Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-29-723/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-04
Bylos Nr.
2-29-723/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-002447-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Atsakovas
A. D.
Ieškovas
„BTA Insurance Company“ SE
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-29-723/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-002447-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 44.2.1; 44.5.2.1; 73.2.6.1.; 99.5.; 104.10; 113.1.; 116.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D. Dubakienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. M. Stankevičiui,atsakovei A. D., jos atstovui adv. D. Skebui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei A. D. dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu dėl 9 745,96 Lt draudimo išmokos grąžinimo, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės A. D. (b.l. 44‑46).

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2013-01-22 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, už padarytą žalą atlygino 9 745,96 Lt, dėl automobilio sugadinimų (2013-04-17 išmokėta 8296,59 Lt, 2014-03-25 išmokėta 1449,37 Lt). Automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas-kaltininkas (atsakovė) A. D. vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 3 p. draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.3 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2 d. nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Atsakovė vairavo transporto priemonę, nors neturėjo teisės to daryti, nes teisės aktai imperatyviai draudžia naudoti transporto priemonę, kuriai nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl atsakovė yra laikytina atsakinga dėl žalos padarymo ir atsakovės atžvilgiu yra taikytinas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Ieškovas remiasi teismų praktika - KAT 2012-07-12 nutartimi c.b Nr. 2A-1216-264/2012; 2012-11-07 Nr. 2A-2271-601/2012; VAT 2013 gruodžio 13 d. sprendimu c.b. Nr. 2A-2004-553/2013.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 33-36). Nurodė, kad 2013-01-22 (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama šalutiniu keliu, nepastebėjusi pagrindiniu keliu važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pagrindinį kelią, nedavė kelio automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui, dėl ko įvyko susidūrimas, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Eismo įvykio kilimo priežastis buvo atsakovės neatsargumas, nes ji tinkamai nestebėjo pagrindinio kelio, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) ir nedavė jam kelio. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimą ir tai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp automobilio techninės būklės ir eismo įvykio kilimo. Atsakovė nesutinka su ieškovo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos aiškinimu. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte atsakomybė siejama su tuo, kad kaltininkas vairavo transporto priemonę neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka įgytos teisės vairuoti transporto priemones ar kai tokia teisė atimta, arba kai kaltininkas vairavo transporto priemonę be transporto priemonės savininko sutikimo, pavogtą ir pan. Atsakovė vairavo jai priklausančią transporto priemonę ir turėjo teisę vairuoti šios rūšies transporto priemonę, todėl nėra pagrindo taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2 d., LR Susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 3 punktas, Kelių eismo taisyklių (Vyriausybės nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)) 238 punktas draudžia viešajame eisme dalyvauti transporto priemonėms, kurioms neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Už šių nuostatų pažeidimą teisės aktų nustatyta tvarka yra taikoma administracinė atsakomybė ir taip užtikrinamas šių draudimų laikymasis. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo teisėto pagrindo asmeniui taikyti civilinę atsakomybę vien už tai, kad asmuo padarė, vairuodamas transporto priemonę be galiojančios privalomos techninės apžiūros, jeigu eismo įvykio nesąlygojo transporto priemonės techninė būklė (Vilniaus apygardos teismo nutartis c.b. Nr.2A-1879-611/2013). Teisės norma reguliuoja teisinius santykius, susijusius su draudiko atgręžtinio reikalavimo teise, kai asmuo vairuoja techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties,yra TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas,jo taikymui yra būtinos dvi sąlygos: 1) atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai; 2) eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Tam, kad draudimo bendrovė įgytų teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos padarymą asmens, yra reikalingos abi sąlygos. Eismo įvykio kilimo priežastis buvo atsakovės neatsargumas, nes ji tinkamai nestebėjo pagrindinio kelio, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) ir nedavė jam kelio. Eismo įvykio kilimui bei pasekmėms jokios įtakos neturėjo aplinkybė, kad automobiliui negaliojo privalomoji techninė apžiūra arba šio automobilio techninės būklės trūkumai. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, jog ta aplinkybė, kad atsakovė vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros, yra susijusi priežastiniu ryšiu su padaryta žala, negalima. Nesant vienos iš TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, ši įstatymo nuostata netaikytina. Būtent TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p. sieja draudiko teisę susigrąžinti išmokėtas sumas su transporto priemonės technine būkle ir tai susiję su minėtų tikslų įgyvendinimu bei draudiko rizikos padidėjimu. Todėl tokia situacija dar nereiškia, kad padidėjo draudiko prisiimta rizika (Vilniaus apygardos teismo nutartis c.b. Nr.2A-1879-611/2013). KAT civilinėje byloje Nr. A-1216-264/2012 buvo nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kai eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjęs asmuo, kurį stovintį vežė atsakovas automobilio traukiamoje priekaboje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 195 punkto reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1879-611/2013 yra išnagrinėjęs ginčą, tiesiogiai susijusį su draudėjo vairuotos transporto priemonės, kuriai nebuvo atlikta privaloma techninė apžiūra, dalyvavimu eismo įvykyje ir draudiko atgręžtinio reikalavimo teise tokiu atveju. VAT pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma gali būti taikoma tik tuomet, kai žalą padaro asmuo, vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonę arba kai jis vairavo transporto priemonę, pvz., neturėdamas transporto priemonės savininko ar teisėto valdytojo sutikimo vairuoti tokią transporto priemonę, bet ne tuomet, kai transporto priemonė neturi galiojančios techninės apžiūros. VAT nurodė, kad aiškinant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto normą taip, kaip ją aiškino ieškovas būtų nepagrįstai ir nepateisinamai praplėstos minėtos normos 22 str. 1 d. 3 p. taikymo ribos, nepagrįstai perkeliant eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naštą draudėjams, tokiu būdu nebūtų pasiekti TPVCAPDĮ tikslai ir paskirtis.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Nurodė, kad ieškinys kildinamas iš draudimo teisinių santykių, būtent 2013-01-22 įvyko eismo įvykis, už kurį atsakinga apdraustoji. Ieškovas pagal draudimo sutartį atlygino padarytą žalą – 9745,96 Lt. Kadangi nukentėjęs buvo įmonė, tai minusuotas PVM, nes susigrąžins. Atsakovei kyla prievolė vadovaujantis TPVCAPDĮ įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes pažeidė imperatyvų punktą nedalyvauti eisme be galiojančios techninės apžiūros ir savo rizika sukėlė eismo įvykį. Atsakovė iš esmės ginčija tik teisės klausimą. Nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Atsakovės nuomone nėra priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir galiojančios techninės apžiūros turėjimo. Atsakovė čia klysta. Priežastinis ryšys siekiant realizuoti draudimo įmonės regreso teisę yra daugeliu atvejų ne tik neprivalomas, bet jo būtų neprotinga įrodinėti. Pagal įstatymą 22 str. 1 d. 4 p. (pasišalino iš įvykio vietos), 22 str. 1 d. 5 p. (padarė žalos tyčia). Priežastinį ryšį reikia įrodyti pagal 22 str. 1 d. 2 p., kai eismo įvykis įvyksta dėl netvarkingos transporto priemonės. 22 str. 1 d. 3 p., kuriuo vadovaujasi, nereikia įrodinėti priežastinio ryšio. 11 str. 7 d. irgi nereikia įrodinėti. Aktualios šiai dienai yra trys nutartys, tai 2012-11-07 Kauno apygardos teismo apeliacinė nutartis Nr. 2A-2271-601/2012, 2013-12-13 Vilniaus apygardos teismo apeliacinė nutartis Nr. 2A-2004-553/2013, 2014-04-24 Kauno apygardos teismo apeliacinė nutartis Nr. 2A-688-413/2014. Visose šiose nutartyse teismai išaiškino, kad imperatyvūs teisės reikalavimai galioja visiems vienodai ir jeigu jau vairuotojas prisiima savo rizika ir važinėja be galiojančios techninės apžiūros talono, jis ir turi atsakyti su visom pasekmėm. Atsakovės minima apygardos nutartis buvo pakeista.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pripažįsta padariusi avariją. Techninė apžiūra baigėsi sausio 5 dieną, įvykis buvo sausio 22 dieną. Žino, kad negalima važinėti be techninės apžiūros. Turėjo svarbių reikalų, todėl važiavo. Gyvena už miesto, nėra viešojo transporto.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodė, kad šalys skirtingai vertina TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. nuostatas. Ieškovas laiko, kad įvyko situacija, numatyta šio straipsnio 3 punkte, o atsakovė laiko, kad tokios situacijos nebuvo. Šalys remiasi skirtingais teismų sprendimais. Atsakovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Nėra ginčo, kad atsirado atsakovės civilinė atsakomybė dėl nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos. Apdraudus civilinę atsakomybę, įstatymas numato tik tam tikrus atvejus, kai išmoką išmokėjęs draudikas turi teisę regreso teisę į savo klientą. Remiasi apygardos teismo išaiškinimais byloje 1879, kurią citavo atsiliepime. Būtent teismas toje byloje išaiškino, kad trečias punktas taikomas tik tada kai asmuo vairuoja transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Jei vadovaujamasi 3 punktu, tai jis apima antrąjį ir tampa nebereikalingas. Transporto priemonės negalima vairuoti eisme, jei neatlikta techninė patikra. Atsakovė vairavo transportą priemonę viešajame eisme. To ji daryti neturėjo teisės. Techninės apžiūros nebuvimas neįtakojo eismo įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2013-01-22 14.05 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė parašu eismo įvykio deklaracijoje patvirtino, jog ji yra atsakinga už eismo įvykį, t.y. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė (b.l. 7).

Automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta ieškovo „BTA Insurance Company“ SE (b.l. 66).

Ieškovas atlygindamas nukentėjusiajam žalą išmokėjo iš viso 9745,96 Lt draudimo išmoką (2013-04-17 - 8296,59 Lt, 2014-03-25 - 1449,37 Lt) (b.l. 8-9, 11-19, 47-51, 65, 67).

Eismo įvykio metu A. D. vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros. Automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo iki 2013-01-03 (b.l. 27).Akivaizdu,kad norint toliau eksploatuoti automobilį pagal įstatymą buvo būtina jį apdrausti ir praeiti techninę apžiūrą.Draudimas buvo sumokėtas ankščiau-2012-08-31(b.l.66). Pažymėtina, kad dar 2012-12-27 atsakovė patikrino automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninę būklę, tačiau patikrinimo rezultatais buvo padaryta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (b.l. 26).Joje aiškiai ir suprantamai nurodyta,kad šios transporto priemonės eksploatavimas negalimas.Techniniu požiūriu išvadoje nurodytas akivaizdus pavojus eismui,kai nustatyta,kad „vienos ašies rato stabdymo jėgų netolygumas daugiau kaip 30 procentų“.

Taigi iš aukščiau išdėstyto matyti,kad atsakovė buvo apdraudusi tą pačią transporto priemonę,kurią vairuoti ji neturėjo teisės dėl to,kad ši nebuvo praėjusi techninės apžiūros ne tik pagal įstatymo reikalavimą(kai sueina terminas atlikti apžiūrą),bet ir todėl,kad atsakovė negalėjo gauti teigiamos techninės apžiūros išvados dėl automobilio techninės būklės.Tai reiškia,kad atsakovė,žinodama neturinti teisės vairuoti konkrečią transporto priemonę,savo rizika ją nutarė vairuoti ir vairavo,ir to pasekoje dėl jos veiksmų kilo autoįvykis.

Byloje kyla ginčas ne dėl eismo įvykio fakto ir kaltininko(kas sukėlė autoįvykį šalims aišku ir atsakovė pripažįsta savo kaltę dėl savo kaip vairuotojo veiksmų-nepastebėjo kliūties ir išvažiavo į nukentėjusiojo judėjimo juostą),o dėl teisės ieškovui taikyti regreso teisę pagal TPVCAPDĮ 22 str. 3p.po draudimo išmokos išmokėjimo nuketėjusiajam.Tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai,kad autoįvykio priežastimi galėjo būti ne tik vairuotojos žioplumas,o netinkami automobilio stabdžiai,tačiau tai nebuvo tiriama ar nagrinėjama,nes kaltininkas pripažino savo kaltę.Priešingu atveju nebūtų ginčo-kaltė dėl vairuotojo ir automobilio būklės.

