- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-256-856/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-368-291/2021 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei R. M., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. K. pareiškė ieškinį atsakovei R. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovo K. K. prašymu 2020 m. spalio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo – atsakovei R. M. uždrausta išvežti nepilnametį vaiką G. K. iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro teismo leidimo.
2. 2020-11-19 teismas atsakovei R. M. išdavė teismo leidimą iki 2020-12-31 leisti išvežti nepilnametę dukrą G. K. iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
Šalies argumentai
3. Ieškovas K. K. 2020-12-15 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo K. K. ir nepilnamečio vaiko G. K. bendravimo tvarką, pagal kurią: tėvas turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra kiekvieną savaitę darbo dienomis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos antradienį nuo 18 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 18 val.; tėvas turi teisę praleisti su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos lyginio savaitės skaičiaus penktadienį nuo 18 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.; prioritetas teikiamas tiesioginiam bendravimui, bet jeigu tiesioginis bendravimas su vaiku neįvyksta, bet kokiu atveju tėvas turi teisę susisiekti ir bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, sekmadienį nuo 19 iki 20 valandos; motina privalo užtikrinti tam reikalingos įrangos įjungimą bei padėti vaikui ja naudotis, tačiau nedalyvauti jų pokalbiuose, jei tai nėra būtina įrangos veikimo užtikrinimui.
Atsiliepimas
4. Atsakovė R. M. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė nesutinkanti su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nurodė, kad leidžia dukrai bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu, t. y. laikosi šalių atstovų dar pernai sutartos bendravimo tvarkos – kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, sekmadienį nuo 19 iki 20 val. leidžia dukrai nuotoliniu būdu bendrauti su tėčiu. Iš esmės ginčas dėl bendravimo tvarkos bus nagrinėjamas teismo posėdžiuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovo K. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė K. K. bendravimo su dukra G. K. tvarką: atsakovę R. M. įpareigoti užtikrinti galimybę K. K. bendrauti su dukra G. K., gim. (duomenys neskelbtini), telekomunikacinėmis priemonėmis kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, sekmadienį nuo 19 valandos iki 20 valandos; motina privalo užtikrinti tam reikalingos įrangos įjungimą bei padėti vaikui ja naudotis, bet nedalyvauti jų pokalbiuose, jei tai nėra būtina įrangos veikimo užtikrinimui; K. K. su nepilnamete dukra G. K. turi teisę bendrauti ir kitokiu laiku bei dienomis pagal išankstinį ieškovo K. K. ir atsakovės R. M. sutarimą. Kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktos laikinosios bendravimo tvarkos akivaizdu, jog pritaikius jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręstas ieškinio reikalavimas. Vienas iš ieškovo nurodytų bendravimo su nepilnamete dukra punktų yra bendravimas nuotoliniu būdu, atsakovė patvirtina, kad laikosi būtent dar pernai sutartos bendravimo tvarkos – kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, sekmadienį nuo 19 iki 20 val. leidžia dukrai nuotoliniu būdu bendrauti su tėčiu, tačiau paskutiniai įrašai apie vaiko bendravimą su tėvu yra tik 2020-11-27, todėl, teismo nuomone, ieškovas teigia, kad nuo to laiko su dukra nebendrauja, o ieškovė įrodymų, galinčių patvirtinti tai, kad dukra nepertraukiamai bendrautų su tėvu, teismui nepateikė, kas, teismo vertinimu, sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę. Ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, kad jis su nepilnamete dukra jau kuris laikas neturi galimybės bendrauti. Teismas vertino, jog atsakovė neprieštarauja, kad duktė bendrautų su tėvu nuotoliniu būdu, tai atitinka šalių vaiko lūkesčius, tokios laikinos bendravimo tvarkos tarp ieškovo ir jo dukros nustatymas nekeltų grėsmės vaiko ir ieškovo ryšiui, jų sveikatai, o esant suderintai šalių pozicijai, ir galima ir kitokia priimtina tvarka. Teismas padarė išvadą, jog laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas K. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir joje nustatytą K. K. bendravimo su dukra G. K. tvarką papildant tuo, kad: tėvas su dukra bendrauja kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.; tėvas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Ieškovas jau nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. negali susitikti ir bendrauti su vaiku. Vaikas greitai auga ir kol vyks bylos šalių ginčo nagrinėjimas, tėvo ir vaiko ryšiai gali susilpnėti, kas apsunkintų būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas yra pateikęs teismui įrodymus, liudijančius atsakovės draudimą tėvui ir vaikui bendrauti. Jeigu nebus nustatytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, tai didins jau ir dabar egzistuojančią grėsmę tiek ieškovo, tiek nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovė, drausdama vaikui matytis ir bendrauti su biologiniu tėvu, daro žalą vaikui, menkina tėvo autoritetą, formuoja neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu, kas gali privesti prie tėvo atstūmimo sindromo susiformavimo. Yra būtina užtikrinti nuolatinį pastovų tėvo ir vaiko bendravimą, jų tarpusavio ryšių palaikymą ir puoselėjimą. Vien nuotolinio bendravimo šios bylos nagrinėjimo metu, kuris truks gan ilgą laiką, tikrai neužtenka. Toks bendravimas nėra produktyvus, negali užtikrinti šeiminių ryšių, patenkinti abipusių poreikių, be to, dažnai ir neįvyksta. Atsakovė tyčia tuo laiku pasiūlo vaikui įdomesnių veiklų ir vaikas atsisako bendrauti su tėvu, nes nori pažiūrėti filmuką ar kažkur eiti, kažką veikti su mama. Bendraujant nuotoliniu būdu, tėvui daug sunkiau vaiką sudominti, atkreipti ir sukoncentruoti pokalbiui jo dėmesį. Be to, jaučiama neigiama atsakovės įtaka ir ieškovas nepajėgus su tuo kovoti nuotoliniu būdu. Tokių problemų tikrai nekiltų, jei ieškovas galėtų tiesiogiai kontaktuoti ir betarpiškai pabendrauti su vaiku, kartu praleisti laiką, kur nors dviese nueiti ar nuvažiuoti. Todėl vien nuotolinis bendravimas nepasiekia laikinųjų apsaugos priemonių tikslo – užtikrinti sklandų būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą išsaugant ir stiprinant vaiko ir tėvo tarpusavio šeiminius ryšius.
7.2. Teismas turėjo teisę siaurinti ieškovo prašymą nustatyti bendravimo tvarką dėl tiesioginio bendravimo, bet visiškai jo netenkinti nėra pagrįsta. Ieškovas prašė teismo nustatyti, jog „Tėvas turi teisę praleisti su dukra kas antrą savaitgalį, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos lyginio savaitės skaičiaus penktadienį nuo 18 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val.“. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė sutiko, kad „tėvas su dukra bendrautų kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.“. Dėl nurodyto teismas galėjo nustatyti tiesioginio bendravimo tvarką bent jau toje dalyje, kurioje tarp bylos šalių nėra ginčo. Visiškas uždraudimas tėvui tiesiogiai pasimatyti su vaiku, apkabinti, pabendrauti, kartu praleisti laiką, negali būti teisėtu ir pagrįstu teismo sprendimu.
7.3. Dviejų savaitgalių per mėnesį yra tikrai mažai, todėl ieškovas, remdamasis protingumo ir sąžiningumo principu, teismo prašo nustatyti jam teisę pabendrauti su vaiku ir nors vieną darbo dieną per savaitę, be nakvynės. Tokie prašymai yra gerokai siauresni už ieškinio reikalavimus ir teismo turėtų būti tenkinti remiantis prioritetiniais vaiko interesais.
8. Atsakovė R. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
10. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų, įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su kartu negyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
11. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
12. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 3.175 straipsnio 2 dalis).
13. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka – nuotoliniu būdu telekomunikacijos priemonėmis – yra nesudėtinga, nedaro neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko įprastiniam gyvenimo ritmui, režimui, vystymuisi ir sveikatos būklei. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išlaikė ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, nei ieškovo, nei nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai pažinoti savo tėvą, augti mylimam ir globojamam, nėra pažeidžiami. Toks bendravimas su tėvu, atsižvelgiant į vaiko amžių (5 metų) bei poreikius, nesukels vaikui įtampos ir papildomų išgyvenimų. Juolab, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog atsakovė savo aktyviais veiksmais neužtikrintų šios bendravimo tvarkos laikymosi.
15. Apeliantas siekia nustatyti, kad jis su dukra bendrautų kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Pažymėtina, jog siekiant nustatyti laikinąją bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, būtina įvertinti daug elementų, kad bendravimo tvarka būtų racionali ir faktiškai įvykdoma, priešingu atveju tokios laikinosios apsaugos priemonės prarastų prasmę. Šiuo atveju būtina suderinti susitikimų laiką ir vietą, kad abu tėvai galėtų dalyvauti susitikimuose, taip pat šis laikas turi būti suderintas su nepilnamečio vaiko dienos ir vakaro režimu, kad būtų kuo labiau užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės bei nustatytos kitos esminės tokių laikinųjų apsaugos priemonių tinkamo užtikrinimo priemonės. Byloje nėra duomenų apie šalių nepilnametės dukros lankomas ugdymo įtaigas (ugdymo įstaigų lankymo laiką), vakaro režimą nuo 18 val. (vakarienės, miego laiką ir kt.), todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apelianto prašoma nustatyti minėta bendravimo tvarka galimai pažeistų nepilnametės dukros interesus.
16. Apeliantas, be kita ko, prašo nustatyti, jog jis su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių dukra yra mažametė, tokio amžiaus vaiko interesus geriausiai užtikrina nakvynė jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, juolab, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali patikrinti ieškovo gyvenimo sąlygų. Aplinkybei, kad ieškovas gali užtikrinti tinkamas ir saugias nakvynei sąlygas, pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė duomenų, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitiktų vaiko interesų, o apelianto atskiruoju skundu prašoma nustatyti bendravimo tvarka negali būti priemonė užtikrinti tik vieno iš tėvų interesus, apeliantas neturi siekti nustatyti tokią tvarką, kuri būtų išimtinai patogi tik jam.
18. Apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės sutampa su jo ieškinio reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nėra ginčą išspręsti iš esmės, o nagrinėjamu atveju jos turi laikinai sureguliuoti specifinę ginčo situaciją. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti asmeninius neturtinius vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tinkamai apsaugo asmeninius neturtinius nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio ieškovo interesus dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl jas pakeisti, remiantis apelianto nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.