- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 1-140-1060/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23253-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.12.1.1Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23253-17, kurioje:
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G., mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2017-05-13 apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio parodymai 1,96 promilės alkoholio koncentracija), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, konflikto metu, tyčia spyrė du kartus į sėdmenis savo šeimos nariui – dukrai S. Ž..
Motyvuojamoji dalis
Šiais veiksmais A. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. G. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką bei parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo jis kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Jo dukra S. Ž. pas jį gyvena apie dvejus metus. Atsikraustė nes reikia prižiūrėti motiną, kuri yra patyrusi insultą. Kiek prisimena policija kviečiama pas juos antrą kartą. Tiksliai kaip visas konfliktas įvyko, jis pasakyti negali, tačiau prisimena, kad dukra pati puolė muštis, tačiau niekur nesudavė. Jis gulėdamas jai įspyrė vieną kartą į sėdmenis, o paskui antrą kartą, dėl ko sukėlė fizinį skausmą. Daugiau ateityje nekonfliktuos (b.l. 49-50, 57).
Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji S. Ž. parodė, kad 2017-05-13 pas ją buvo atvažiavęs pusbrolis, su kuriuo išgėrė butelį degtinės. Apie 22 val. tėvas atėjo į kambarį. Tėvas gulėjo lovoje, ji priėjo prie jo gulinčio ir jam pasakė, kad šis nutiltų, tai kai ji stovėjo prie jo, jis būdamas neblaivus du kartus stipriai įspyrė jai į sėdmenis. Kai tėvas įspyrė, ji juto fizinį skausmą. Ji nereiškia civilinio ieškinio. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ji pas medikus nesikreipė, ir pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė, nes jai jokių žymių nepadaryta (b.l. 13-14).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu F. Vaitkaus g. 22, Prienai (b.l. 6-8).
Neblaivumo patikrinimo testas patvirtina, kad S. Ž. 2017-05-13 22.34 val. nustatyta 2,94 ‰ (promilės) alkoholio koncentracija (b.l. 22).
Neblaivumo patikrinimo testas patvirtina, kad A. G. 2017-05-13 23.03 val. nustatyta 1,96 ‰ (promilės) alkoholio koncentracija (b.l. 23).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą. Už tokią veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, būdamas neblaivus, smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą asmenį – dukrą S. Ž., t. y. 2017-05-13 apie 22.00 val., namų esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su dukra S. Ž. metu, tyčia spyrė du kartus dukrai į sėdmenis savo šeimos nariui.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. G. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis A. G. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 64-68).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį dukrą. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, A. G. atsakomybę sunkinai, tai, kad jis jau buvo teistas už nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą. A. G. nebaustas administracine tvarka (b.l. 32), nedirba (b.l. 35), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 36), į psichiatro ir narkologo įskaitas neįregistruotas (b.l. 34). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, jai apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, dėl prokuroro sprendimo neprieštaravo.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, vertinant tai, kad sunkių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra, civilinis ieškinys kaltinamajam nepareikštas, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, A. G. skiriama prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – 18 mėnesių laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus ir, vadovaujantis BK 72² straipsniu, baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d.).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dailes 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti A. G. kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį:
per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį:
per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į paskirtos bausmės laiką A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-13 iki 2017-05-14 (1 parą), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Palikti galioti A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Įteikti A. G. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti A. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis, išaiškinti A. G., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti A. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.