Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-06-05 · Byla Nr. e2KT-117-943/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
e2KT-117-943/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06061-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2KT-117-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06061-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11318-807/2019 pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“. Ieškinyje reiškiamas reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą D. M., kildinamą iš 2018 m. liepos 24 d. Klaipėdoje įvykusio eismo įvykio. Ieškinyje teigiama, kad AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas dėl draudimo išmokos išieškojimo yra nepagrįstas, nes eismo įvykio metu padarytos žalos įrodymai yra suklastoti

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1418-549/2019 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. M. dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl 2018 m. liepos 24 d. eismo įvykio metu Klaipėdoje, priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perdavė spręsti nurodytų civilinių bylų sujungimo klausimą įvertinęs, kad yra pagrindas spręsti, jog šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jas sujungus ginčas galėtų būti išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau.

Civilinės bylos sujungtinos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium.

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tarp jų ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ susipažinus su prašomomis sujungti bylomis nustatyta, kad bylos yra vienarūšės ir jose dalyvauja tos pačios šalys, bylose sprendžiami ginčai susiję su 2018 m. liepos 24 d. įvykusiu eismo įvykiu. Nagrinėjamos bylos glaudžiai susijusios ne tik dėl nustatinėtinų aplinkybių tapatumo, bet ir dėl to, kad bylos susijusios prejudiciniais ryšiais: Vilniaus miesto apylinkės teismo pareikštų reikalavimų išsprendimas gali turėti reikšmę Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje. Vadinasi, sujungus bylas, bus išvengta vienos iš jų sustabdymo ir nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad būtų tęsiamas kitas procesas.

Nors pagrindinis ginčas tarp bylos šalių sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau atsižvelgus į keliamų reikalavimų byloje pobūdį, dėl kurių gali kilti poreikis apklausti eismo įvykio liudytojus, apžiūrėti įvykio vietą, bei įvertinus tai, kad bylos šalies, fizinio asmens gyvenamoji vieta - Palangos mieste, yra pagrindas spręsti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla turi būti prijungta prie Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinės bylos ir abi bylos perduotinos nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi ir CPK 33 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-11318-807/2019 ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1418-549/2019, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-11318-807/2019 prie civilinės bylos Nr. e2-1418-549/2019.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-11318-807/2019 perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė