- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-119-923/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03030-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lina Lesinskienė, Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Advokatai
- Jelena Smirnova, Dalius Mecelica
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. M. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. B. atsakomybėn, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Nustatytas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminas.
Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir iš A. B. priteista 300 (trys šimtai) eurų nukentėjusiojo L. M. naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. B. (toliau – A. B.) Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad jis 2021 m. spalio 5 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas keliu, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo nuo priekyje ta pačia eismo kryptimi važiavusio ir sustojusio automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui L. M. (toliau – L. M.) buvo padarytas sužalojimas, vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
2. Skunde apygardos teismui nukentėjusiojo L. M. atstovė advokatė Jelena Smirnova prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, o esant būtinumui – atlikti įrodymų tyrimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Nuosprendis yra iš dalies nemotyvuotas, turintis vidinių prieštaravimų, o šį nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau tuo pačiu nurodė, jog „<...> 2022-10-31 teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas protokoline nutartimi jį atsisakė priimti, kadangi civilinis ieškinys pateiktas be svarbių priežasčių praleidus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatytą 20 dienų terminą civiliniam ieškiniui pareikšti <...>“. Tokia teismo išvada ne tik stokoja logikos, bet ir pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) II dalies X skyriaus normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo, kai civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamojoje byloje, klausimus. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. šioje byloje neprasidėjus įrodymų tyrimui priėmė nepagrįstą nutartį, kuria nustatė nukentėjusiajam 20 dienų terminą civiliniam ieškiniui pareikšti, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos. Teisiamasis posėdis buvo paskirtas 2022 m. spalio 31 d. Nukentėjusysis buvo išvykęs į ilgalaikę komandiruotę ir grįžo tik 2022 m. spalio 30 d. naktį, todėl civilinį ieškinį pareiškė prieš įrodymų tyrimo pradžias paskelbimą, tačiau teismas protokoline nutartimi atsisakė priimti civilinį ieškinį, nors L. M. nepažeidė BPK 112 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tokiu būdu pažeidė BPK 109 straipsnio, 112 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 10 dalies nuostatas.
2.2. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala, kuri visa apimtimi neatlyginta, ką patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog „<...> nukentėjusiajam L. M. dalis dėl eismo įvykio patirtos turtinės ir neturtinės žalos yra atlyginta draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini) <...>“. Tai reiškia, kad L. M. turi teisę reikalauti visiško turtinės ir teisingo neturtinės žalos atlyginimo, ką jis ir padarė savo teisėtais veiksmais, pareikšdamas civilinį ieškinį teisme, tačiau žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nebuvo išspręstas.
2.3. Pirmosios instancijos teismas, A. B. atžvilgiu taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas bei atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iš esmės pažeidė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, nes šio klausimo nagrinėjimą, atsisakęs priimti civilinį ieškinį, iš bylos apskritai eliminavo, nenagrinėjo į bylą pateiktų medicininių dokumentų dėl sužalojimo pasekmių, gydymo išlaidų, turtinės žalos, tame tarpe ir dėl negautų pajamų, ir neturtinės žalos teisingo atlyginimo, be to, atsisakė atstovės tenkinti prašymą apklausti byloje nukentėjusįjį, siekiant nustatyti jam padarytos žalos rūšį, dydį bei jos atlyginimo klausimą.
2.4. Atleisdamas A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė klausimą dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto, dėl uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – taikymo, nes byloje yra duomenų, kad A. B. pažeidinėjo KET taisykles ne vieną kartą, turėjo techninę avariją, kurios metu apgadintos dvi transporto priemonės. A. B., nors ir netyčia sužalojęs nukentėjusįjį, praktiškai lieka nenubaustas, nežiūrint į tai, kad nukentėjusiojo jis neatsiprašė, nepadėjo jam, nesidomėjo jo sveikata ir padaryta žala, todėl jo kaltės pripažinimas yra deklaratyvus, o ne nuoširdus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į nukentėjusiojo atstovės skundą A. B. gynėjas prašo nukentėjusiojo atstovės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendį nepakeistą.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras taip pat prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo L. M. atstovės advokatės Jelenos Smirnovos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovė nurodo iš dalies nesutinkanti su skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, nes apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti nukentėjusiojo civilinį ieškinį; taikydamas laidavimą A. B. atžvilgiu, pažeidė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, o atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės, neteisingai išsprendė klausimą dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo A. B. atžvilgiu.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, kuris buvo pagrindu neišsamiam ir šališkam bylos išnagrinėjimui bei neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant teisingai išnagrinėti bylą ir tinkamai užtikrinti proceso dalyvių teises, numatytas Baudžiamojo proceso kodekse, yra pagrindas panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunktis).
7. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 112 straipsnyje įtvirtinta civilinio ieškinio pareiškimo tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, jog kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
8. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškinys pareikštas nebuvo (t. 1, b. l. 108–109). Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatant datą – 2022 m. rugsėjo 14 d. (t. 1, b. l. 112–113). Nukentėjusiajam siųstas šaukimas grįžo neįteiktas (t. 1, b. l. 120), todėl 2022 m. rugsėjo 14 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo nuspręsta bylos nagrinėjimą atidėti iki 2022 m. rugsėjo 26 d. (t. 1, 122–123), kadangi nukentėjusysis nebuvo tinkamai informuotas apie posėdžio vietą ir laiką. Iš byloje esančios 2022 m. rugsėjo 16 d. šaukimo neįteikimo pažymos (t. 1, b. l. 137) matyti, kad šaukimas L. M. neįteiktas, nes jis yra darbo komandiruotėje užsienyje. Kauno apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 19 d. gautas nukentėjusiojo L. M. elektroninis laiškas (t. 1, b. l. 136), kuriame jis nurodė, kad yra tolimųjų reisų vairuotojas ir 2022 m. rugpjūčio 13 d. išvyko į darbo komandiruotę, kuri tęsis iki 2022 m. spalio 30 d., todėl 2022 m. rugsėjo 26 d. posėdyje dalyvauti negalės, jį atstovaus advokatė Jelena Smirnova. 2022 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo atstovės advokatės Jelenos Smirnovos elektroninis laiškas (t. 1, b. l. 141), kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis L. M. yra išvykęs į komandiruotę ir grįš tik 2022 m. spalio 30 d. Į 2022 m. rugsėjo 26 d. paskirtą posėdį jis atvykti negalės, apie ką teismą jau informavo. Laiške nukentėjusiojo atstovė taip pat nurodė, kad jis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir teiks civilinį ieškinį, dėl ko posėdį prašė atidėti bei nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. teisiamajame posėdyje ji taip pat nedalyvaus. 2022 m. rugsėjo 26 d. bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2022 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi teismas nustatė nukentėjusiajam L. M. 20 dienų terminą civiliniam ieškiniui pareikšti, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos (t. 1, b. l. 145). Į 2022 m. spalio 31 d. teisiamąjį posėdį nukentėjusysis atvyko kartu su atstove, kuri pateikė civilinį ieškinį su priedais, taip pat nurodė, kad jos atstovaujamasis iš komandiruotės grįžo tik naktį prieš posėdį. Teismas protokoline nutartimi civilinį ieškinį priimti atsisakė.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuosprendžio dalyje „Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą“ teismas nurodė, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo reikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. M., tačiau 2022 m. spalio 31 d. teisiamojo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi jį atsisakė priimti, kadangi civilinis ieškinys pateiktas praleidus Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatytą 20 dienų terminą civiliniam ieškiniui pareikšti, nukentėjusysis teismui nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Skundžiamo nuosprendžio dalyje „Kiti klausimai“ teismas nurodė, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas (t. 2, b. l. 22–29).
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie skundžiamame nuosprendyje išdėstyti teismo motyvai yra prieštaringi, o 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria nustatytas terminas civiliniam ieškiniui pareikšti, tiek atsisakymas priimti civilinį ieškinį, nors byloje dar nebuvo pradėtas įrodymų tyrimas, prieštarauja BPK II dalies X skyriaus normomis nustatytoms taisyklėms dėl civilinio ieškinio pateikimo. Šiame Baudžiamojo proceso kodekso skyriuje numatyta žalos atlyginimo, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys, tvarka. Įstatymas nustato, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas BPK 112 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodė kada ir iki kada asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį – bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Jokių išimčių šį terminą ilginti ar trumpinti, kaip buvo padaryta nagrinėjamu atveju apylinkės teismui priimant 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį, Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatydamas nukentėjusiajam L. M. 20 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos civiliniam ieškiniui pareikšti, suvaržė nukentėjusiojo teisę, įtvirtintą įstatyme – civilinį ieškinį pareikšti iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, o atsisakydamas priimti civilinį ieškinį, kurį nukentėjusysis teismui pateikė 2022 m. spalio 31 d. posėdyje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, pažeidė jo teisę į žalos atlyginimą baudžiamajame procese. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą ir neužtikrino nukentėjusiojo teisės gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
11. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, tai yra, nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, tai yra, turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414/2010, 2K-246/2014; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras prieš Lietuvą (D. v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 October 2000; M. prieš Maltą (M.v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Nagrinėjamu atveju išvadą, kad baudžiamąją bylą, kurioje priimtas skundžiamas 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendis, išnagrinėjo šališkas teismas, teisėjų kolegija daro įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nukentėjusiajam L. M. nustatė trumpesnį, nei Baudžiamojo proceso kodekse numatytą terminą civiliniam ieškiniui paduoti. Nustatydamas trumpesnį terminą ir atsisakydamas priimti nukentėjusiojo L. M. civilinį ieškinį, kurį nukentėjusysis teismui pateikė nepažeisdamas Įstatyme numatyto termino, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nukentėjusiojo atžvilgiu ir tai sutrukdė teismui priimti teisėtą nuosprendį byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, dėl ko jis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
12. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija kitų nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su BK 40 straipsnio ir 67 straipsnio taikymu, nenagrinėja ir plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a) papunkčiu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.