėra sumokėta nė viena įmoka, skolininkas nedirba, jam nuosavybės teise priklausančio turto nėra, taip neturi ir transporto priemonių. Nenustačius skolininko turto dalies bendrame turte, būtų pažeidžiami kreditoriaus interesai, nes nukreipti išieškojimą į sutuoktinės turtą pagal tą patį vykdomąjį dokumentą būtų galima tik praėjus vieneriems metams po šio išieškojimo nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolė A. A. vykto 2015 m. birželio 22 d. Vykdomąjį įrašą dėl 1025,80 Eur, 20 procentų dydžio metinių palūkanų iki visiško atsiskaitymo pagal vekselį išieškojimo išieškotojai UAB Legal Balance iš A. K. (vyk. b. l. 3,48). Antstolė 2018 m. spalio 1 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininko A. K. sutuoktinės L. K. nuolatinių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pensijų skyriaus 2 –ojo poskyrio dalį (vyk. b. l. 61). Antstolė 2018 m. lapkričio 7 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui per 20 dienų pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vyk. b. l.67). Skolininkas dirba, turi vieną transporto priemonę Honda Civic, gamybos metai 1990 m., kuri yra išregistruota, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, nėra. 2019 m. sausio 22 d. antstolės S. V. „Pažyma dėl išlaikymo įsiskolinimo“, patvirtina, jog nuo 1998 m. suinteresuotajam asmeniui A. K. yra susidaręs išlaikymo dviem nepilnamečiams sūnums įsiskolinimas, kurio suma iki sūnų pilnametystės sudaro 45 773 Eur.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. K.. Iš vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagos matyti, jog L. K. gauna 176,51 Eur dydžio mėnesines pajamas, turi savo vardu registruotų transporto priemonių.

Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Šis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas teismine tvarka negali būti vertinamas kaip formalus įstatyme įtvirtintos prezumpcijos patvirtinimas. Bet kokie argumentai, kuriais yra ginčijamas reikalavimo pripažinti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinio pajamų, turi būti išsamiai patikrinti ir teismo įvertinti.

Byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinį L. K. nedirba, jos pajamos – netekto darbingumo pensija 176,51 Eur, po išskaitų ji gauna -132,99 Eur, jos darbingumas yra tik 40 procentų. Į bylą pateiktos sąskaitos už komunalines paslaugas iš AB Kauno energija, UAB Kauo vandenys, UAB Kauno butų ūkis, patvirtina, jog pareiškėja pati turi įsiskolinimų ir jos turtinė padėtis yra sunki. Tiek L. K., tiek A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jie kartu negyvena, jokio bendro ūkio neveda, A. K. paaiškino, kad tai jo asmeninė skola, ji nebuvo panaudota šeimos naudai ir gerovei, todėl jis pats turi skolą grąžinti. L. K. paaiškino, jog skola susidarė, kai jos sutuoktinis be jos sutikimo įsigijo automobilį, kai gyveno skyrium nuo jos pagal įpareigojimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma, leidžia teismu daryti tikėtiną išvadą, jog šalys vedė neveda bendro ūkio, L. K. turtinė padėtis yra sunki, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių turto dalių principo, ir skolininko dalies L. K. pajamose nenustatyti. Kitu atveju bus pažeisti neproporcingai pažeisti L. K. interesai. Be to, Sodros duomenys patvirtina, jog skolininkas A. K. nuo 2019 m. birželio 6 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad gaus pajamas ir iš jo gaunamo darbo užmokesčio bus galima išskaityti skolą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė