Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės) ir Mindaugo Povilansko,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-19 nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-18 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nustatant jos 3 mėnesių taikymo terminą, jo pradžią skaičiuojant nuo 2024-04-18,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. R. kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent jis 2022-09-15, apie 20.15 val., būdamas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš G. A. už 793,45 Eur nusipirko 1 polietileninį maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra 0,00758 g, kurį supratęs, kad buvo pastebėtas policijos pareigūnų, vengdamas sulaikymo, netrukus išmetė ant žemės prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiais savo veiksmais J. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamajam J. R. nedalyvaujant teismo posėdžiuose Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-18 nutartimi paskelbta kaltinamojo paieška ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. 2024-04-18 kaltinamasis J. R. vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-18 nutartį sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-19 nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-18 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant jos taikymo terminą 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024-04-18, esant šios kardomosios priemonės skyrimo ir jos termino pratęsimo pagrindui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas (būdamas laisvėje kaltinamasis J. R. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo).

3. Skundu kaltinamasis J. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-19 nutartį pakeisti ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad suėmimas jam buvo paskirtas nepagrįstai, kadangi bylos nagrinėjime jis dalyvavo, tačiau į suplanuotus teisiamuosius posėdžius neatvyko, nes nebuvo tinkamai apie juos informuotas. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nors į antrą teisiamąjį posėdį jis buvo atvesdintas policijos, tačiau pareigūnų buvo rastas savo deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresu, kur taip pat buvo rastas ir sulaikytas po teismo jo atžvilgiu paskelbtos paieškos. Tai, anot kaltinamojo, parodo, kad jis nesislapsto nuo baudžiamojo proceso. Pažymi, kad jis, tinkamu sezonu, užsiima individualia veikla ir padeda finansiškai išlaikyti mažametę dukrą.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

5. Susipažinusi su teismui pateikta bylos medžiaga ir kaltinamojo skundo argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. R. paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-18 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nebuvo pažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimui skirti ir/ar jo terminui pratęsti būtini pagrindai bei sąlygos. Apylinkės teismas pasisakė, kokie duomenys patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo egzistavimą, su šiomis išvadomis sutinka ir apygardos teismas, kadangi nagrinėjamu atveju tokia griežta kardomoji priemonė yra būtina siekiant užtikrinti sklandžią proceso eigą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl laikytina, kad priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas ir nekeistinas.

6. Pažymėtina, jog suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos J. R. atžvilgiu taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs tokią nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir pačiam kaltinamajam atsisakant savo noru dalyvauti teismo posėdžiuose švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus bylos medžiagą (kaltinamojo J. R., liudytojų parodymus, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą), darytina išvada – joje esantys objektyvūs faktiniai duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis J. R. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo klausimą viena iš būtinų sąlygų yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas, kuris yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Svarstant suėmimo paskyrimo klausimą nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas, nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, surinktų duomenų patikimumas, kadangi jie gali būti išspręsti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

7. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi paliko galioti kaltinamajam J. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-18 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kad būdamas laisvėje kaltinamasis J. R. gali bėgti (slėptis) nuo tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir apygardos teismas.

8. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis/kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas jo terminas, atsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

9. BPK 142 straipsnyje numatyta kaltinamojo pareiga nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą. Negalėdamas atvykti, apie neatvykimą ir jo priežastis kaltinamasis privalo iš anksto turi pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, kitu atveju jam gali būti taikomos teisinio poveikio priemonės. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. R. piktybiškai vengia dalyvauti teismo posėdžiuose apylinkės teisme, jokių dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą, teismui nepateikia ir taip vilkina procesą, dėl jo neatvykimo į suplanuotus teisiamuosius posėdžius byla negalėjo būti nagrinėjama jau 3 mėnesius, o jo dalyvavimo procese nepavyko užtikrinti ir paskyrus procesinę prievartos priemonę – atvesdinimą – kadangi jis savo gyvenamosios vietos adresu rastas nebuvo, niekur nedirba ir nenurodo kontaktinių duomenų, kuriais realiai būtų galima su juo susisiekti. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis J. R. vengia proceso, slapstosi nuo teismo, todėl siekiant užtikrinti jo dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo sugriežtinta skiriant suėmimą. Su tokiomis išvadomis sutinka ir apygardos teismas.

10. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis J. R. jau nuo antrojo teisiamojo posėdžio pradėjo vengti baudžiamojo proceso ir nors į sekantį teisiamąjį posėdį, vykusį 2023-12-13, paskyrus procesinę prievartos priemonę – atvesdinimą – atvyko, tačiau tolimesniame baudžiamosios bylos nagrinėjime, nepaisant tinkamo informavimo apie teisiamųjų posėdžių datas (2024-02-07, 2024-03-07, 2023-03-13), nedalyvavo, o jo atvesdinti nepavyko ir pasitelkus policijos pareigūnus. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis, policijos pareigūnams vykdant 2024-03-18 teismo nutartį, priešinosi sulaikomas, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai. Šie duomenys patvirtina, jog kaltinamasis piktybiškai vengia proceso ir nėra galimybės kitu būdu, kaip tik ribojant jo laisvę, užtikrinti dalyvavimą procese ir sklandų bylos nagrinėjimą. Aptartos aplinkybės, priešingai nei teigiama skunde, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis J. R. vengia proceso ir tokie jo veiksmai vertintini kaip slėpimasis nuo teismo. Šiuo atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas siekdamas užtikrinti nepertraukiamą kaltinamojo dalyvavimą teisiamajame posėdyje pagrįstai skundžiama nutartimi jam paliko galioti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo eigą, nustatė 3 mėnesio terminą, o tai laikytina pagrįsta ir pateisinama priemone.

11. Atsižvelgiant į kardomosios priemonės – suėmimo taikymą sąlygojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo tikslus, tai, kad iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimas yra uždelstas jau 3 mėnesius, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis, nors ir teigia finansiškai padedantis išlaikyti dukrą, tačiau duomenų apie jo nepertraukiamą darbinę veiklą byloje nėra, teisėjų kolegija sprendžia, jog J. R. nėra susijęs tampriais socialiniais ryšiais su Lietuva, todėl paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, ar sutrumpinus suėmimo terminą šioje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir nėra jokio pagrindo manyti, kad J. R. būdamas paleistas į laisvę neabejotinai savo noru atvyks į teismo posėdžius ir nesislėps nuo teismo. Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad užtikrinant kaltinamojo J. R. dalyvavimą šiuose teismo posėdžiuose byla gali būti išnagrinėta gana greitai ir kardomoji priemonė galės būti panaikinta, todėl nėra pagrindo teigti, kad toks 3 mėnesių trukmės kaltinamojo laisvės ribojimas yra neproporcingas.

12. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo kaltinamojo J. R. teises, tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, jo teisės suvaržytos siekiant užtikrinti sklandų procesą ir nepažeidžiant proporcingumo principo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi palikdamas galioti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nepažeidė nei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK nuostatų, numatančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT suformuotos praktikos. Atsižvelgiant į tai, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį dėl kaltinamojo skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo J. R. (J. R.) skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.