Pirma, teismas,kaip ir šalys konstatuoja,kad atsakovė neturėjo teisės vairuoti būtent konkrečią transporto priemonę- automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini),nes ji nebuvo praėjusi techninės apžiūros įstatymo ir norminių aktų nustatyta tvarka.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais,kad vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.3 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2 d. nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.Su tuo sutiko ir atsakovė ir jos atstovas(atsiliepime patys nurodo įstatymo nuostatas).

Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovo argumentais,kad šiuo konkrečiu atveju neesant automobilio techninės būklės priežastiniam ryšiui su autoįvykio kilimu(įvykis kilo ne dėl automobilio būklės)-negalima taikyti TPVCAPDĮ 22 str. 3p.,nes jis betarpiškai susijęs su TPVCAPDĮ 22 str. 2p.,o neesant ryšio negalimas ir regresinis ieškovo reikalavimas.

Sekant atsakovės atstovo logika,galima apdrausti bet kokį automobilį,su juo neiti į techninę apžiūrą ir jeigu kils draudiminis įvykis,kuris kils dėl paties vairuotojo veiksmų,draudimas turės pareigą apmokėti žalą nukentėjusiajam,o asmuo,kuris apsidraudė išvengs regresinio reikalavimo,nes tokie žalą padariusio asmens veiksmai nors ir akivaizdžiai didina draudiko išlaidas,bet neriboja neatsakingą ir visuomenei žalingą transporto priemonių valdytojų elgesį-vairuoti transporto priemonę nepraėjus techninės apžiūros(kas ir yra vienas iš bandymų užtikrinti techniškai tvarkingų automobilių naudojimą tam tikru-2 metų laikotarpiu po apžiūros),kadangi VAT byloje Nr.2A-1879-611/2013 buvo padaryta išvada,kad „aiškinant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. priešingai arba taip, kaip ją aiškino ieškovas ir pirmosios instancijos teismas, nebetektų prasmės TPVCAPDĮ 22 strs. 1 d. 2 p. nuostata, be to, nepagrįstai ir nepateisinamai būtų praplėstos minėtos normos 22 str. 1 d. 3 p. taikymo ribos, nepagrįstai perkeliant eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naštą draudėjams, tokiu būdu nebūtų pasiekti TPVCAPDĮ tikslai ir paskirtis.“Tokia praktika neturėtų būti iš esmės.

Teismas atkreipia dėmesį į minėto teismo sprendimo prieštaravimą pačios savo išvados logikai,nes pats teismas konstatuoja,kad TPVCAPDĮ 22 strs. 1 d. 3p. norma numato draudiko teisę susigrąžinti sumokėtas išmokas iš kalto asmens, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę, nes tokiu atveju neabejotinai padidėja draudiko prisiimta rizika,tačiau šiuo atveju būtent kai draudėjas išmoka draudiminio įvykio metu patirtą žalą nukentėjusiajam,jis netenka regreso teisės dėl to,kad kaltininkas buvo apsidraudęs,t.y.“ perkeliant eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo naštą draudėjams“(tos pačios nutarties citata),kadangi dėl įvykio kaltas vairuotojas kaltas tik savo veiksmais,o ne dėl automobilio būklės.Atsakovo atstovas remiasi tuo,nes buvo aukščiau nurodyta teismo praktika nurodytoje byloje,tačiau objektyviai neanalizuoja buvusią ir esamą teismų praktiką analogiškose bylose.

Kauno apygardos teismas civ.byloje Nr. 2A-688-413/2014 aiškiai konstatavo ir paprastai išaiškino,kad „esminė civilinės atsakomybės draudimo savybė – draudėjas, sumokėdamas draudikui draudimo įmoką, perka draudimo apsaugą nuo savo veiksmais padarytos žalos. Įprastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas, už ką šis asmuo ir susimoka draudikui, todėl draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo paskirčiai. Tačiau TPVCAPD išsiskiria iš kitų rūšių civilinės atsakomybės draudimo ir tuo, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nereiškia, kad draudiko reikalavimas į draudėją prieštarautų civilinės atsakomybės draudimo sutarties tikslui. Tam tikrais atvejais draudiko atgręžtinis reikalavimas į draudėją yra pateisinamas, nes draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo veiksmų, kurie įprasto civilinės atsakomybės draudimo atveju būtų pagrindas atleisti draudiką nuo išmokos mokėjimo. Tokie atvejai numatyti TPVCAPDĮ 22 straipsnyje. Ši draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltininką užtikrina draudikų veiklos stabilumą, leidžia išvengti nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų bei prevenciškai riboja neatsakingą ir visuomenei žalingą transporto priemonių valdytojų elgesį.“

Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovas imperatyvius teisės aktų reikalavimus pažeidė.“ Minėta, kad draudiko teisė reikalauti išmokėtos draudimo išmokos iš atsakingo už žalos padarymą asmens, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, įtvirtinta TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiūros, tiek krovinio gabenimas be leidimo kvalifikuotini kaip transporto priemonės vairavimas neturint tam teisėto pagrindo, taigi yra specialūs, įstatymu įtvirtinti atsakomybės draudikui pagrindai. Paminėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimas kvalifikuotinas kaip imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, transporto priemonės vairavimas be privalomos techninės apžiūros ir nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, tačiau toks atsakovo elgesys suteikė ieškovui teisę reikalauti išmokėtos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui draudimo išmokos atgręžtinio reikalavimo (regreso) tvarka iš atsakingo už žalos padarymą asmens pagal įstatymą. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad už padarytus pažeidimus apeliantui galėjo būti taikoma administracinė, bet ne civilinė atsakomybė. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl žalos paskaičiavimo ir jos dydžio, žalą padariusio asmens ir jo padarytų teisės normų pažeidimo.“

Taigi šioje byloje,kuri buvo išnagrinėta 2014 metais,t.y.po atsakovų minimo sprendimo, teismas konstatvo,kad ir pirmos instancijos teismo išvada dėl regreso taikymo buvo pagrįsta.Teismas mato,kad civ. byloje,kuria remiasi atsakovė pirmos instancijos teismas taip pat padarė analogišką išvadą.Teismų praktika analogiškose situacijose yra nuosekli ir tapati,išskyrus atsakovo atstovo minimą bylą.

Negalima nepastebėti,kad TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p. norma numato draudiko teisę susigrąžinti sumokėtas išmokas iš kalto asmens, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę,nes teismo įsitikinimu ši norma egzistuoja atskirai savaime be būtinojo sąryšio su 2p.,kadangi ji yra savarankiška.Įstatymas tokiais atvejais yra formalus.Sistemiškai vertinti straipsnio normas vieną su kita ir po to daryti išvadą,kuri prieštarauja įstatymo 3p.normai(faktinės aplinkybės nepašalina to,kad atsakovė neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę) ir todėl šią normą netaikyti negalima.Normos 2p. siejamas su bet kokia techniškai netvarkinga transporto priemone,jeigu tą draudžia įstatymas ir jei tai yra autoįvykio priežastis.3p. nesieja autoįvykio priežasties su transporto priemonės būsena,o sieja kaltininko veiksmus-transporto priemonės vairavimą,kai jis neturi tam teisėto pagrindo ar pačios teisės vairuoti be jokios nuorodos į automobilio techninę būklę.Tokia įstatymų leidėjo valia ir atsakovės atstovo teisiniai išvedžiojimai,bei prieš tai buvusi nuosekli ir aiški,bei paskutinė teisminė praktika nesudaro pagrindo kitaip vertinti įstatymo ir kitaip jį taikyti praktikoje. Aukščiau išdėstytų argumentų ir faktinių aplinkybių visetas nesudaro pagrindo atmesti ieškinį pagal atsakovų argumentus.

Iš atsakovės ieškovui priteisiama 9745,96 Lt už sumokėtą draudimą nukentėjusiajam ir 5 proc. palūkanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos(TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 3 p.,CK 6.114str.,6.988str.,6.37,6.210str.).

Ieškovas pareikšdamas ieškinį sumokėjo 183 Lt žyminį mokestį (b.l. 24, 63).Ši suma iš atsakovės priteisiama ieškovo naudai,kaip bylinėjimosi išlaidos(CPK 88,93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93,185 str.,259-269, 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. D.(a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje(į.k. (duomenys neskelbtini)) 9745,96 Lt(devynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt penkis litus 96 ct),183 Lt(vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius