Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.1.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.

2024 m. birželio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 20 d., 15.36 val., iki 2024 m. sausio 22 d., 12.40 val., t. y. dvi paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskirta intensyvi priežiūra elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant R. B. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. B. paskirtos pareigos: tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. B. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. sausio 20 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, kilus nesutarimui su šeimos nariu – sugyventine Z. R., asmeninio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, t. y. dešinį skruostą, nukentėjusiajai Z. R., taip sukėlė nukentėjusiajai Z. R. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Laimonas Ramanauskas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam R. B. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo ir palikti jam paskirtą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kurios padarymą R. B. 2001 m. vasario 13 d. nuosprendžiu buvo nuteistas 7 metų laisvės atėmimo bausme, galiojusio baudžiamojo įstatymo normos, nei šiuo metu galiojančios BK nuostatos, nepalengvina nuteistojo teisinės padėties teistumo atžvilgiu. Nurodo, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog R. B. 2001 m. vasario 13 d. buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnyje (tyčinio nužudymo), padarymo. Jam buvo paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, 2004 m. lapkričio 12 d. jis buvo paleistas lygtinai, o 2007 m. gegužės 11 d. buvo pasiųstas atlikti likusią neatliktą bausmę, 2010 m. balandžio 9 d. paleistas atlikus bausmę. Prokuroro teigimu, šiuo atveju nuteistojo R. B. teistumas būtų išnykęs 2018 m. balandžio 9 d., tačiau nespėjus išnykti teistumui, R. B. 2012 m. balandžio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vėl buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo R. B. buvo paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams. 2012 m. rugsėjo 25 d. nuteistasis buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, nuteistasis R. B. buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo. Pritaikant BK 64¹ straipsnį, nuteistajam R. B. buvo paskirta arešto bausmė – 30 parų areštas. 2017 m. gegužės 9 d. nuteistasis buvo paleistas, atlikus paskirtą bausmę.

2.2. Prokuroro teigimu, nuteistojo R. B. teistumas už paskirtą arešto bausmę neišnyko nei nuteistąjį paleidus iš bausmės atlikimo įstaigos, nei dar praėjus trejiems metams (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis), nes teistumo išnykimo eiga nutrūkdavo kiekvieną kartą, kai jis buvo nuteistas už naujai padarytą nusikalstamą veiką. Pažymi, jog asmuo yra laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų, o R. B. teistumas, įvertinus jo 2001 m. vasario 13 d. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė už tyčinį nužudymą, už kurį teistumas nuteistojo atžvilgiu neišnyko per visą aktualų laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 9 d. Šiuo atveju teistumas jam būtų išnykęs tik 2025 m. gegužės 9 d., t. y. praėjus 8 metams nuo bausmės už naujai padarytą nusikaltimą atlikimo.

2.3. Prokuroras pažymi, jog skundžiamo 2024 m. balandžio 10 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu nuteistojo R. B. atžvilgiu vis dar nebuvo išnykęs teistumas dėl visų nusikalstamų veikų. Taip pat pažymi, jog 2017 m. kovo 14 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam R. B. jau buvo paskirta 30 parų arešto bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurią teistumas nuteistojo R. B. atžvilgiu nebuvo išnykęs priimant 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendį. Todėl 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžio priėmimo metu R. B. negalėjo būti laikomas pirmą kartą arešto bausme nuteistu asmeniu, kuriam būtų galima pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes jo atžvilgiu nebuvo išnykęs teistumas dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų, tarp jų ir dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu 30 parų arešto bausme.

2.4. Prokuroro nuomone, teismas atidėdamas nuteistajam paskirtos arešto bausmės atlikimą, netinkamai įvertino R. B. asmenybę ir baudžiamojoje byloje esančius duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį. Teigia, kad atleidus nuteistąjį nuo realaus arešto bausmės atlikimo, nebus įgyvendintas teisingumo principas ir visi nuteistajam paskirtos arešto bausmės tikslai. Teisingumo principo įgyvendinimas, siejant jį vien tik su nuteistojo asmens interesais, yra vienpusiškas ir netinkamas, kadangi toks sprendimas neatitinka bausmės instituto paskirties. Tam, kad paskirta bausmė galėtų atlikti tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos funkcijas, ji turi būti realiai efektyvi ir daryti adekvatų poveikį tiek asmens turtiniams, tiek ir asmeniniams interesams.

2.5. Skunde prokuroras nurodo, kad vertinant nuteistojo asmenybę, pabrėžtina, jog nuteistasis jau buvo ne kartą teistas, vieną kartą už tyčinį kito žmogaus nužudymą, kelis kartus ir už smurtą artimoje aplinkoje, kas rodo nuteistojo tendenciją nesitaisyti ir toliau elgtis nusikalstamai bei naudoti smurtą artimoje aplinkoje. Nors nuteistasis jam paskirtas bausmes ir yra atlikęs, tačiau teistumai už visas jam paskirtas bausmes dar nėra išnykę. Be to, praeityje teismas jau rodė didesnį pasitikėjimą nuteistuoju jį paleisdamas lygtinai, tačiau nuteistasis šio jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir nusikalto toliau, net ir atlikus visą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad nuteistasis ne kartą žada pasitaisyti ir nebenaudoti fizinio smurto sprendžiant konfliktines situacijas artimoje aplinkoje, tačiau jis šių pažadų teisėsaugos institucijoms nėra linkęs tesėti ir vis pakartotinai nusikalsta analogiškomis aplinkybėmis, t. y. toliau daro panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas.

2.6. Prokuroro vertinimu, teismas R. B. pritaikęs BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuris nebe pirmą kartą nuteistas arešto bausme, netinkamai pritaikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamo 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalis pripažintina neteisėta ir nepagrįsta bei turėtų būti naikintina .

3. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei jų kvalifikacijos, bei nuteistajam R. B. paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria R. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nuteistajam R. B. atidėtas paskirtos 50 parų arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi. Apeliaciniame skunde prokuroras pažymi, jog nuteistasis jau buvo teistas arešto bausme, jog jam nėra išnykęs teistumas dėl jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais visiškai sutinka.

6. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas taip pat gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, iš šios baudžiamojo įstatymo nuostatos seka, kad teismas, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, intensyvią priežiūrą privalo nustatyti visais atvejais. Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimas yra teismo diskrecinė teisė.

7. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021).

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, ir kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, nuteistasis R. B. skundžiamu nuosprendžiu arešto bausme nuteistas nebe pirmą kartą – šios rūšies bausmė pastarajam jau buvo paskirta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teistumas iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. iki 2024 m. sausio 20 d., R. B. nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

9. Taigi sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. atidėdamas arešto bausmės vykdymą netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam taikytos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos su intensyvia priežiūra ir įpareigojimais, naikintina (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

10. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2024 m. birželio 5 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 43,75 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

11. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

12. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendį apskundė prokuroras, nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria R. B. taikytos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. B. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), nuteistajam R. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas.

13. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokuroro apeliacinį skundą tenkino visiškai. Šiuo nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, kad R. B. atžvilgiu nuosprendį apskundė prokuroras, kurio apeliacinis skundas tenkintas visiškai ir nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, todėl siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskirta intensyvi priežiūra elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant R. B. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. B. paskirtos pareigos: tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

R. B. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, adresu (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. B. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jei to prireiktų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo R. B. neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.